Tymai – šių metų aktualija. Docento Algimanto Vingro paprašėme konkrečiau papasakoti apie šią ligą.
Sakoma, kad jaunesni nei 30-ies metų žmonės yra dukart skiepyti nuo tymų, o vyresni – tik vieną. Ar visiems, vyresniems nei 30-ies, patartumėte dabar pat pasiskiepyti?
Vakarų Europoje skiepijimas nuo tymų pradėtas 1963 m., o Lietuvoje – 1964 m. Vakcina buvo sušvirkščiama vieną kartą. Bėgant laikui, atliekant mokslinius tyrimus, buvo pastebėta, kad imunitetas tymams po vienkartinio vakcinos sušvirkštimo susiformuodavo tik daliai asmenų, o po dviejų vakcinos įšvirkštimų –beveik visiems skiepytiems. Todėl buvo rekomenduota skiepytis du kartus. Gimusiems iki 1988 m. rekomenduotina pasidaryti kraujo tyrimą – nustatyti antikūnus prieš tymų virusą – ir, jei titras yra mažas, pasiskiepyti. Tyrimo kaina apie 12–16 eurų, priklausomai nuo konkrečios gydymo įstaigos.
Tyrimo kaštų valstybė nekompensuoja.
Ar tymai turi sezoną, kaip, pavyzdžiui, gripas?
Tymų virusas itin jautrus ultravioletiniams spinduliams, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža. Jis plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Sirgimas gali padidėti tais metų sezonais, kai mažiau saulės, ir žmonės labiau tarpusavyje kontaktuoja, pvz., vėlyvą rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį.
Ar gali būti kas blogo, jei pasiskiepys turintis imunitetą žmogus?
Tyrimas, ar žmogus turi atsparumą tymams, kainuoja 3 kartus pigiau nei skiepas nuo tymų. Jei pasiskiepys turintis imunitetą žmogus, nieko blogo neatsitiks. Bet savo sveikatą saugantis žmogus pirmiausia pasidarys tyrimą, ar jis turi atsparumą tymams, ir jei pasirodys, kad neturi, – pasiskiepys.
Spaudoje rašoma, kad kontaktavę su sergančiuoju gali poliklinikoje skiepytis nemokamai. O kaip tai įrodyti? Pavyzdžiui, skridusiems šalia sergančio žmogaus lėktuve?
Pagrįsti užsikrėtimo rizikai reikėtų pateikti savo skrydžio dokumentus, įrodančius, kad skridote su jau sergančiu žmogumi. Tuos dokumentus reikia pateikti gydymo įstaigai, kurioje esate registruoti. Tačiau, jei su asmeniu, kuris buvo užsikrėtęs tymais ligos inkubaciniu periodu (ligos stadijoje, kai dar nėra ligos požymių), būsite susitikę žmonių susibūrimo vietoje – parduotuvėje ar autobuse, – jokių įrodymų negalėsite pateikti ir negalėsite pretenduoti į nemokamą vakciną.
Nėščiųjų nuo tymų neskiepija, o po skiepo mėnesį negalima pastoti. Kodėl?
Elgiamasi pagal patarlę „Atsarga gėdos nedaro“. Dėl individualių žmogaus organizmo savybių imunitetas po skiepijimo susiformuoja ne vienodai greitai. Dažniausiai jis įgyjamas po dviejų savaičių, tačiau gali būti įgytas ir per ilgesnį laiko tarpą. Moterims, planuojančioms nėštumą ir nežinančioms, ar buvo skiepytos, pavyzdžiui, nuo tymų, raudonukės ar vėjaraupių (ar vaikystėje sirgo šiomis infekcinėmis ligomis), rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti dėl imlumo tymams, raudonukei, vėjaraupiams. Jei laboratoriniai tyrimo rezultatai parodo, kad antikūnų titrai prieš tymus, raudonukę ar vėjaraupius nėra pakankami,– rekomenduojama pasiskiepyti.
Ką daryti, jei nėščios moters aplinkoje yra sergančių?
Nuo atsitiktinumų gyvenime nesame apdrausti. Nelaimingų atsitiktinumų sumažės, kai visos pradedančios lytinį gyvenimą moterys pasitikrins dėl imlumo tymams, raudonukei, vėjaraupiams. Skiepytis nėštumo metu griežtai draudžiama. Tymai nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų ir mamai, ir vaisiui (persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus vystymosi sutrikimų).
Ar jūs pats sirgote tymais? Kokie prisiminimai?
Taip, persirgau drognėmis (taip tuomet mama vadino ligą). Tai buvo pokario metais, kai lankiau pirmą ar antrą klasę. Mama yra sakiusi, kad labai kosėjau ir labai bijojau tamsos, kurioje mane laikė apie savaitę, klykdavau, kai būdavo užgesinama žibalinė lempa. Mat sergančių žmonių akys jautrios dienos šviesai, mama žinojo, kad reikia uždengti langus, kad gulėčiau tamsoje, o tamsos vaikai bijo…
Kas šioje ligoje baisiausia – pati sirgimo eiga ar galimos komplikacijos?
Tymai – sunki liga: yra baisi ir ligos eiga, ir tai, kad dažnos komplikacijos. Ligos metu kankina stiprus kosulys, šviesos baimė, aukšta – 39–40°C – temperatūra, vangumas, kartais vėmimas ir net sąmonės sutrikimas, bėrimas, galimas širdies ir kraujagyslių pažeidimas. Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, plaučių, gerklų, burnos gleivinės uždegimas. Smegenų ir jų minkštųjų dangalų uždegimas pasitaiko retai – vienam iš 1000–2000 susirgusiųjų. Pastaroji komplikacija gali baigtis mirtimi. Liga baisi ir tuo, kad nėra vaisto, kuris veiktų tymų virusą, ir galimybių apsaugoti nuo komplikacijų.
Ar per jūsų paties gydytojo karjerą teko gydyti tymais sergančių vaikų? Ar buvo mirusių? O baisių komplikacijų?
Kai 1966 m. pradėjau dirbti Pakruojo rajone, teko gydyti sergančius „jadromis“ – taip ten buvo vadinami tymai. Į ligoninę „daktarikės“ (taip žmonės vadino medicinos felčeres, dirbusias felčeriniuose akušeriniuose punktuose) atsiųsdavo įvairaus amžiaus vaikus, atsiradus vėmimui, vangumui, gydymui nepasiduodančiai aukštai temperatūrai, prasidėjus komplikacijoms, dažniausiai –plaučių uždegimui. Turėjome palatas, į kurias buvo įeinama per prieškambarį (boksą).
Prieškambariai ir palatos buvo dezinfekuojamos kvarco lempomis. Tėvai prašydavo pagalbos: „Darykit ką galit, padėkit, išgelbėkit vaiką“. Buvo statomos lašinės, į raumenis švirkščiami vitaminai ir antibiotikai, nes nusilpus organizmui bijodavome bakterinių komplikacijų, duodamos atsikosėjimą gerinančios vaistažolių arbatos. Teko gydyti ir du vaikus, kuriems liga komplikavosi smegenų ir minkštųjų jų dangalų uždegimu. Vienas pasveiko be pasekmių, kitam atsirado epilepsija (liga, kurios metu būna traukulių, o kad jų neatsirastų, būtina nuolat duoti vaistų). Su mirtimi nuo tymų savo praktikos metu nesusidūriau.
Kokia slauga – ar iškart kreiptis į ligoninę, ar palaukti, kas bus?
Kai suserga vaikas, atsiradus tymų požymiams (staigi ligos pradžia, temperatūros pakilimas, sloga, kosulys, paraudusi akių gleivinė ir kartu atsiradusi šviesos baimė, bėrimai už ausų, ant veido, kaklo), būtina nedelsiant išsikviesti į namus gydytoją. Jis, įvertinęs konkretaus vaiko būklę, patars, ką daryti, t.y. gydyti namuose ar vežti į ligoninę. Tymų virusas plinta oro lašeliniu keliu, labai lakus, todėl savarankiškai vežant susirgusįjį į ligoninę galima užkrėsti imuniteto neturinčius visus sutiktus žmones. Ligos gydymas yra simptominis – vaistų, lengvinančių susirgusiojo būklę, davimas.
Vaistų, naikinančių tymų virusą, nėra.
Ar jums, kaip gydytojui, netikėta, kad tymai sugrįžta? Kokios mintys kyla šiuo klausimu?
Bet kokios užkrečiamosios ligos, taigi, ir tymų, „sugrįžimas“ nėra netikėtas. Tai pasekmė žmonių nesugebėjimo suprasti, kad užkrečiamųjų ligų plitimą mažina tik skiepai, jei jais atitinkama infekcinė liga gali būti paveikta. Neužtenka grūdintis, skaityti ir cituoti Vydūną, duoti vitaminų, tikėti visų galų žinovais, kad „vakcinos jau trečias šimtmetis yra farmacijos pramonės pramanai, žaisliukai ir biznis, žalojantys vaikus ir suaugusiuosius“.
Negražiai atrodo, kai užmirštama, kad vakcinos kūrimo procesas trunka dešimtmečius, reikalauja didžiulių intelekto, finansinių ir technologinių išteklių, nes vakcinos turi būti saugios ir efektyvios, privalo atitikti griežčiausius nacionaliniais ir tarptautiniais dokumentais reglamentuotus reikalavimus.
Liūdna, tačiau tenka pripažinti, kad sąmoningas vaikų neskiepijimas yra nusikaltimas.
Graudu, kad atsiranda šeimų, kurios nesupranta, kiek skausmo ir kančių patiria susirgęs vaikas ir jo šeima, jau nekalbant apie tai, kiek kainuoja gydymas. Jei mylite savo vaikus, neleiskite neskiepijimo beprotybei tęstis. Nesiskiepydami galime prisišaukti ir tokias baisias ligas kaip difterija, kokliušas, raudonukė, poliomielitas, kurių išvengti padeda skiepai.
Ar yra bent kokia tikimybė, kad susirgs skiepytas vaikas? Pavyzdžiui, dar negavęs antrojo skiepo, trimetinukas?
Tokia tikimybė yra. Supraskime, kad gyvenime nėra absoliučių dalykų, tad ir 100 proc. veiksmingų vakcinų nėra. Skiepų efektyvumas siekia nuo 90 iki 99 proc.
1 proc. pasiskiepijusių – reta išimtis, kai žmogus neįgauna imuniteto. Pakartotiniai skiepai skiriami tam, kad organizme būtų palaikomas tam tikras antikūnų kiekis, o imunitetas tam tikrai ligai tinkamai susiformuotų. Kai kuriems skiepams, pvz., tymų, tam kad nuo 90 iki 99 proc. paskiepytųjų susiformuotų stiprus ir ilgalaikis imunitetas, reikalingas pakartotinis skiepijimas.
Kas gali skiepytis tymų vakcina valstybės lėšomis?
- Vaikai, kurie nebuvo paskiepyti dėl tam tikrų priežasčių pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
- Kontaktiniai asmenys, kurie turėjo kontaktą su sergančiuoju tymais, skiepijami viena vakcinos doze. Kontaktinių asmenų sąrašą sudaro visuomenės sveikatos specialistas, gavęs pranešimą apie tymų ligos atvejo įtarimą. Asmuo, žinantis, kad turėjo kontaktą su sergančiuoju ir dėl tam tikrų priežasčių neįtrauktas į kontaktinių asmenų sąrašą, gali kreiptis į teritorinį visuomenės sveikatos centrą.
Savo arba darbdavio lėšomis turėtų pasiskiepyti:
- Asmenys, kurie nežino, ar buvo skiepyti nuo tymų.
- Asmenys, kurie buvo skiepyti viena tymų vakcinos doze.
- Asmenys, nesirgę tymais.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
