Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad gripo epidemijos kasmet galime pradėti tikėtis nuo 40 savaitės. Vadinasi, jau nuo spalio mūsų tykojo gripas. Kalbamės su docentu Algimantu Vingru.
Ar visada epidemijos kyla tuo pačiu metu, nuo ko tai priklauso?
Tiksliai pasakyti, nuo kokios metų savaitės prasidės gripo epidemija – neįmanoma. Pagal daugiametę statistiką, SAM paskelbė gripo epidemijos pradžios laiką – 40 metų savaitę, tai yra tik statistikos duomenų vidurkis.
Gripo epidemija gali prasidėti ir anksčiau, ir vėliau, viename šalies mieste savaite ar dviem anksčiau arba vėliau nei kitame. Gali pasitaikyti ir dvi gripo epidemijos, nes gripo virusų yra trys tipai. Vieną epidemiją gali sukelti vienas gripo virusas, kitą – kito tipo. Dažniausiai šios ligos sezonas mūsų šalyje prasideda žiemos viduryje ir tęsiasi iki pavasario.
Epidemija – tai masinis bet kurio amžiaus vaikų ir suaugusiųjų sirgimas gripu, kai iš 10 000 gyventojų suserga 100 ir daugiau. Epidemijos kartojasi kas 2-5 metai, kai pakinta gripo sukėlėjų struktūra ir padaugėja jam imlių žmonių. Jų metu suserga 10-30 procentų, o kartais ir daugiau visų šalies gyventojų.
Kas yra „ispaniškasis“ gripas, nuo kurio kadaise mirė daug žmonių? Ar tokia gripo atmaina galima šiais laikais?
1918 m. kilo gripo pandemija – sirgo žmonės visose šalyse ir mirė per 50 milijonų. Tais metais siautusio gripo atmaina buvo pavadinta ispaniškuoju gripu. Paskutinį dešimtmetį susirūpinimą kelia 1997 m. Honkonge (Azijoje) įregistruotas paukščių gripo A(H5N1) virusas. Jeigu virusas mutuotų, pakistų ir dėl to kiltų gripo pandemija, ji, ekspertų nuomone, nusineštų 175-350 milijonų gyvybių – daugiau nei praėjusiame šimtmetyje žuvo per visus karus.
Pasaulinė sveikatos organizacija nurodo, kad A (H5N1) kelia didžiausią nerimą iš visų 15 žinomų gripo A viruso potipių. A (H5N1) turi savybę greitai kisti. Jis sukelia sunkias ligos formas ir protrūkius. Minimo viruso sukeltos ligos pavieniai atvejai įregistruoti Azijos šalyse, Kinijoje.
Manoma, kad žmogui vienu metu užsikrėtus paukščių gripo A (H5N1) virusu ir įprastu žmonių gripu, gali įvykti abiejų virusų „apsikeitimas“ genais.
Tada atsirastų visiškai naujo potipio žmonių gripo virusas, genetiškai skirtingas nuo dabar paplitusių A(H3N2) ir A(H1N1)), kuriam žmonės neturėtų imuniteto. Šiuo atveju iškiltų naujos gripo pandemijos grėsmė.
Kodėl gripo viruso taip bijoma?
Todėl, kad jis mutuoja, kinta greičiau nei kiti virusai. Taip atsiranda nauji viruso potipiai (padermės), prieš kurias bet kokio amžiaus žmogus neturi imuniteto. Dėl šios priežasties suserga daug žmonių, kyla epidemijos ir pandemijos. Gripą sukelia vienai iš virusų šeimų priklausantis virusas, kuris būna trijų tipų: A, B ir C. Susirgimus sukelia A ir B tipų pakitę virusai, t.y. potipiai.
Kaip užsikrečiama gripu? Visi žinome, kad galima užsikrėsti nuo sergančio, jei būsime arti jo, bet ar galima užkratą „parsinešti“ iš parduotuvės, kino teatro?
Gripas yra oro lašelinė infekcija. Užsikrečiama įkvėpus užteršto oro. Užkratas į aplinkos orą patenka ligoniui čiaudint, kosint, giliau kvėpuojant, nesilaikant asmens higienos taisyklių. Užsikrėtusieji jau po keliolikos valandų tampa infekcijos šaltiniai, dažniausiai patys to nežinodami. Kitaip tariant, užsikrėtęs žmogus tampa pavojingas aplinkai anksčiau, nei išryškėja ligos požymiai. Virusai, patekę ant sveiko žmogaus burnos, nosies ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinės, skverbiasi į audinių ląsteles ir kai jų prisidaugina labai daug, išryškėja ligos simptomai.
Užsikrėtęs yra pavojingas pirmas 8 ligos dienas. Kai užsikrėtęs kosti, čiaudo, iš jo kvėpavimo takų išsiskyręs virusas uždarų patalpų ore išlieka iki 2 valandų. Todėl visiškai realu, kad gripo virusą „pasigausite“ bet kur uždarose patalpose.
Dėl to gripui ar kitoms peršalimo ligoms plintant dera su mažais 1-3 m. vaikais kuo mažiau vaikščioti į žmonių susibūrimo vietas, vedžioti mažus vaikus į renginius, eiti į svečius ar juos kviestis į namus.
Labai svarbu namuose visiems (suaugusiesiems ir vaikams) šeimos nariams suvokti nosies šnirpštimo, čiaudulio ir kosulio kultūrą – prisidengti veidą vienkartine nosine, kurią paskui reikia tuojau pat išmesti. Po nosies šnirpštimo, čiaudulio ir kosulio rankas reikia nusiplauti su muilu ir tik po to gaminti valgį ar pervystyti ar maitinti kūdikį. Jei nors vienam šeimos nariui ryškėja gripo simptomai, kitiems reikėtų nešioti kaukes, kurios yra parduodamos vaistinėse. Drėgnu būdu, su valymo skysčio tirpalu turėtų būti valomos durų rankenos, stalai, kėdės ir visi kiti daiktai, prie kurių dažniausiai liečiamasi. Taip pat būtina kambarius vėdinti skersvėju, suprantama taip, kad į tą skersvėjį nepakliūtų maži vaikai. Čiaudintys, kosintys, sloguojantys turi būti dažnai perrengiami, o jų viršutiniai drabužėliai dažnai skalbiami, nelaukiant kol susidarys „skalbinių partija“ ar ateis savaitgalis, kai elektros energija bus pigesnė…
Kaip atskirti gripą nuo kitų peršalimo ligų?
Tipiški gripo požymiai:
Staigus temperatūros pakilimas iki aukštos.
Šaltkrėtis.
Stiprus galvos ir raumenų skausmas („kaulų laužymas“).
Sausas kosulys.
Stipriai išreikštas bendro silpnumo jausmas.
Netipiški gripo požymiai:
Apetito, miego sutrikimai.
Susijaudinimas arba apatiškumas.
Vėmimas (dažniau vemia ir viduriuoja kūdikiai ir maži vaikai).
Kliedėjimas (nesamų dalykų matymas, girdėjimas) esant aukštai temperatūrai.
Kraujavimas iš nosies.
Kai ligos eiga be komplikacijų, 4-5 ligos dieną temperatūra mažėja iki normalios arba lieka nežymiai pakilusi, atsiranda sloga, ligonis pradeda atsikosėti, būklė gerėja – vaikas tampa aktyvesnis, ramesnis, pagerėja nuotaika, jis vėl domisi aplinka, nori žaisti, paprašo valgyti.
Sveikimas gali užsitęsti dar 7-12 dienų. Sveikimo metu persirgusįjį gali varginti bendras silpnumas, nuovargis, darbingumo sumažėjimas, vaikas tuomet renkasi lėtesnius žaidimus, užuot judėjęs, yra apatiškesnis, pablogėjusios nuotaikos, sunkiau sutelkia dėmesį – pradėjęs žaidimą ar darbą, jo nepabaigia, susinervina. Todėl neskubėkite vaiko išvesti į darželį ar mokyklą – tegul jis namuose atgauna jėgas, nes kolektyve tai padaryti bus sunkiau.
Dažniausi „peršalimo ligų“ sukėjai irgi yra virusai, rečiau – bakterijos, arba kartu vienas iš kitų šeimų virusų ir viena iš bakterijų, kurios gyvena kvėpavimo takuose. Peršalimo ligai būdinga palaipsnė pradžia, pvz., temperatūra iki aukštos kyla per 1-1,5 dienos, nėra stipraus gavos skausmo, stipriai išreikšto bendro silpnumo. „Peršalimo ligomis“, kaip ir gripu, dažniau sergama šaltuoju metų sezonu.
Kuo pavojingas gripas?
Savo komplikacijomis.Komplikacijos dažnesnės neužsigrūdinusiems, nusilpusiems dėl įvairių priežasčių – dažno sirgimo, neracionalios mitybos, vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų trūkumo.
Galimos gripo komplikacijos: vidurinės ausies, plaučių, širdies raumens, smegenų dangalų ar net pačių smegenų uždegimas. Po gripo dažnai paūmėja lėtinės ligos, pvz., bronchinė astma, cukraligė.
Kam gripas pavojingiausias?
Mažiems vaikams iki 3 metų ir senyviems žmonėms. Ypač gripas pavojingas minėtų kategorijų asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz., nusilpusiems dėl blogos mitybos, dažnai sergantiems plaučių ligomis, sergantiems lėtinėmis širdies kraujagyslių, plaučių ligomis bei bronchine astma, moterims, kurios gripo sezono metu yra nėščios 3-9 mėn., nes gali įvykti priešlaikinis gimdymas arba gimti negyvas kūdikis.
Kodėl sakoma, kad kūdikiai gripu neserga?
Naujagimį ir kūdikį iki 7-9 mėnesių, jeigu jis yra žindomas, nuo tikrojo gripo (ligos, sukeltos orthomyxoviridae virusų šeimos) saugo motinos imunitetas. 10 mėn. ir vyresniems kūdikiams jau kyla pavojus susirgti gripu. Maži 1-3 metų vaikai gripu serga. Nuo peršalimo ligas sukeliančių virusų motinos imunitetas žindomus kūdikius apsaugo ne visuomet.
Kaip išvengti gripo?
Kol kas skiepijimas yra vienintelė efektyvi priemonė, apsauganti nuo gripo. Skiepų efektyvumas 70-95 proc. Įvairaus amžiaus suaugusieji skiepijami kasmet vieną kartą, o vaikai nuo 6 mėn. iki 3 metų – du kartus. Po pirmojo paskiepijimo turi praeiti 4-6 savaitės. Nuo gripo neskiepijami suaugusieji ir bet kurio amžiaus vaikai, kurie alergiški kiaušiniui.
Sergantįjį vaiką ar suaugusįjį reikia izoliuoti nuo sveikųjų. Sergantysis turi gulėti (tai saugo nuo komplikacijų, stabdo infekcijos išplitimą).
Visi šeimos nariai (suaugusieji ir vyresni vaikai) privalo pasiskiepyti nuo gripo, jei namuose yra vaikų iki 3 metų. Skiepytis geriausia spalio-lapkričio mėnesiais, kad iki galimos epidemijos suspėtų susiformuoti reikiamas imunitetas. Sveikų vaikų, suaugusiųjų organizme imunitetas susiformuoja per 2-4 savaites. Kraštutiniu atveju galima pasiskiepyti prasidėjus epidemijai, bet tai jau nebegarantuoja, kad susiformuos norimas imunitetas.
Kadangi kiekvienais metais gripą dažniausiai sukelia kitas gripo tipas, skiepytis reikia kasmet tam sezonui pagaminta vakcina. Kūdikių bei vaikų organizme imunitetas formuojasi vangiai, todėl juos reikia skiepyti 2 kartus. Geriausia jų apsauga – visų artimųjų ir vyresniųjų vaikų savalaikis pasiskiepijimas.
Plintant gripui dera neleisti vaikų į įvairius renginius, nevaikščioti su jais į svečius ir jų nepriiminėti namuose.
Kaip padėti susirgusiam gripu?
Jeigu įtariate, kad vaikas susirgo gripu:
Jį izoliuokite nuo sveikų šeimos narių.
Išsikvieskite gydytoją.
Jei krečia drebulys, užklokite, šildykite kojas. Jei drebulio nėra, neužklokite vaiko per šiltai.
Nuolat vėdinkite kambarį.
Kas 2-3 val. matuokite temperatūrą.
Duokite daug gerti vaiko mėgstamo gėrimo (pieno nesiūlykite). Pasiūlykite prakaitą varančių arbatų, pvz., bruknių, spanguolių, aviečių, liepžiedžių ar juodųjų serbentų lapų.
Nesiūlykite daug valgyti. Duokite tai, ko vaikas paprašys. Svarbiausia, kad vaikas gertų.
Neduokite vaistų nuo temperatūros, jeigu ji ne aukštesnė kaip 38,5°C ir vaikas nesiskundžia galvos ar raumenų skausmais.
Jei temperatūra aukštesnė nei 38,5°C ir vaikas prastai jaučiasi, duokite vaistų nuo temperatūros. Kaip temperatūrą mažinančio vaisto neduokite aspirino (acetilsalicilinės rūgšties).
Vaikui skirkite daugiau dėmesio, su juo žaiskite ramius žaidimus, paskaitykite knygą, tačiau kai tik pastebėsite, kad jis pavargo, jo nebeužiminėkite ir leiskite miegoti.
Mokyklinio amžiaus vaikui neliepkite atlikinėti namų užduočių, nes darbai, reikalaujantys dėmesio, greitai išvargina. Taip pat neleiskite žiūrėti televizoriaus ar žaisti kompiuterinių žaidimų.
Kad neatsirastų komplikacijų, po ligos 2-3 savaites apribokite fizinį krūvį, neleiskite lankyti treniruočių.
Bet kokio amžiaus vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis – įgimta širdies ar inkstų liga, reumatu, cukralige – nuo gripo gydomi ligoninėje.
„Mamos žurnalas“
