Tatjanos Kurganovos nuotr. www.fotosaldiakimirka.lt
Gripas plinta greičiau už kitas virusines „peršalimo“ ligas. Dėl to kasmet šaltuoju metų laiku kyla gripo epidemijos. Ligą sukelia A, A1, A2, B, C, D gripo virusai.
Greitas ir gajus virusas
Paprastai gripu užsikrečiama kolektyvuose arba šeimos nariai užsikrečia vienas nuo kito. Kai ligonis čiaudėja ir kosėja neužsidengęs nosies ir burnos, į aplinką iš jo kvėpavimo takų pakliūva daug ligos sukėlėjų. Sveikas žmogus, įkvėpęs oro, užsikrečia. Ligos sukėlėjai gali būti perduoti ir per maistą, vandenį, lovos skalbinius, drabužius, indus, žaislus, knygas, pieštukus. Gripo virusą ir kitus užkrečiamųjų ligų sukėlėjus gali pernešti vadinamasis trečias asmuo. Pavyzdžiui, tėtis ar mama, tik ką slaugę ligonį, gali užkrėsti sveiką vaiką. Trečias asmuo virusą perneša per rankas, chalatą, drabužius, sveikindamasis, bučiuodamasis.
Bute ar kabinete (jei nepatenka daug šviesos), esant kambario temperatūrai, gripo virusai išgyvena iki 14 dienų, o kartais ir ilgiau. Virusai, patekę ant daiktų, „laukia“, kol kas nors juos palies, ir jie galės patekti į nosį ar akis, taip pradėdami daugintis ir sukelti ligą.
Kaip atpažinti gripą
Liga prasideda staiga, praėjus 1-2 paroms po užsikrėtimo. Pagrindiniai gripo požymiai:
Krečia šaltis ir drebulys
Pakyla aukšta temperatūra
Skauda raumenis, galvą
Parausta akys, jas skauda, ypač akių obuolius
Atrodo, kad „laužo“ visą kūną
Apima bendras nuovargis, mieguistumas
Labiau prakaituojama
Peršti gerklę, atsiranda sloga, čiaudulys, kosulys
Iš nosies gali bėgti kraujas
Kūdikiai ir maži vaikai vemia, viduriuoja.
Temperatūra po 4-5 ligos dienų sumažėja iki normalios arba lieka šiek tiek pakilusi, ligonio savijauta gerėja: vaikas tampa aktyvesnis, ramesnis, pagerėja nuotaika, jis vėl domisi aplinka, nori žaisti, prašo valgyti.
Kodėl gripas pavojingas
Daugybė žmonių – tiek suaugusiųjų, tiek vaikų – perserga gripu. Tad kodėl ši „peršalimo“ liga laikoma tokia pavojinga. Kai gripu susirgęs vaikas neužgrūdintas, nuvargęs ar nusilpęs po kitų ligų, gripas gali komplikuotis kitomis, gerokai sunkesnėmis ligomis. Kiekvienais metais nuo gripo ir jo komplikacijų pasaulyje miršta apie 500 tūkst. žmonių. Dažniausia komplikacija – plaučių uždegimas. Rečiau pasitaikančios – širdies raumens uždegimas (miokarditas), raumenų uždegimas (miozitas). Vaikai dažniau serga vidurinės ausies uždegimu. Gripas taip pat gali komplikuotis smegenų uždegimu.
Gripas pavojingiausias kūdikiams, nėščioms moterims. Pirmajame neštumo trimestre susirgus gripu gali būti pažeista vaisiaus raida. Taip pat pastebėtos dažnesnės komplikacijos ir 2-3 neštumo trimestre.
Po gripo paūmėja įvairios lėtinės ligos, pavyzdžiui, bronchinė astma, cukraligė.
Kaip gydomas gripas
Jei vaikas ar kitas šeimos narys susirgo gripu, nemažinkite vaistais temperatūros, jeigu ji ne aukštesnė kaip 38,5°C, ir vaikas nesiskundžia galvos ar raumenų skausmais. Jei krečia drebulys, užklokite, šildykite kojas.
Jei drebulio nėra, neklokite vaiko per šiltai. Dažnai vėdinkite kambarį, keiskite priprakaituotą patalynę.
Susirgus gripu reikėtų vartoti vaistus, šalinančius gripo simptomus – karščiavimą, galvos ir raumenų, gerklės skausmus, kosulį, slogą. Dabar jau atsirado ir tokių vaistų, kurie, slopindami virusų dauginimąsi, palengvina šios ligos eigą ir paspartina gijimą.
Sergant gripu, patartina gerti daug šiltų skysčių (geriausiai tinka vaistažolių arbatos), vartoti daugiau vitaminų.
Nekomplikuotas gripas užtrunka 6-8 dienas. Jeigu 6-7 ligos dieną vaikas dar karščiuoja, jaučia stiprų silpnumą ar atsirado kitų nemalonių jutimų, kurių nebuvo ligos pradžioje, nedelsdami kvieskite gydytoją.
Persirgę gripu vaikai 1-2 metus būna atsparūs vienam iš ligos sukėlėjų. Tačiau tais pačiais metais galima susirgti kito viruso sukeltu gripu.
Nuo gripo apsaugo arba ligą sušvelnina skiepai. Gripo vakcina galima skiepyti kūdikius nuo pusės metų amžiaus, nėščiąsias ir maitinančias moteris. Norint apsisaugoti nuo gripo skiepytis reikėtų kasmet, nes gripo virusas nuolat mutuoja, todėl vakcinos sudėtis kasmet koreaguojama pagal PSO rekomendacijas. Lietuvoje tinkamiausias laikas skiepams – spalio-lapkričio mėnesiai. Tačiau pavėlavus galima skiepytis ir vėlesniais gripo sezono mėnesiais, net ir prasidėjus epidemijai. Šiaurės pusrutulyje gripo epidemijos įprastai prasideda lapkritį-gruodį ir baigiasi kovo-balandžio mėnesiais.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
