Kodėl visi bijo gripo

Tatajanos Kurganovos nuotr. www.fotosaldiakimirka.lt

Tatajanos Kurganovos nuotr. www.fotosaldiakimirka.lt

Kaip ir kasmet, atiduosime informacinę duoklę… gripui. Konsultuoja vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras.

Kas tas gripas

Gripu vis dar įprasta vadinti visas peršalimo ligas. Sloga, perštinti gerklė, neaukšta temperatūra, ir jau sakome, kad šeima „gripuoja“. Net TV reklamose gripas suplakamas su kitomis peršalimo ligomis, ir nuo jo siūloma gydytis vaistais-arbatėlėmis. Skelbiant „gripo“ epidemiją, suskaičiuojami visi peršalę pacientai, kurie kreipėsi į medikus, nors tarp jų buvo vos vienas kitas, sirgęs tikruoju gripu.

Iš tikrųjų peršalimo ligų klasifikacijoje yra du skyreliai: gripas ir… visos kitos.

Kaip atpažinti, ar tikrai gripas

Šis klausimas iškyla kiekvieną žiemą. Dėl to net darželių rūbinėse kabo plakatai, kuriuos išleido SAM.

Gripas Būdingi simptomai

Karščiavimas. Didesnis nei 38ºC ir trunka 3–4 dienas

Bendras silpnumas ir nuovargis. Dažnai ir didelis

Šaltkrėtis. Galimas ir dažnai

Galvos skausmas. Dažnai

Raumenų skausmas. Stiprus

Kosulys. Pasireiškia dažnai ir anksti, gali būti sausas ir sunkus, pikas 2–3 dieną

Gerklės skausmas. Didelis

Diskomforto jausmas krūtinėje. Didelis

Sloga, užgulta nosis. Kartais

Čiaudulys. Kartais

Simptomų pradžia. Staigi pradžia, per 12 val. nuo užsikrėtimo

Ligos trukmė. 6–7 dienos

Komplikacijos. Dažnos, sunkios

Netipiški požymiai. Vėmimas (dažniau vemia ir viduriuoja kūdikiai ir maži vaikai), kraujavimas iš nosiesNėra

Peršalimas. Būdingi simptomai

Karščiavimas. Nėra ar nežymus, apie 37ºC

Bendras silpnumas ir nuovargis. Kartais ir nedidelis

Šaltkrėtis. Retai

Galvos skausmas. Retai

Raumenų skausmas. Nebūdingas

Kosulys. Švelnus

Gerklės skausmas. Nuo lengvo iki vidutinio sunkumo

Diskomforto jausmas krūtinėje. Nedidelis

Sloga, užgulta nosis. Pasitaiko dažnai

Čiaudulys. Dažnai

Simptomų pradžia. Laipsniška

Ligos trukmė. 3–4 dienos

Komplikacijos. Nebūdingos

Netipiški požymiai. Nėra

Susirgus gripu, pasireiškia intoksikcija – vaikas tampa vangus, liežuvis pasidengia apnašomis, iš burnos sklinda nemalonus kvapas, šlapimas pasidaro koncentruotas, su acetono kvapu, odelė lyg pavytusi.

Palikti viruso kamuojamą vaiką be jokios pagalbos – jau kraštutinumas. Pagalbinės priemonės nuo slogos, kosulio, gerklytės skausmo skirtos lengvinti simptomams, bet kartu jos ir labai palengvina vaikučio gyvenimą. „Nepamirškite, kad ir kiek vaistų pirktumėte, svarbiausia sergančiam vaikui poilsis ir dėmesys. O juk susirgus vaikui tėvai susinervina, nes kenčia darbai, nesmagu pasakyti viršininkui, nesinori nedarbingumo lapelio…  Tada ieškoma močiučių, draugų ir auklių, vaikas mėtomas iš namų į namus. Jei mama ar tėtis lieka slaugyti namie, tai sėdi prie kompiuterio ir dirba iš namų. Vaikas tai jaučia. Jam svarbiausia, kad mylimas žmogus pabūtų kartu, šalia, padėtų sveikti“, – sako gydytoja.

Virusą gali perduoti trečiasis asmuo

Paprastai gripu užsikrečiama kolektyvuose arba šeimos nariai užsikrečia vienas nuo kito. Kai ligonis čiaudėja ir kosėja neužsidengęs nosies ir burnos, į aplinką iš jo kvėpavimo takų pakliūva daug ligos sukėlėjų. Ligos sukėlėjai gali būti perduoti ir per maistą, vandenį, patalynę, rankšluosčius, drabužius, indus, žaislus, knygas, pieštukus. Gripo virusą gali pernešti vadinamasis trečias asmuo. Pavyzdžiui, tėtis ar mama, tik ką slaugę ligonį, gali užkrėsti sveiką vaiką. Trečias asmuo virusą perneša per rankas, drabužius, sveikindamasis, bučiuodamasis.

Bute ar kabinete, jei nepatenka daug šviesos, esant kambario temperatūrai, gripo virusai išgyvena iki 14 dienų, o kartais ir ilgiau. Virusai, patekę ant daiktų, „laukia“, kol kas nors juos palies, ir jie galės patekti į nosį ar akis, taip pradėdami daugintis ir sukeldami ligą.

Kodėl visi bijo gripo

Žinoma, kad 10 proc. sergančiųjų gripu serga labai sunkia forma, o 2 proc. miršta.

Gripas ypač pavojingas nėščioms moterims. Pirmąją nėštumo pusę susirgus gripu gali būti pažeistos vaisiaus smegenys ir padidėti tikimybė, kad vaikas vėliau gyvenime susirgs šizofrenija. Ištyrę 64 šeimas, mokslininkai nustatė, kad rizika susirgti rimtomis psichikos ligomis padidėja 7 kartus, jeigu motina per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius sirgo gripu.

O kaip dėl kūdikių? Juk sakoma, kad juos nuo virusų saugo iš mamos gauti antikūnai. Naujagimį ir kūdikį iki 7–9 mėnesių, jeigu jis yra žindomas, nuo tikrojo gripo (ligos, sukeltos orthomyxoviridae virusų šeimos) saugo motinos imunitetas. Tačiau 10 mėn. ir vyresniems kūdikiams jau kyla pavojus susirgti gripu.

Štai dėl ko patariama – jei namuose yra senukų, nėščiųjų ar vaikų iki 3 metų, verta pasiskiepyti nuo gripo visai šeimai.

Kaip elgtis per epidemiją

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad gripo epidemijos kasmet galime pradėti tikėtis nuo 40 savaitės.Tuo metu verta laikytis tam tikrų savisaugos taisyklių.

Stiprinkite… nosį. Kadangi vienas viruso patekimo kelių yra per nosį, tai labai svarbi nosies higiena – bent kartą per dieną išsivalykite nosies landas ir kelis kartus per dieną pasitepkite apsauginiu antivirusiniu geliu.

Gerkite daug skysčių. Tinka imbiero ir citrinų arbata, žalioji arbata, arbata su citrusiniais vaisiais, spanguolėmis, bruknėmis, erškėtuogėmis, medumi ir kt., turinčiais daug vitamino C su bioflavanoidais. Gerti reikia tiek, kad dienos metu šlapimas būtų šviesesnis negu ryte, ir kad bent 3–4 kartus per dieną pasišlapintume.

Venkite masinių susibūrimų. Užsikrėtęs žmogus yra pavojingas pirmas 8 ligos dienas. Kai užsikrėtęs kosėja, čiaudėja, iš jo kvėpavimo takų išsiskyręs virusas uždarų patalpų ore išlieka ilgai. Todėl visiškai realu, kad gripo virusą „pasigausite“ bet kur uždarose patalpose. Dėl to gripui ar kitoms peršalimo ligoms plintant su mažais 1–3 m. vaikais kuo mažiau reikia vaikščioti į žmonių susibūrimo vietas, vedžioti mažus vaikus į renginius, eiti į svečius ar juos kviestis į namus.

Dažniau plaukite rankas. Labiausiai virusiai persiduoda per rankas. Todėl kuo dažniau jas plaukite.

Prevencijai ir gydymui – homeopatiniai vaistai. Prancūzijoje ir Vokietijoje gripo prevencijai ir gydymui labai populiarūs yra homeopatiniai vaistai. Jie nesukelia šalutinių poveikių, aktyvuoja gynybines organizmo galias, ypač dažnai jais pradedama gydyti vaikus, o prie „sunkesnės artilerijos“ pereinama, jei po dienos–kitos dar išlieka toks poreikis.

Žindymas ir gripas

Jei susirgote, žindykite toliau, tačiau užsirišusi specialią kaukę, nes žindant motinos ir kūdikio kontaktas labai glaudus, o iš gripu sergančios motinos kvėpavimo takų išsiskiria didelis užkrato kiekis. Kiekvienos moters piene yra antikūnų, kurie pasigamina prieš tą sukėlėją, kuris sukėlė motinos ligą. Tačiau kai užkrato kiekis, patenkantis į kūdikio organizmą, yra labai didelis, tų antikūnų gali neužtekti. Kaukė ir reikalinga sumažinti į kūdikio organizmą patenkančio užkrato kiekiui.

Tačiau tai nėra priežastis nutraukti žindymą.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


vienas + 6 =

Kitos temos: