Kodėl vaikai peršąla, nors taip šiltai juos rengiame, saugome nuo virusų, perkame vitaminus? Ką iš tikrųjų reikėtų vadinti peršalimu ir kuo jis skiriasi nuo gripo?
Peršalimo požymiai
Virusų, sukeliančių peršalimo ligas, yra per virš šimto. Kiekvieno iš jų sukeltų ligų eiga yra panaši, bet turi skirtumų. Užsikrėtus vienais peršalimo virusais prasideda sloga, peršti akis, pakyla temperatūra. Užsikrėtus kitais virusais labiau išryškėja kosulys. Kiek stipriai išreikšta peršalimo liga, priklauso ir nuo organizmo gebėjimo priešintis ligos sukėlėjui. Vienas virusą „pasigavęs“ vaikas gali labiau karščiuoti, o kitam temperatūra vos pakils. Peršalimo ligoms priklauso ir gripas.
Kad vaikas užsikrėtė peršalimo virusu, akylos mamos supranta labai greitai – vieniems mažyliams neįprastai parausta skruostai, kitiems pradeda labiau blizgėti akys, o jau prasidėjusi sloga, kosulys ar perštinti gerklė sudeda visus taškus virš „i“.
Gydytojai vardina šiuos peršalimo požymius:
Pasunkėjęs kvėpavimas per nosį, vandeninga sloga, „užsikimšusi“ nosis.
Čiaudėjimas.
Įvairiai išreikštas gerklės skausmas, ypač ryjant, paraudusios tonzilės.
Daugiau ar mažiau pakilusi temperatūra.
Kosulys – iš pradžių sausas, vėliau drėgnas, nevienodai stiprus.
Peršalimo ligos – tai dažniausiai viršutinių kvėpavimo organų ligos: nosiaryklės, ryklės, gerklų uždegimai. Pagal ligos požymius neįmanoma pasakyti, koks virusas ar bakterija sukėlė ligą. Dėl to ligos pradžioje gydyti reikia simptomus.
Kuo čia dėtas peršalimas
Jei liga vadinama „peršalimo“, kodėl sakome, kad ją sukelia virusai? Juk jei vaikas peršalo namie, miegodamas prie atviro lango, tai kuo čia dėti virusai? Iš tikrųjų peršalimo ligų nesukelia skersvėjis, sušalusios kojos, per ploni drabužiai, ar vaikščiojimas be šalikėlio. Peršalimo ligos taip vadinamos dėl dviejų priežasčių: pirma – jos kartojasi šaltuoju metu laiku, antra – peršalimas susilpnina imunitetą ir žmogus tampa nebe toks atsparus virusams.
Tas pats vaikas per sezoną gali sirgti peršalimo ligomis keletą kartų. Tai tikrai neparodo, kad šio vaiko mama yra nerūpestinga ir vis jį sušaldo.
Vaikas dažnai serga peršalimo ligomis todėl, kad jo imuninė sistema yra silpna, o peršalimo ligas sukelia skirtingi virusai ir bakterijos.
Nėra tokios kūno dalies, kurią prižiūrint būtų galima apsisaugoti nuo peršalimo ligos ar gripo.
Gydytis ar nekreipti dėmesio
Jei vaikui temperatūra nepakyla, tik atsiranda nedidelė sloga ar čiaudulys, prikimsta balsas, tėvai dažniausiai jį išleidžia į darželį ar mokyklą. Tai klaida, nes vaikas nemoka nupasakoti savo tikrosios savijautos. Prisiminkite, kaip jaučiatės patys, kai staiga „suriečia“ virusas. Staiga, dažniausiai antroje dienos pusėje, pradeda skaudėti galvą, „painiojasi mintys“, pradeda krėsti šaltis, „užgula“ nosį, pasidaro sunkiau kvėpuoti. Atsiradus peršalimo ligos simptomams, reikėtų grįžti į namus, kreiptis į gydytoją ir vartoti jo skirtus vaistus. Kitaip bus sunku išvengti komplikacijų ir neužkrėsti bendradarbių. Tas pats ir kalbant apie vaikus – net pasireiškus mažiausiems peršalimo ligos simptomams reikėtų vaiką palikti namuose, kol visiškai nukris temperatūra, aiškiai pagerės savijauta. Tie tėvai, kurie pradėjusį sirgti, bet dar neįsisirgusį vaiką leidžia į darželį, rizikuoja susilaukti komplikacijų ir patys prašosi ilgo nedarbingumo lapelio.
Kiek trunka peršalimo liga
Paprastai organizmas su peršalimo liga „susitvarko“ per 7-10 dienų. Praėjus ūmiems ligos reiškiniams, o tai būna dažniausiai 4-5 ligos dieną, pagerėja savijauta, mažėja temperatūra, palengvėja, silpsta kosulys. Komplikacijų profilaktika – tai visų pirma organizmo pailsinimas – „išsigulint“, gerai išsimiegant, vartojant gydytojo skirtus simptominius vaistus nuo aukštesnės kaip 38,6°C temperatūros, geriant daug prakaitą išskiriančių arbatų, skysčių. Jei ligonio būklė nepagerėja per 4-5 dienas nuo ligos pradžios, tai yra ženklas, kad gali būti prasidėjusios komplikacijos, todėl nedelsiant reikia dar kartą pasikonsultuoti su gydytoju.
Kai kurios mamos skuba girdyti vaiką įvairiausiais simptominiais vaistais ar net antibiotikais. Antibiotikai (jei jų neskyrė gydytojas) nepalengvina ligos eigos, neturi įtakos jos trukmei. Jų reikia tuomet, kai be jų neįmanoma apseiti. Peršalimo ligas dažniausiai sukelia virusai, o jų antibiotikai neveikia.
Dažniausios peršalimo ligų komplikacijos yra ausų uždegimas, bronchitas, sinusitas, „angina“, plaučių uždegimas.
Kaip vaiką apsisaugoti nuo peršalimo
Tai organizmo grūdinimas, mankšta, racionalus maitinimasis, ilgas ir geras miegas, vengimas pervargti, teigiamos emocijos. Prasidėjus peršalimo ligų sezonui venkite masinio žmonių susibūrimo vietų, nes jose visuomet būna sergančių pačioje ligos pradžioje, kai dar jų savijauta patenkinama, o jie jau pavojingi kitiems kaip ligos užkrato platintojai.
Kuo nuo paprasto peršalimo skiriasi gripas
Gripu Lietuvoje dažniausiai sergama žiemą ir ankstyvą pavasarį. Jį sukelia kelių virusų biotipai. Ši liga labai greitai plinta – „iškrenta“ nepasiskiepijusios šeimos, vaikų darželiai, mokyklos. Vaikai dažniausiai užsikrečia nuo suaugusiųjų, kurie parneša ligą iš gatvės, parduotuvės, darbovietės. Slaptojo ligos periodo (kol išryškėja ligos požymiai) trukmė – nuo kelių valandų iki 2 parų. Būdinga tai, kad liga prasideda staiga. Ima krėsti šaltis, kūno temperatūra greitai pakyla iki 40°C. Labai skauda galvą, gerklę, visą kūną, „laužo sąnarius“. Sloga atsiranda antrą trečią ligos dieną. Iš pradžių kosulys sausas, draskantis, skausmingas, dažnai lojantis. Prikimsta balsas, parausta akių gleivinė. Ligonis irzlus arba priešingai – vangus, mieguistas, nevalgo, tik geria. Skaitant, žiūrint televizorių greitai pradeda stipriai skaudėti galvą, kartai nuo galvos skausmo net pykina.
Gripas paprastai praeina per 7-8 dienas. Jeigu per šį laiką ligonio būklė nepagerėjo arba ligos eigoje dar pablogėjo, įtariama, kad atsirado komplikacijų. Per gripo epidemiją profilaktiškai patariama kasdien suvalgyti po 2-4 skilteles česnako (geriau – du kartus per dieną).
Naminė pagalba peršalus
Šios liaudiškos priemonės labiau tinka suaugusiems.
Jei sukarščiavote, bet temperatūra nėra labai aukšta (iki 38,5°C), pirma pabandykite ne vaistus, o prakaitą varantį vaistažolių mišinį. Vaistažoles geriau pirkite vaistinėse, nes turguje iš bobučių pirktos žolelės gali būti surinktos pakelėse.
Jei skauda gerklę, ypač ryjant, pabandykite šias namines priemones:
Pakvėpuokite garais, kylančiais iš puodo, kuriame verda bulvės (žinoma, laikantis visų saugos taisyklių).
Sutrinkite česnako galvutę, užpilkite termose stikline šilto vandens ir palaikykite 2-3 valandas (per tą laiką kelis kartus supurtykite). Gautu tirpalu skalaukite gerklę gargaliuodami.
Į pusę stiklinės šilto virinto vandens įspauskite pusės citrinos sultis, įdėkite šaukštelį medaus, sumaišykite ir šiuo skysčiu skalaukite gerklę.
Jei kosėjate, tiks čiobrelių, mėtos, raudonėlio, melisos, krapų antpilai. Antpilai gaminami taip: vieną arbatinį šaukštą žolelių užpilkite stikline verdančio vandens ir supilkite į termosą. Palaikykite valandą, termosą vis supurtykite. Po to perkoškite ir vėl supilkite į termosą. Antpilas tinkamas vartoti 2 paras. 5-6 kartus per parą gerkite po 1-3 valgomus šaukštus antpilo.
Vaikui nuo 3 metų galite 2-3 kartus per dieną duoti po arbatinį šaukštelį svogūnų sulčių, perpus sumaišytų su medumi.
Sausą kosulį slopina ir slogą gydo liepžiedžių arbata. Galite vaistinėje nusipirkti kokį nors specializuotą vaistažolių mišinį , gerinantį atsikosėjimą.
Esant sausam kosuliui labai naudingos inhaliacijos.
Jei užgulė nosį, valgykite svogūnų ir česnakų, o jei vaikas jų nemėgsta, smulkiai įpjaustykite į mišrainę. Šiose daržovėse esantys fitoncidai dezinfekuoja kvėpavimo takų gleivines. Jei vaikas negali net nuryti šių daržovių, tada smulkiai supjaustykite česnaką ir svogūną, įdėkite į šilto vandens lėkštelę, pamaišykite ir duokite vaikui pakvėpuoti kylančiu kvapu. Galite perpjauti česnako skiltelę ir priglausti prie vienos, paskui prie kitos šnervės ir paprašyti, kad vaikas pakvėpuotų česnako kvapu 3-5 minutes. Tokias procedūras reikia kartoti 6-8 kartus per dieną. Imkite vis kitas česnako skilteles, nes jie greitai išsikvepia. Prieš duodami vaikui kvėpuoti česnaku ar svogūnu, prieš tai liepkite išsišnypšti nosį ar patys gleives atsiurbkite specialiu siurbtuku.
Suaugusiems tinka toks kovos su peršalimu planas: vakare suvalgykite kelias skilteles česnako, kojas prieš miegą pakaitinkite druskos vonelėje, bekaitindami kojas išgerkite prakaitą varančios arbatos (pavyzdžiui, liepžiedžių) su medumi ir eikite miegoti.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
