Gydytojas pediatras Rolandas Selvestravičius į redakciją atėjo papasakoti apie paslaugą – vaikų gydytojo iškvietimą į namus. O viskas baigėsi tuo, kad redakcijos moterys išpasakojo savo vaikų ligas, klausinėjo apie vaistus ir gydymą asmeniškai.
Straipsnis, turėjęs būti tiesiog informacinis interviu, tapo nuoširdžiu pokalbiu apie vaiką ir jo gydytoją. K albamės su
Konsultuoja pediatras Rolandas Selvestravičius, klinika „Ypatingi žmonės“, www.ypatingizmones.lt
Pediatras anksčiau ir dabar
Pirmiausia prakalbome, ar dabartinėje sveikatos priežiūros sistemoje pakankamai dėmesio skiriama vaikams?
Pasak pašnekovo, vaikų priežiūra tikrai nesuprastėjo, tik atsirado niuansų, prie kurių reikia priprasti, pavyzdžiui, anksčiau pediatras buvo pirmosios grandies gydytojas (kaip dabar bendrosios praktikos), tad susirgusius vaikus mamos vesdavo būtent pas pediatrą. Dabar pediatras prilyginamas specialistui. Vaikai vedami pas bendrosios praktikos gydytoją, o šis, jeigu nepakanka kompetencijos, siunčia pas pediatrą.
„Atrodo, kad vaikai tarsi likę be globos, nes pediatrų kur kas sumažėjo ir toliau mažėja (dalis persikvalifikavo į šeimos gydytojus, dalis rinkosi siauresnes specializacijas). Kiek poliklinikų turi tikrus pediatrus? Viena kita. Pas pediatrą reikia užsirašyti ir palaukti, o kol ateis eilė (po savaitės), vaikas arba pasveiks, arba atsidurs ligoninėje.
Ne visi bendrosios praktikos gydytojai džiūgauja sulaukę vaikų, nes ant šeimos gydytojo pečių užkrauta didžiulė atsakomybė – suaugusiųjų ligos, infarktai, insultai“, – svarsto gydytojas.
Tiems, kurie labai nepatenkinti dabartine vaikų medicinos priežiūra, verta paklausyti, kaip vaikų ligas gydo užsienio bendrosios praktikos gydytojai. Ne viena skaitytoja pasakojo (tai patvirtino girdėjęs ir p. Rolandas) kad, tarkime, Airijoje ar Anglijoje gydytojas per priėmimą klausydamasis skundų čia pat rašo į google paieškos sistemą kompiuteryje simptomus. Yra net google sistemų, kurios pagal simptomų rinkinį išmeta atsakymus apie galimą ligą, tarsi sprendžiant kryžiažodį. O vaistai dažniausiai bus kokakola nuo virškinimo sutrikimų ir paracetamolis nuo viso kito.
Ką daryti, kai vaikas susirgo staiga
Kalbant apie vaikų medicinos priežiūrą, yra ir dar vienas mamoms nepatinkantis niuansas – jau keletą metų nebegalima gydytojo išsikviesti į namus be būtino reikalo. Šios tvarkos absoliutinti nereikia – jei vaikas tikrai blogai jaučiasi, juolab jei tai kūdikis, poliklinika turi atsiųsti gydytoją į namus. Žinoma, to nepadarys po darbo valandų ar savaitgalį.
Nostalgija dvelkia laikai, kai, vaikui sukarščiavus ar sukosėjus, tereikėdavo skambtelėti į registratūrą, ir tą dieną sulaukdavai pediatro į namus. Dabar tvarka kita, likęs tik dalinis lankymas, ir tėvai susiduria su iššūkiu: o ką daryti, kai vaikas staiga susirgo?
Yra keletas pasirinkimų. Dalis tėvų iškart kreipiasi į ligoninių priėmimo skyrius arba kviečia greitąją pagalbą. „Reikia pripažinti, kad pediatro į namus funkciją dabar atlieka greitoji pagalba. Štai į Santaros vaikų klinikos priėmimo skyrių atvažiuoja 80 vaikų per parą, o iš jų paguldoma 10–20. Greitoji, pamačiusi karščiuojantį mažą vaiką, iškart veža į ligoninę. Atveža ir palieka. Gydytojai mato – vaikui virusas, jam reikia būti namie, bet atgal į namus greitoji neišveš. Ir guldome į ligoninę pussveikį vaiką“, – pasakoja gydytojas. Kita vertus, reikia suprasti ir tėvus, ir medikus – kai esame pirmaujanti šalis pagal meningokoko B infekciją, niekas nenori rizikuoti ir laukti.
Kitas variantas – vesti sergantį vaiką į polikliniką, trečias – išsikviesti gydytoją į namus.
Kodėl verta kviesti į namus
Pediatras Rolandas Selvestravičius pateikė 5 priežastis, kodėl gydytojo iškvietimas į namus yra priimtiniausias būdas, kai vaikas susirgo.
Patogumas. Sergantis vaikas yra irzlus, verkšlena. Kad jį aprengtumėte, nutransportuotumėte į polikliniką, reikia pastangų.
Lankstumas. Kelintą valandą skirs poliklinika, tą valandą reikės eiti pas gydytoją, nepaisant vaiko režimo (gal tuo metu jis paprastai miega). O nuvažiavus su sergančiu vaiku gali tekti palaukti už kabineto durų. Tuo tarpu į namus privačiai iškviesdami gydytoją galėsite suderinti valandą. Be to, vaikas savo aplinkoje jaučiasi patogiau, ramiau, todėl ir apžiūra kokybiškesnė.
Asmeninis dėmesys. Gydytojas, atvykęs į namus, visą dėmesį skirs tik vaikui, jo neblaškys kiti pacientai, laukiantys eilėje. Medikas, priiminėjantis poliklinikoje, konsultuoja keliasdešimt vaikų per dieną, kartais apžiūra trunka vos 10 minučių, o atvažiavęs į namus gydytojas gali skirti vaikui ir tėvams laiko tiek, kiek reikia, kad ir valandą.
Mažesnė tikimybė apsikeisti infekcijomis. Kai su sergančiu vaiku važiuojate į polikliniką, jos koridoriuje sutiksite vaikų, sergančių kitais virusais. Vaikai virusais dalinasi, o po poros dienų, žiūrėk, jau suserga iš naujo.
Gydytojas, įvertinęs vaiko būklę, atlikęs reikalingus tyrimus, skiria gydymą (arba guldo į ligoninę). Gydymo eiga stebima – tėvai gali konsultuotis, jei reikia, gydymas koreguojamas.
Lagaminėlyje – mažytė laboratorija
Vizitai poliklinikoje, mūsų akimis, turi vieną didelį privalumą – galima laboratorijoje atlikti tyrimus. Stereotipiškai įsivaizduojame, kad iškviestas į namus gydytojas atsineš tik stetoskopą ir pagaliuką apžiūrėti gerklei. Iš tiesų šiuolaikinio į namus iškviečiamo pediatro lagaminėlyje yra visa mažytė laboratorija.
„Vaiko namuose galiu greitai, paėmęs kraujo iš pirštuko ar tepinėlį iš burnos, atlikti skubius tyrimus ir nustatyti beveik visus virusus, tarkime, ar tai rota-, ar noravirusai, o svarbiausia – tai gripas, ar ne.
Rimta užduotis pediatrui – nustatyti, ar liga virusinė, ar bakterinė, ir pagal tai skirti antibiotikų arba ne. Tam atliekame reaktyviojo baltymo CRB tyrimą. Žinoma, daug duoda patirtis – matyti, kuris vaikas „virusinis“, o kuris „bakterinis“. Kitoks karščiavimo intensyvumas, gerklytės paraudimas, intoksikacija. Tačiau tai tik patyrusio mediko kompetencija, mama to tikrai neatspės. Kita vertus, mamai ir nereikia spėlioti, juk ji savo vaikui antibiotikų neskirs, jie parduodami griežtai su receptu.
Skubus tyrimas labai svarbus nustatant gripą. Jeigu tai gripo virusas ir yra tik ligos pradžia, galima skirti vaistų, kurie stabdo viruso dauginimąsi. Kiek viruso prisidaugino, tiek ir lieka, vadinasi, kuo anksčiau duosime vaistų, tuo geriau. Dėl kitų virusų – nėra taip svarbu žinoti, kaip jie vadinasi, nes gydymas yra tik simptominis: skaudančiai gerklei – purškalai, kosuliui – mikstūros ir t.t.
Jei vaiko liga tikrai bakterinė, nėra kitos išeities, kaip skirti antibiotikus,“ – pasakoja gydytojas.
Dar jo lagaminėlyje yra prietaisas ausų apžiūrai. Kai kurie tėvai stebisi, kad pediatras gali apžiūrėti ausytes, juk anksčiau būtinai siųsdavo pas otorinolarigologą. Dabar pas šį specialistą siunčiama tik tuomet, kai neaiški diagnozė, yra klausos sutrikimų. Vaiko būgnelis fiziologiškai plonesnis, uždegimas vystosi greitai, todėl vos vaikui suskaudo ausį, reikėtų kviesti gydytoją. Gydytojas Rolandas Selvestravičius pridūrė, kad norintys apsaugoti vaikų ausytes tėvai turi ne mauti vis šiltesnes kepures, o išmokyti taisyklingai šnypšti nosį (po vieną šnervę).
Kas yra „sureaguoti gretai“
Pokalbio metu gydytojas kelis kartus minėjo, kad vaikui susirgus reikia reaguoti greitai. Koks tas reakcijos greitis? Kaip vaikui sukarščiavus nuspėti, ar tai lengvas virusėlis, ar gripas? Gydytojas sako: „Maža tikimybės, kad pirmieji tą sezoną susirgsite gripu, tad sekite bendrą informaciją.
Kada prasidės epidemijos, tada reikės daugiau budrumo. Gripą išduoda aukšta temperatūra ir nuovargis“.
Išmaniosios mamytės
Šiuolaikinės mamos nori aktyviai dalyvauti vaiko gydymo procese. Pasak pašnekovo, dabar kiekvienas gydytojas turi būti ir geras psichologas, nes mamytės tiek prisiskaito, kad ateina sunerimusios ar prisirinkusios klaidingos informacijos. Vaikai serga dažnai, tai nieko stebėtino, tiesiog reikia išmokti vaiką perprasti, pajusti, kada jam laikas atsigerti, kada reikia nurengti, nes suprakaitavo, kada šilčiau apkloti.
Tėvai paprastai žino, kokia vaikui būdinga ligos eiga. „Tarkime, vieni vaikai labai gerai ištveria aukštą temperatūrą, termometras roso 39°C, bet vaikas laksto, žaidžia. Juokauju, kad toks vaikas užaugęs bus pirties mėgėjas, jam vis nebus gana karščio. O kitam vaikui ir 37,5°C atima jėgas – toks užaugęs nemėgs pirties. Kai tėvai išmano tokius niuansus, jie į ligą reaguoja skirtingai. Tam „pirtininkui“ leidžia pakarščiuoti be vaistų, o nepakeliančiam temperatūros ją mažina. Visada tėvams sakau – skirtingi virusai sukelia skirtingas intoksikacijas, todėl vaikui vėl susirgus, ligos eiga gali būti ir kitokia“, – patirtimi dalinasi pediatras.
Tiek neskiepijimas, tiek netinkamas antibiotikų vartojimas (kai vaiko būklei vos pagerėjus, mamos nustoja duoti antibiotikų, nors skirtas konkretus 5 ar 7 dienų kursas) yra didžiulis egoizmas. Tėvai mąsto: „Mano vaikas neserga, man gerai. Kodėl turiu skiepyti, jei tokių ligų nėra? Kam šerti antibiotikais, jeigu pagerėjo“. Jiems nesvarbu, kad tas vaikas pasigaus infekciją ir ją užneš kitiems, kad ugdomas antibiotikams atsparių bakterijų desantas“.
Kada nereikia kviesti gydytojo į namus
Yra situacijų, kai kviesti gydytojo į namus nereikia, nes jis tikrai nepadės. Tėvai turi atskirti, kai vaiko būklė ūmi, ir reikia skubios pagalbos. Tarkime, vaikas patyrė traumą – ateinantis gydytojas neatsineš rentgeno aparato ir nepaskys, ar tai lūžis, ar skilimas. Taip pat nepastatys lašinės nusividuriavusiam kūdikiui arba nerizikuos stebėti kūdikio, kurio temperatūra pakilusi per 40°C. Gydytojas vėl užsiminė apie meningokoką B, jo apylinkėje visi maži vaikai nuo šio sukėlėjo paskiepyti: „O būdavo, kad, vaikui sukarščiavus, mamos naktimis jį išrengdavo, tikrindavo, ar nėra bėrimų. Mums, medikams, irgi lengviau, kai atsirado skiepas, nes iškart galima atmesti blogiausią variantą ir be streso fokusuotis į kitas ligas“.
Kodėl gerklę apžiūri paskiausia
Dažniausiai vaikų gydytojos būna moterys, o vyrai, kurie pasirenka šią profesiją, paprastai „nusėda“ akademiniuose sluoksniuose. Kas dieną apžiūrėti keliolika ar net keliasdešimt vaikų reikia ir didžiulės kantrybės, ir pašaukimo. Vien kiek užtrunka „prisijaukinimo“ etapas. Pediatras Rolandas Selvestravičius sako: „Man tiesiog labai patinka gydyti vaikus. Apylinkėje, kurioje dirbu, yra 450 vaikučių. Jie visi drąsūs, patys pasakoja savo bėdas.
Nežinau, gal tai duota iš aukščiau, nes per suaugusiųjų susibūrimus, žiūrėk, vaikai jau ateina prie manęs. Man su vaikais dirbti smagu ir dėl to, kad jie nemoka meluoti. Suaugęs žmogus, kai jam pateiki klausimą, dar pamąsto kaip geriau apsimoka atsakyti, o vaikai pasako visą tiesą. Vaikui nesvarbu gydytojo lytis, svarbi žmogiškoji energija, kurią jie pajaučia intuityviai, kaip šuniukai.
Negalėčiau aprašyti metodikos, kaip prieiti prie vaiko, kiekvieną prakalbinu skirtingai. Namuose man patinka konsultuoti dėl to, kad yra laiko prisijaukinti vaiką. Kol mes bendraujame su tėvais, vaikas mane stebi ir klausosi, pamato, kad esu nepavojingas, tada, žiūrėk, jau neša savo žaislus. Gerklę apžiūriu paskutinę, nes vaikai nenori rodyti, o apžiūrėti privalau. Bet paprastai gerai pavyksta, nes jau būname visiškai susidraugavę.
Balto chalato nevilkiu, nes jau seniai įrodyta, kad baltas chalatas sukelia įtampą. JAV stažavęsi kolegos pasakojo, kad vaikų skyriuose pediatrai vaikštinėja be chalatų, jaunatviškai apsirengę, įsisegę tik korteles su savo vardais. Vaikystėje patirta baltų chalatų baimė lydi visą gyvenimą. Patikėkite, kiek yra pacientų, kuriems negalima įvertinti kraujo spaudimo, nes kai matuoja gydytojas, spaudimas nuo streso pakyla“, – juokiasi gydytojas.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
