„Laiku atliktas tyrimas gali išgelbėti gyvybę,“ – paklausta apie kraujo tyrimus, sako medicininės diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė Dangira Babenskienė.
Su gydytoja kalbamės apie tai, ką gali pasakyti išsamūs, šiuolaikiškai atlikti kraujo tyrimai.
Kada reikia daryti kraujo tyrimus sveikam vaikui?
Sveikam, gerai besijaučiančiam vaikui tyrimus reikia atlikti kartą per metus (nuo pat gimimo), nes išsamūs kraujo tyrimai geriausiai atskleidžia vaiko fiziologinę būklę. Mūsų organizme nuolat vyksta tam tikros fiziologinės reakcijos, kiekvienas organas išskiria į kraują tam tikras medžiagas. Jei organizmas veikia gerai, į kraują išskiriamų medžiagų kiekis atitinka normas. Tačiau sutrikus kuriai nors funkcijai, kraujyje atsiranda pokyčių. Kraujas – tarytum veidrodis, atspindintis viską, kas vyksta mūsų organizme.
Be to, įvairiais amžiaus tarpsniais gali atsirasti sutrikimų, kurie nebūtinai pasireiškia ūmiai, jie gali būti lėtiniai, o bėgant metams vis gilėti. Kai tik žmogaus organizmas pradeda funkcionuoti, jau reikia stebėti jo būklę.
Ar užtenka to tyrimo, kuris poliklinikose atliekamas nemokamai ir vadinamas „bendruoju“?
Pirmiausia išsiaiškinkime, ką reiškia „bendrasis“. Kai kam gal atrodo, kad šis tyrimas yra išsamus ir viską pasako? Deja, taip nėra. Bendrasis kraujo tyrimas parodo tik mažą dalį kraujo parametrų, tik ar nėra mažakraujystės ir uždegimo. Tačiau nieko nesužinosime nei apie inkstų, kepenų, skydliaukės veiklą, nei apie cukraus ar cholesterolio kiekį kraujyje. O išsamus kraujo tyrimas parodo apie 70 parametrų. Tokius tyrimus rekomenduojama atlikti suaugusiems žmonėms kartą per metus. Vaikams rekomenduojama atlikti ne tik bendrą kraujo tyrimą, bet ir patikrinti kitus parametrus. Mažiems (2–6 metų) vaikučiams irgi būtina daryti tyrimus. Vaikai greitai auga, tad pokyčiai irgi būna greiti.
Esminiai vaikų kraujo rodikliai, kuriuos reikia atlikti kas metus, yra šie: uždegiminiai veiksniai, tyrimas dėl mažakraujystės, cukraus kiekio kraujyje nustatymas, kepenų fermentų tyrimas, inkstų funkcijos tyrimas, nuo 11–12 metų – skydliaukės tyrimas (ir berniukams, ir mergaitėms).
Ypač svarbu atlikti išsamesnius kraujo tyrimus tiems vaikams, kurie dažnai serga. Juk tai reiškia, kad virusas yra visame organizme. Ir, aišku, sergantis vaikas gauna daugiau vaistų, kartais ir be reikalo, o antibiotikai kenkia organizmo mikroflorai ir gali pažeisti šalinimo organus – kepenis ir inkstus.
Svarbu tikrinti ir sportuojančius paauglius, tuos, kurie dažnai naudoja įvairių maisto papildų. Brendimo amžiuje reiktų tikrinti, ar nėra skydliaukės sutrikimų. Ypač jei vaikai jaučiasi pavargę, juos kamuoja nemiga, sutrinka mokymasis.
Esant uždegimui, reikėtų pasidaryti ne tik bendrąjį kraujo tyrimą, bet ir labai svarbų C-reaktyvaus baltymo tyrimą (CRB). Būtina tirti ir cukraus kiekį. Net ir jauname amžiuje prasideda diabetas, reikia atkreipti į tai dėmesį, ypač jeigu vaikas labai daug geria ir daug šlapinasi. Vaikams dažniausiai išsivysto I tipo diabetas, deja, dažniausiai ši liga nebūna lengvos formos. Taigi svarbu nepražiopsoti.
Anksčiau buvo svarbu žinoti eritrocitų nusėdimo greitį, dabar to gydytojai nesureikšmina. Kodėl?
Todėl, kad šis parametras yra svarbus tik esant lėtinei ligai: onkologinei arba lėtinėms infekcijoms. Esant ūmiam uždegimui, ypač jei susirgo vaikas, reikia daryti C-reaktyvinio baltymo tyrimą, kuris ypač greitai reaguoja į uždegimo procesus. Šis baltymas leidžia stebėti dinamiką: greitai didėja, kai būklė blogėja, ir labai greitai mažėja, kai vaikas sveiksta.
Kodėl vaikams kraujas imamas iš piršto, o suaugusiesiems – iš venos?
Matyt, dėl to, kad sesutės nėra įgudusios vaikui paimti kraują iš venos. Kraujas iš piršto nėra grynas, tai kraujo mišinys, jame yra arteriolių ir įvairių skysčių. Kai vaikas verkia, stresas irgi veikia tyrimus, todėl jie gali būti iškreipti. Prisimenu atvejį, kai poliklinikos gydytoja, gavusi kraujo iš piršto tyrimo rezultatus, pasakė tėvams, kad jų vaikui – kraujo vėžys! Aišku, tėvams – šokas, jie tuojau pat nuvažiavo į ligoninę ir padarė kraujo tyrimą iš venos. Pasirodė, nėra jokio vėžio. Nereikėtų gailėti tų vaikučių, reikėtų imti veninį kraują. Tuo labiau kad tai net mažiau skausminga.
Ar atliekant kraujo tyrimus, būna vadinamasis žmogiškasis faktorius, kai laborantė galbūt nekaip jaučiasi, dėl to viską supainioja?
Žmogiškasis faktorius išlieka visur ir visada, bet jeigu įmonėje dirbama pagal visus reikalavimus ir tai daro specialistai, supainioti galimybių nedaug. Mes rekomenduojame pirmiausia ramiai pasisodinti pacientą, užsirašyti duomenis, tik tada imti kraują. Aišku, jei poliklinikoje didžiulė eilė, vaikai verkia, močiutės pyksta, o darbuotojai skuba, gali ir atsitikti, kad supainioja. Bet tai turėtų pastebėti gydytojas, kuris vertina tyrimą: juk vaikų ir suaugusiųjų normos skiriasi, mergaičių ir berniukų – irgi. Šiuolaikinėse kraujo tyrimų laboratorijose dirba robotai, viskas kompiuterizuota, taigi, tikimybė supainioti labai nedidelė. Gal kaimo glūdumoje dar ir atsitinka tokių dalykų, tačiau aš pati ir mano kolegos važinėjame, skaitome paskaitas ir aiškiname sesutėms, kaip išvengti tų žmogiškųjų klaidų.
Ar reikia vaikams daryti tyrimus dėl tuberkuliozės?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, trečdalis pasaulio gyventojų yra infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis (Mycobacterium tuberculosis). Apie 10 proc. užsikrėtusiųjų suserga tuberkulioze. Susirgimų tie daug todėl, kad egzistuoja ne tik aktyvi, bet ir latentinė (slaptoji) tuberkuliozės forma. Tam, kad nustatytume, ar žmogus neserga slaptąja tuberkuliozės forma, yra atliekamas naujas tuberkuliozės infekcijos Quantiferon-TB-Gold tyrimas (kvanteferono tyrimas). Jis atliekamas iš veninio kraujo. Šio tyrimo vaikams nereikia daryti kas metai, užtenka patikrinti kartą per trejus metus.
Anksčiau įprasta „mantu“ reakcija tuberkuliozės iš tiesų neparodo, jos patikimumas – tik 50 proc.
Daugelyje pasaulyje šalių kvanteferono tyrimas atliekamas visiems vaikams, jį finansuoja valstybė. Mūsų šalyje šis tyrimas (beje, gana brangus) nėra kompensuojamas net tada, kai vaikų kolektyve aptinkama aktyvi tuberkuliozės forma. Prieš metus vienam mokyklinio amžiaus jaunuoliui buvo nustatyta atvira tuberkuliozė, vaikinas užsikrėtė, važiuodamas į mokyklą autobusu. Gydytojai siūlė visiems jo klasės mokiniams pasitikrinti, tačiau nežinia, ar jie tikrinosi – juk mokėti pinigus turėjo tėvai. Tas pat neseniai atsitiko ir studentų grupėje.
Kas turėtų pasirūpinti, kad vaikams laiku būtų atlikti visi reikalingi tyrimai? Tik tėvai?
Kol kas – taip, tėvai. Žinoma, apie profilaktinius tyrimus tėvams turėtų paaiškinti šeimos gydytojai. Jie turėtų supažindinti su diagnostikos priemonėmis ir pasiūlyti vaiko stebėjimo planą. Taip pat perspėti, paaiškinti, kodėl tie kasmetiniai vaikų sveikatos pasitikrinimai yra tokie svarbūs.
Gal prisimenate atvejų, kai kraujo tyrimas labai padėjo išaiškinti vaiko ligą ar užbėgti jai už akių?
Man kartą teko nustatyti kepenų ligą 9 metų vaikui. Labai nustebau, juk toks mažas! Vaiko mama papasakojo, kad sūnus blogai jaučiasi, tarytum būtų peršalęs, bet tas peršalimas ilgai nepraeina.
Atlikome kepenų funkcijos tyrimus ir atradome kepenų ligą. Vaikai toksinų tarytum ir nevartoja, tačiau kepenų ligos gali užpulti, jei mamos mėgsta duoti sintetinių maisto papildų, leidžia gerti saldžių gazuotų gėrimų. Tai gali pakenkti ir kepenims, ir inkstams. Kartais inkstų ar kepenų ligos gali atsirasti kaip gripo komplikacija.
Kitam vaikui radome kraujo ligą. Darėme kraujo tyrimą ir pastebėjome, kad kraujas nekreša. Sunkios ligos nepasireiškia niekaip kitaip, jas pirmiausia parodo kraujo tyrimas. Vaikai irgi nėra nuo jų apsaugoti.
Ar kraujo tyrimas gali pasakyti, kokių vitaminų trūksta vaikui?
Taip, ypač tai svarbu duodant vaikui vitamino D, juk reikia žinoti, kiek šio vitamino yra organizme. Jeigu perdozuosime, atsiras kalcifikatų (sukaulėjimų), kuriuos parodo tik rentgeno tyrimas. Vitamino D perdozavimas irgi negerai, kaip ir jo trūkumas. Mano manymu, geriau nelaukti, kol išsivystys perdozavimo komplikacijos, o vaiką patikrinti ir žinoti, kiek vieno ar kito vitamino yra ir ar jo reikia. Jei vitamino D per mažai, sutrinka vaiko augimo procesai.
Meilė Jančiorienė
„Mamos žurnalas“
