Diabetas – klastinga ir sunki liga, kuri dažniausiai diagnozuojama tada, kai vaiką ištinka koma. Ar gali tėvai laiku pastebėti simptomus ir kreiptis pagalbos? Plačiau apie šią ligą kalbame su gydytoja Gitana Skendelyte.
Ar pakanka paprasto gliukozės tyrimo iš kraujo, kad būtų laiku nustatytas diabetas?
Paprastai cukrinio diabeto diagnozė ir nustatoma atlikus gliukozės tyrimą iš kraujo. Jei nevalgius pirmą kartą aptinkamas padidėjęs gliukozės kiekis, diagnozė iš karto neužrašoma į ligos istoriją. Tyrimą būtina atlikti pakartotinai. Jei du kartus nustatomas didesnis nei norma gliukozės kiekis, tuomet vaikas siunčiamas į gydytojo endokrinologo konsultaciją. Atliekami sudėtingesni ir jau išsamesni tyrimai. Vienas jų –glikozilinto hemoglobino tyrimas, kuris parodo trijų mėnesių gliukozės koncentracijos vidurkį. Kitas tyrimas – tai gliukozės toleravimo mėginys. Jo metu atliekami du gliukozės tyrimai, vienas –nevalgius, o antrasis – vaikui išgėrus gliukozės miltelių tirpalo. Tik tyrimų kompleksas ir gydytojo išsiaiškinta ligos istorija, jaučiami negalavimai padeda nustatyti tikslią cukrinio diabeto diagnozę.
Vaikams diagnozė dažniausiai nustatoma netikėtai, kai jie patenka į ligoninę sunkios būklės – ištikus ketoacidozinei komai. Pirmieji jos požymiai – vaikas jaučiasi labai blogai, jam silpna, vargina troškulys, pykinimas, vėmimas, vaikas nori gulėti, atsisako valgyti. Kartais gali būti jaučiami pilvo skausmai. Vaikas gali pradėti dažniau gerti, dažniau šlapintis, norėti saldumynų, o iš burnos gali būti jaučiamas specifinis acetono kvapas.
Palaipsniui, jei nesikreipiama į medikus, sąmonė pritemsta, ištinka koma.
Kitų išskirtinių diabeto požymių, kad vaikui būtent diabetas, pastebėti sunku. Vaikai gali pradėti dažniau šlapintis, daugiau vartoti skysčių, jiems gali mažėti arba neaugti kūno svoris. Antsvoris vaikams retai būna cukrinio diabeto ligos požymis.
Yra du skirtingi diabeto tipai. Pirmojo tipo diabetas vadinamas nuo insulino priklausomu, o antrojo tipo – nuo insulino nepriklausomu. Vaikai dažniau serga I tipo diabetu, o suaugusieji – II tipo diabetu.
Šių dviejų tipų diabetų ligos požymiai ir diagnostika yra panašūs, bet ligos kilmė visiškai kitokia. Pirmojo tipo diabetas daugiau susijęs su paveldėjimu ir autoimuninėmis ligomis, o antrojo tipo – su gyvenimo būdu ir mitybos įpročiais. Antrojo tipo diabetas išsekina kasos ląsteles, kurios gamina insuliną.
Koks gliukozės kiekis kraujyje yra norma, ir kokie nukrypimai nuo normos galimi?
Gliukozės norma tiek vaikams, tiek suaugusiems yra vienoda 3,33-5,55 mmol/l. Kraujo tyrimą būtinai reikia atlikti nevalgius, nes suvalgytas maistas labai padidina gliukozės kiekį. Maistas ar gėrimai suaktyvina fermentinę sistemą, kasos, kepenų veiklą. Vaikas gali būti išgėręs tik gazuoto mineralinio vandens, ir dėl to gliukozės kiekis gali padidėti. Žinoma, vaikams sudėtinga ilgai išbūti nevalgius, todėl prieš tyrimą galima gerti tik paprastą, negazuotą, vandenį.
Cukrinis diabetas diagnozuojamas, jei gliukozės kiekis viršija 5,55 mmol/l. Tačiau esant gliukozės kiekiui nuo 6,6 mmol/l iki 7,7 mmol/l, gali būti įtariamas ne cukrinis diabetas, o gliukozės tolerancijos sutrikimas. Tai būklė, kai organizmas ne visiškai spėja pasisavinti gliukozę. Gydytojams kartais reikia atskirti šias dvi diagnozes, todėl atliekami papildomi tyrimai.
Vaikai, kuriems nustatomas sutrikęs gliukozės toleravimas, yra papildomai stebimi gydytojų. Jiems būtinai koreguojama mityba.
Ar vaikams pagal privalomus tyrimus kasmet tiriamas gliukozės kiekis? O gal tą tyrimą skiria šeimos gydytojas tik tada, kai yra kokių nors kitų diabeto požymių, skundų?
Pagal įstatymus, vaikams priklauso kas dvejus metus atlikti profilaktinį gliukozės tyrimą. Šiuolaikinė technika leidžia tai padaryti net paėmus kraują iš piršto. Kai yra neaišku, gydytojui kyla klausimų dėl rezultatų, kraujas tiriamas iš venos. Tada tyrimai būna tikslesni.
Naujagimiams gliukozės tyrimas atliekamas, jei gydytojui kyla įtarimų dėl cukrinio diabeto arba jei naujagimio artimieji serga cukriniu diabetu.
Vaikams cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas dviem gyvenimo tarpsniais – 3–5 metais ir paauglystėje, 12–15 metais. Tai susiję su spartesniu augimu, suaktyvėjusia hormonų veikla.
Kokie vaiko (ir suaugusiojo) savijautos pokyčiai turėtų būti ženklas, kad jau laikas atlikti gliukozės tyrimą?
Kritinė būklė – kai vaikas patenka į ketocidozinę komą, pasidaro vangus, silpnas, vemia. Ši koma gali ištikti labai staiga, ryte vaikas dar bėgioja ir valgo, o vakare guli visiškai bejėgis. O ilgalaikiai simptomai – padidėjęs skysčių poreikis, vaikas pradeda daug ir dažnai gerti. Kitas požymis – padažnėjęs šlapinimasis. Gali pradėti šlapintis naktimis, nors anksčiau to nedarė. Gali atsirasti polinkis valgyti saldžiai. Tai paradoksas – gliukozės kraujyje daug, tačiau vaikui vis tiek jos norisi, nes organizmas negali jos pasisavinti, ji nepasiekia ląstelės, nes trūksta hormono insulino. Gali pradėti kristi kūno svoris. Tai susiję su tuo, kad ląstelės negauna energetinės medžiagos – gliukozės. Tai ilgalaikiai požymiai, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį.
Žinoma, tokie požymiai gali rodyti ir kitas ligas, todėl būtina atlikti išsamius tyrimus.
Dažniau atliekamas tyrimas tada, jei šeimoje yra sergančių cukriniu diabetu. Nebūtinai tėvai, gali būti seneliai, broliai ar seserys, net pusbroliai.
Tada vaikas patenka į padidėjusios rizikos grupę ir yra atidžiau stebimas. Bet maždaug pusė vaikų, kuriems nustatomas cukrinis diabetas, yra iš nesergančių šia liga šeimų.
Kada patartumėte nusipirkti buitinį gliukozės matavimo aparatuką?
Jei diagnozė nenustatyta, jo pirkti nėra jokios prasmės. Toks prietaisas nėra pigus, be to, tenka pirkti ir specialių juostelių, kurios irgi nėra pigios. Visiškai pakaks tų gliukozės tyrimų, kuriuos skirs gydytojas sveikatos priežiūros įstaigoje. Net jei močiutė ar senelis turi tokį aparatą, dažnai badyti ir tirti vaiką nėra jokios būtinybės.
Kaip turėtų būti stebimi kūdikiai, kurių mamos nėštumo metu sirgo gestaciniu diabetu?
Yra atskiras, tarsi trečiasis diabeto tipas – nėštumo diabetas. Jis susijęs su hormonų pokyčiais nėštumo metu. Gestacinis diabetas padidina tikimybę, kad kils nėštumo ar gimdymo komplikacijų – persileidimų, priešlaikinių gimdymų, vaisiaus gali net žūti.
Vaiko kasos ląstelės pradeda gaminti daugiau insulino, todėl naujagimiai gimsta didesnio svorio, daugiau prikaupę riebalinio audinio. Bet fakto, kad tokie vaikai dažniau sirgtų cukriniu diabetu, patvirtinti negalima.
Pirmaisiais metais tokie naujagimiai atidžiai stebimi, jiems atliekamas gliukozės tyrimas. Dabar daug naujagimių gimsta didesnio svorio. Yra daug teorijų, kodėl naujagimių svoris didėja. Gal tai lemia geresnė mityba, galbūt vartojama daug maisto priedų, genetiškai modifikuotų produktų. Deja, išsamių mokslinių studijų, kodėl naujagimiai gimsta didesni, dar neatlikta.
O moteris, nėštumo metu sirgusi gestaciniu diabetu, po gimdymo gali vėl būti sveika, jos gliukozės kiekis kraujyje normalus. Kai kurios moterys vėliau suserga tikruoju diabetu, bet daugumai moterų ši būsena baigiasi pagimdžius.
Ar kūdikiai gali sirgti diabetu?
Kūdikiai irgi gali sirgti šia liga, nors ir labai retai.
Ar sergančių diabetu vaikų daugėja?
Mokslinė literatūra rašo, kad daugėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje pernai buvo nustatyta, kad diabetu serga 901 nėščia moteris, 759 vaikai iki 17 metų amžiaus. Iš jų pirmojo tipo diabetu serga 713, antrojo tipo – 46. Pavyzdžiui, prieš 10 metų sirgo kiek daugiau nei 500 vaikų. Kasmet maždaug 150 vaikų diagnozuojamas cukrinis diabetas.
Nė viena cukrinio diabeto diagnozė vaikams nebuvo nustatyta ambulatorinėje grandyje (pagal ilgalaikius ligos požymius). Visi atvejai nustatyti ligoninėse, kai vaikus ištiko ketoacidozė ar net ketoacidozinė koma.
Ar gali besaikis saldumynų vartojimas sukelti diabetą?
Saldus maistas apkrauna mūsų kasos ląsteles, jos priverstos gaminti daugiau insulino. Ilgainiui kasos ląstelės sekinamos. Jei žmogus saldžiai maitinsis visą gyvenimą, kada nors jis gali susirgti antrojo tipo diabetu. Tačiau vaikystėje taip nenutinka. Yra daugybė vaikų, kurie kasdien valgo saldainių, geria saldžių gėrimų, bet nesuserga diabetu. Ir yra vaikų, kurie maitinasi sveikai ir visiškai negauna saldumynų, tačiau suserga.
Šiek tiek saldumynų vaikas turi gauti, nes tai yra energijos šaltinis.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
