Cukrinis diabetas nėra nuosprendis ar riba tarp kažko. Tai gyvenimo būdas. Svarbu išmokti, kad valdytų ne liga žmogų, o žmogus savo ligą. Taip sako klaipėdietė Anastasija (24 m.). Ji jau 10 metų serga diabetu, o prieš 4 mėnesius susilaukė sūnaus.
Esu Anastasija iš Klaipėdos, dirbu priešmokyklinio ugdymo visuomenės sveikatos specialiste su vaikais darželyje. Diabetu sergu jau 10 metų.
Kai 2007 metais susirgau cukriniu diabetu, atrodė, kad pasaulis apsivertė aukštyn kojomis, aplink atsirado vien ribojimai ir baimė, o kaip gi toliau… Šeimoje niekas nesirgo, nebent iš labai tolimų artimųjų, apie tai nežinoma.
Cukrinis diabetas vystėsi laipsniškai. Iš pradžių pradėjo kristi svoris, maždaug per mėnesį numečiau 10 kg, bet buvau labai aktyvi, tad niekas neįtarė kokių nors pakeitimų. Toliau prasidėjo silpnumas, vangumas.
Įtarti, kad kažkas negerai, tėvai pradėjo, kai prasidėjo drebulys, didelis troškulys (gėriau litrais sulčių ar kitų gėrimų), dažnas šlapinimasis.
Važiavome pas šeimos gydytoją, iškart įtarė cukrinį diabetą dėl acetono-obuolių kvapo iš burnos, teko važiuoti į vaikų ligoninę, kur tiesiai paguldė į reanimaciją ir nustatė 3 kartus padidėjusį cukraus kiekį kraujyje. Tada dar nesuvokiau, kad tai neišgydoma liga.
Per 10 metų buvo šuolių aukštyn ir kritimų žemyn, tačiau išmokau valdyti šią ligą, tai tapo gyvenimo būdu, kuris netrukdė baigti mokslų, dirbti darbą pagal specialybę, ištekėti. Vis dėlto visada galvojau – ar sugebėsiu išnešioti ir pagimdyti sveiką vaiką? Koks bus mano vaikas?
***
Iškart po vestuvių su vyru Konstantinu planavome šeimos pagausėjimą. Netrukus sužinojome, kad mes jau trise, buvome be galo laimingi, tačiau sutrikę, kas bus toliau. Pirmaisiais nėštumo mėnesiais pykino, erzino kvapai, įskaitant ir mėgstamiausius kvapus, pasikeitė ir skonis. Iškart peržiūrėjau mitybą, daug ko negalėjau jau sau leisti, turėjau prižiūrėti gliukozės kiekį kraujyje, daugiau matuoti. Beveik visą nėštumo laikotarpį daugiausiai norėjau balintos kavos ir vanilinių ledų. Mano ginekologė G. Talijūnienė, kuriai esu labai dėkinga už rūpestį, jau turėjo savo praktikoje nėštukių, sergančių cukriniu diabetu, todėl man buvo ramu, kad esu patikimose rankose. Kiekvieną mėnesį dariau kraujo ir šlapimo tyrimus, vykdavau į įvairias gydytojų konsultacijas. Atsakymai – be komplikacijų.
***
Kai nėštumas buvo 12 savaičių, teko važiuoti į Kauną. Kad gliukozė būtų stabili, endokrinologijos skyriuje rekomendavo insulino pompą. Galimybė laikinai gauti šią pompą paremta tik labdara. Mano insulino pompos sistema buvo ACCU-CHEK COMBO. Į ligoninę buvo atvažiavusi diabeto priežiūros insulino pompų specialistė, sudarėme sutartį apie pompos skolinimą nėštumo metu. Kai pagimdžiau, turėjau grąžinti įmonei atgal arba įsigyti naują. Pompos rinkos vertė 2172,15 euro. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta tik tai, kad bus kompensuojamos insulino pompų keičiamųjų dalių įsigijimo išlaidos (kaina mėnesiui yra beveik 110 eurų).
Nutarėme pompą išmėginti, pavyko geriau kontroliuoti glikemijas bei insulino dozes, nereikėjo badyti savęs adatomis, tik keisti adatą kartą per 3 dienas. Ir tai jaučiau viduje, kad mažylis sujuda, kai įvedu adatą.
***
Nors per visą nėštumą priaugau 18 kg, jėgų turėjau tiek, kad iki paskutinės dienos darėme remontą, rinkome spintą, klijavome tapetus. Buvo tik vienas trūkumas – tinimai, kurie kamavo vos išėjus motinystės atostogų. Nemačiau savo kelių, spaudė batai ir kelnės. Atsikeldavau jau patinusi. Eidavau gulti irgi patinusi. Kelioms valandoms patinimus sumažindavo masažai. Gydytojai ramino, kad tai vaikelis spaudžia organus. Kiekvieną dieną jaučiau, kaip vaikas žagsėjo, aktyviai judino pilvą.
***
Kai nėštumas buvo 34 savaitės patikrinimui mane paguldė į Kauno klinikų akušerijos skyrių. Jau ankščiau, tirdami echoskopu, gydytojai perspėjo, kad daug vandenų bei stambus vaikas. Konsultacijos metu rekomendavo grįžti į kliniką 36 savaičių ir laukti gimdymo. Tačiau jaučiausi gerai, nutarėme, kad atvažiuosime 37 savaičių. Nespėjome. Likus kelioms dienoms iki nustatyto termino naktį pažadinau vyrą ir pasakiau, kad nutekėjo vandenys. Čiupome paruoštą lagaminą ir išlėkėme į Klaipėdos gimdymo namus, kur patvirtinus, kad viskas vyksta laiku, nutarėme nelaukti ryto, kol mane vis tiek išgabens į Kauną, važiuoti savo automobiliu. Neatsimenu, kad taip greitai kur nors būtume atsidūrę.
16 valandų laukėme, kol gims mūsų mažylis. Tai buvo ilgiausios ir skausmingiausios valandos mano gyvenime. Nors vaisius buvo stambius, gimdymas buvo numatytas natūraliais gimdymo takais. Tačiau kuo tolyn, tuo labiau buvo matyti, kad pati nepagimdysiu. Atsirado priešlaikinės stangos, išburkau.
***
Gydytojų konsiliumas pagaliau nusprendė, kad dėl stambaus vaisiaus ir kliniškai siauro dubens atliks cezario pjūvio operaciją. Drebėjo visas kūnas, kol išgirdau pirmuosius vaiko klyksmus ir gydytojų bei komandos stebėjimąsi. Įtariau, kad kažkas ne taip, kol nepasvėrė mažylio. Išgirdau 5,760 kg, 68 cm. Nustebau ir aš. Po to mano prižiūrinti gydytoja R. Armaitienė, kuriai mes irgi labai dėkingi už rūpestį ir operatyvumą, sakė, kad jos praktikoje tokio svorio kūdikio nebuvo. Kauno klinika yra tikrai patikima vieta gimdyti esant rizikingam nėštumui, čia dirba profesionali komanda, kuria mes pasitikėjome, rūpestingas personalas, kvalifikuoti gydytojai.
***
Džiaugsmas greitai praėjo, nes, gulėdama reanimacijoje, sužinojau, kad sūnus Dmitrijus slaugomas naujagimių intensyvios terapijos skyriuje dėl atkaklios hipoglikemijos. 7 paras negalėjome būti vienoje palatoje. Kartu su vyru kas 3 valandas lankėme, maitinome donoriniu pienu, nes po operacijos savo pienas atsirado neiškart, nutraukinėjau. Labai gerai, kad Kauno klinikose yra donorinis pieno bankas. Jeigu būčiau gimdžiusi Klaipėdoje, mažylis taip ir neparagautų taip reikalingo pirmomis dienomis jam pieno.
Po kelių dienų gliukozė tapo stabili ir 7 parą jau gulėjome palatoje laimingi trise, maitinau sūnelį savo pienu. 8 parą sveiki ir laimingi keliavome namo. Grįžus namo į Klaipėdą mano gliukozės poreikis sumažėjo ir teko gražinti insulino pompą… Ateityje norėčiau tokią įsigyti, tik jau naujos kartos. Šiuo metu nėra galimybės.
Kai žindydavau sūnų, gliukozė krisdavo, teko užkandžiauti, ypač naktimis, tačiau viskas atsistatė.
***
Šiuo metu sūneliui jau 4 mėnesiai, nors atrodo kaip visų 6 mėnesių. Sūnus labai judrus, daug kalba savo kalba, šypsosi, mokosi verstis ant pilvuko, gerai valgo.
Sūnui kažkokių papildomų tyrimų ligoninėje arba dabar poliklinikoje neatliko, viskas tikrinama pagal amžių, kaip ir visiems sveikiems vaikams.
Kiekvienas gali susirgti cukriniu diabetu, labai daug priklauso nuo gyvenimo būdo. Cukrinis diabetas perduodamas ne kaip liga, o kaip rizika susirgti, priklausomai nuo įvairų veiksnių. Pagal statistiką jeigu šeimoje vienas iš tėvų serga CD 1 tipo, tai tikimybė susirgti yra 5 proc.
Antrąjį vaikutį galiu planuoti jau po 2 metų, ir vien dėl to, kad buvo atlikta cezario pjūvio operacija.
***
Nėštumas ir diabetas – suderinti įmanoma
Konsultuoja gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja, Medicinos klinika 1005; Centro poliklinika, Vilnius; Šeškinės poliklinika, Vilnius
Ar visos diabetikės gali sėkmingai išnešioti
Iki 1922 metų, kol nebuvo išrasto insulino, diabetikių nėštumai baigdavosi arba vaisiaus, arba motinos mirtimi. Dabar pasaulyje vis daugiau diabetu sergančių moterų pagimdo sveikus vaikus. Lietuvoje yra atvejų, kai diabetikės pagimdo tris vaikus. 1989 metais buvo priimta deklaracija, kurioje pasakyta, kad visos diabetikės turi pagimdyti taip, kaip gimdo sveikos moterys. Endokrinologų tikslas – toms moterims padėti išnešioti vaisių.
Nepaisant to, endokrinologai neskatina motinystės sergant cukralige. Diabetas – labai sunki liga, ypač vėlesnėmis stadijomis, kai jau pakenkti inkstai, širdis, akys, kiti organai. Jeigu moterį kamuoja inkstų funkcijos nepakankamumas bei širdies ir vainikinių kraujagyslių (kardiovaskulinės sistemos) problemos, nėštumas neleistinas.
Nuo ko pradėti moteriai, kuri serga diabetu, bet labai nori vaiko
Diabetikė nėštumą tiesiog privalo planuoti, prieš pastodama – pasitarti su endokrinologais. Jie papasakos, kas vyks nėštumo metu moters organizme, kokių galima tikėtis išeičių, patars, kaip nėštumui pasiruošti (kartais tai užtrunka kelis mėnesius). Cukralige sergančiai moteriai prieš pastojant siūloma nuodugniai išsitirti dėl diabeto komplikacijų, kontroliuoti glikemiją (kad ji nebūtų aukšta, šokinėjanti, kad nebūtų acetono).
Pasiryžusi gimdyti diabetikė turi žinoti, kad reikės būti labai atsargiai, daug dėmesio skirti mitybai, dažnai tikrintis.
Ar reikės gulėti ligoninėje
Jei nėštumas pakankamai sklandus, ligoninėje tenka pagulėti kelis kartus: tik pastojus, viduryje nėštumo ir prieš gimdymą.
Nėštumo pradžioje, veikiant estrogenams, audiniai labiau pasisavina insuliną, dėl to jo dozę reikia sumažinti. Tad nėštumo pradžioje diabetu serganti moteris guldoma į ligoninę, čia atliekami būtiniausi tyrimai ir nustatoma reikalinga insulino dozė. Antrą kartą moterį atidžiau reikia stebėti maždaug 24–26 savaitę, nes, susiformavus placentai, organizme pradeda veikti hormonai, kurių poveikis – atvirkštinis insulinui. Jiems veikiant, moters organizmui reikia daugiau insulino, vėl būtina patikslinti jo dozę. Nuo 26–28 savaitės insuliną pradeda išskirti vaisiaus kasa, todėl insulino dozę vėl reikia sumažinti. 34 nėštumo savaitę moteris guldoma į akušerijos skyrių, numatoma gimdymo taktika, laukiama, kol bus subrendę vaisiaus plaučiukai. Po gimdymo 6–7 dienas moteriai glikemija sumažėja, po to vėl pradeda didėti, tad ir kurį laiką po gimdymo diabetikę turi stebėti gydytojai.
Ar vaikutis gims sveikas
Insulinas veikia panašiai, kaip ir augimo hormonas, todėl diabetikių vaikai įsčiose užauga tokie didžiuliai.
Jei nėštumo metu insulino kiekis nereguliuojamas, moteris gali pagimdyti vaikutį, sergantį diabetine fetopatija. Tokie vaikučiai sunkiau adaptuojasi, sunkiau kvėpuoja ir valgo, jų kraujyje nepastovi glikemija, nėštumo metu nukentėjusi kasa. Kūdikiams, sergantiems diabetine fetopatija, būdingas „mėnulio veidas“ , santykinai maža galva, plaukuoti ausų kaušeliai, padidėjusios kepenys ir širdis, jiems gimstant, dažniau pasitaiko gimdymo traumų, hipoksija. Kita baisi komplikacija – diabetine embriopatija, kai vaisius žūsta gimdoje arba gimsta apsigimęs. Juk pirmomis nėštumo savaitėmis vystosi svarbiausi vaisiaus organai, o esant aukštai glikemijai, daug acetono, vaikelio vystymasis gali sutrikti. Diabetinei embriopatijai būdingi įvairių organų apsigimimai. Ypač dažnai pasitaiko širdies ydos, inkstų agenezė, atvirkštinė kūno organų padėtis ir kt. Raidos ydų pasitaiko apie 6,5 % diabetu sergančių motinų vaikų (4 kartus dažniau nei sveikų motinų vaikams).
Statistika rodo, kad dažniau vaikas susirgs cukralige, jei ja serga tėvas, o ne mama. Jei cukraligė paveldima genetiškai (sirgo ne tik mama ar tėvas, bet ir močiutės, proseneliai), vaikas turi daugiau tikimybės susirgti. Visoms diabetikėms patariama savo vaikus labiau stebėti, dažniau tirti cukraus kiekį kraujyje. Daugiausiai pavojaus susirgti turi vaikas, kurio ir tėtis, ir mama – diabetikai.
„Mamos žurnalas“
