Kai naujagimis gimsta virš keturių kilogramų svorio, giminės labai didžiuojasi: stipruolis! Ar visada didesnis, vadinasi, sveikesnis? Kas lemia vaisiaus svorį?
Kristina pagimdė 5 kilogramus sveriantį berniuką. „Visi buvo įpratę mane matyti aukštą ir liesą kaip kartį. Kai antroje nėštumo pusėje labai išstorėjau, pažįstami draugiškai juokaudavo: „Žinoma, tokiai aukštai mamai turi gimti galiūnas“. Daug valgiau, o dar daugiau gėriau.
Nuėjome į draugų gimtadienį, ir aš, kadangi negalėjau gerti alkoholio, gurkšnojau sultis. Į vakarėlio pabaigą pamačiau, kad viena išgėriau tris litrus naminių obuolių sulčių! Visi vėl ramino: „Gerk, jei tik skanu, dar namo lauktuvių įdėsime, dabar turi gerti už du“.
Daug gerdama ir užsiauginusi didžiulį pilvą sulaukiau numatytos gimdymo dienos. Kadangi gyvenu nedideliame Lietuvos rajono mieste, nėštumo metu jokių ypatingų tyrimų nebuvo atliekama. Prižiūrinti ginekologė tik pasakė, jog vaisius yra didelio svorio, ir gimdymas gali būti nelengvas. Nuvažiavusi į gimdymo namus, patekau į atvirą ugnį: ir gydytojai, ir akušerė ėmė bauginti, kad tokio didelio vaiko greičiausiai pati nepagimdysiu, viskas suplyš, teks kirpti, siūti, lopyti ir taip toliau. Lyg aš būčiau kalta, kad tas vaikas toks stambus.
Kaip pranašavo, taip ir įvyko. Nors 5 kilogramų berniuką pagimdžiau pati, be cezario pjūvio, gimdymas tęsėsi ilgai ir su komplikacijomis. Visa suplyšau. Bet mano kančios niekas, palyginus su tuo, ką iškentėjo vaikutis. Kai pirmąkart pamačiau sūnelį, buvo baisu į jį žiūrėti: galvytė suplota, pamėlęs, akelės užtinusios. Net po savaitės, kai mus išleido namo, atvažiavę pasitikti giminės stebėjosi, kad vaikas labai panašus į boksininką Maiką Taisoną – stipriai sučiauptos lūpytės, apvali lyg sulaužyta boksininko nosis, užgriuvusios akys. Pirmojoje nuotraukoje, kur jam tik kelios dienos, Julius neatpažįstamas.
Augant jo nosytė ištyso, veidelis pasidarė pailgas, įgavo švelnių bruožų. O gimdamas berniukas kaip tas boksininkas buvo gavęs tikrą traumą.
Kai Juliukui suėjo metai, grįžau į darbą. Buvau vėl sulysusi, dar labiau negu prieš gimdymą, nors ryte pabusdavau nuo minties, kaip čia ko suvalgius. Vieną dieną banke aptarnaudama klientus, griuvau be sąmonės. Mane išvežė į reanimaciją komos būsenoje. Tarp gyvybės ir mirties išbuvau tris paras, paskui atgavau sąmonę. Tik tada gydytojai nustatė, kad aš, 23 metų moteris, sergu cukriniu diabetu.
Jau kelerius metus kasdien turiu leistis insuliną, ir taip bus iki gyvenimo pabaigos. Perskaičiau daug literatūros apie cukrinį diabetą.
Kartais žmonės, turintys polinkį šiai ligai, serga lengva forma. Tik reikia laiku pastebėti ligą, sveikai gyventi. Manau, kad man liga atsirado nėštumo metu, tik nei aš pati, nei gydytojai to nepastebėjome. Prarasti visi metai, atvedę mane iki komos. (Beje, cukrinis diabetas dažnai ir diagnozuojamas, kai įvyksta diabetinė koma, moterims kartais – nėštumo metu – aut. past.)
Dabar išgirdusi, kad kokia nors moteris panašiai jaučiasi nėštumo metu, kaip aš, kad vaisius didelio svorio, patariu būtinai atlikti visus tyrimus geroje klinikoje. Nes „milžinas“ nėščios moters pilve ne visada yra sveikatos ženklas.“
DIDELIS VAISIUS AKUŠERIO GINEKOLOGO AKIMIS
Pastaraisiais metais Lietuvoje nebuvo atlikta mokslinių tyrimų, ar tikrai naujagimiai gimsta didesni. Tačiau plika akimi matyti, kad tokia tendencija yra. Nieko nuostabaus – dabartinė karta kur kas aukštesnė už savo tėvus. Jei anksčiau 150 cm vyras niekam nekeldavo nuostabos, tai mūsų laikais toks vyrukas jaustųsi neužauga.
Vaisiaus svorį apytiksliai galima nustatyti ultragarsu. Tačiau visiškai tiksliai nustatyti svorio neįmanoma. Aš pats vienąkart esu apsirikęs net 800 gramų! Didžiulė paklaida. Mat paskutinį mėnesį įvyksta tikras vaisias augimo šuolis. Per savaitę jis vidutiniškai priauga 200 gramų, per mėnesį gali priaugti net kilogramą! Apskritai paskutinis mėnuo nėščioms moterims sunkus, nes didėja ne tik vaisius. Visas organizmas ruošiasi būsimajam gimdymui, audiniai minkštėja, darosi puresni, gimdymo takai – laisvesni.
Kai tyrimų metu nustatoma, jog vaisius didelis, tokios moters gimdymas visada bus sudėtingesnis. Tačiau vaisiaus svorio kontroliuoti neįmanoma… Pati nėščioji gali laikytis dietų, kad labai nestorėtų, bet vaisius bet koku atveju iš organizmo pasiims tiek, kiek jam reikia.
Nebent moteris visiškai badautų (tokio drastiško būdo nerekomenduos nė vienas gydytojas.)
Kai vaisius didelis, gimdymas trunka ilgiau. Kur kas ilgesnis pats išvarymo laikotarpis, nes didelio svorio vaikeliui sunkiau praeiti gimdymo takais. Dažnai didesni tarpvietės plyšimai. Tačiau tikrai ne kiekvienas didelis naujagimis turi gimti cezario operacijos būdu.
Mano paties rekordinis natūraliu būdu priimtas naujagimis svėrė 4 900 g, klinikose moterys natūraliai yra pagimdžiusios 5 200 g svorio kūdikius.
Jeigu kalbėsime apie rekordus, tai Lietuvoje yra gimusių ir 6000, ir 7000 g sveriančių naujagimių, tačiau tai patologiniai atvejai. Tų vaikelių mamos sirgo cukriniu diabetu. Tokios ligonės nėštumo metu turi būti ypatingai stebimos, nes dėl kūdikio gimdymas dažnai sukeliamas anksčiau. Kai tik gali išgyventi savarankiškai, kūdikėlis gimsta, ir taip mažiau pakenkiama naujagimio sveikatai.
Kiekvienai nėščiai moteriai priminsiu reguliariai lankytis moterų konsultacijose. Tokiu būdu ne tik bus atliekami visi reikalini tyrimai, bet ir tiksliai nustatomas gimdymo laikas. Dalis didelio svorio naujagimių yra pernešioti. Medicinos požiūriu, vaisius jau laikomas pernešiotu, jei gimsta 42 savaičių. Man pačiam yra tekę susidurti su atveju, kai vaikas gimė 44 savaičių…
Tokie naujagimiai ne tik sunkiai gimsta. Jie jau patiria deguonies ir maisto medžiagų trūkumą būdami motinos pilve. Nuo 37-38 savaitės placentos funkcijos pradeda mažėti, todėl pernešiotas vaikas kenčia. Nors ir gimęs didelio svorio, toks vaikelis panašus į senuką. Gydytojai net vartoja tą terminą „jaunas senis“, kada vaiko veidas ne putlus, minkštas, o liesas ir raukšlėtas. Pernešioti vaikai sunkiau gimsta, nes sąrėmių metu jaučia deguonies badą.
Klausimai, kuriuos dažniausiai užduoda moterys ginekologui:
Ar vaisiaus dydis turi įtakos motinos savijautai?
Ne, nes viena ir su dvynukais jaučiasi puikiai, o kita nešiodama mažą vaisių – tikra ligonė.
Ar galima dietomis reguliuoti vaisiaus svorį?
Praktiškai tai neįmanoma, todėl gydytojai tokių dietų neskiria. Valgydama nekaloringą maistą, moteris gali kiek sumažinti savo pačios svorį. Bet vaisius iš organizmo pasiims tiek, kiek jam reikia.
Ar būtinai reikia cezario, jei vaisiaus svoris didelis?
Nebūtinai. Daug moterų pagimdo didelius kūdikius natūraliai, nors gimdymas gali trukti kiek ilgiau.
Konsultavo gydytojas Gediminas Mečėjus, Vilniaus Moterų klinika
DIDELIS NAUJAGIMIS NEONATOLOGO AKIMIS
Mes sakome, kad geriau vidutinis arba net mažesnio svorio naujagimis, negu milžinas. Didelio svorio naujagimiai visada sulaukia ypatingo gydytojų dėmesio.
Svoris nėra vienintelis rodiklis sprendžiant, ar gimė didelis. Turbūt visiems teko girdėti apie docentės Janinos Tutkuvienės sudarytas vaikų svorio ir ūgio augimo lenteles. Pagal jas nustatoma, ar vaikas vystosi normaliai. Toks pats ūgio ir svorio santykis gali būti nustatytas ir naujagimiams. Pavyzdžiui, vidutinis 40 savaičių gimęs berniukas turėtų sverti 3 531 g. Tačiau visiškai normalu, jei jis svers 419 gramų mažiau ar daugiau. Skaičiuojant naujagimio svorį, prisideda dar keli kriterijai: kokio ūgio ir svorio tėvai, kelintas vaikas šeimoje, vienas vaikas ar dvynukai, kokio amžiaus motina ir t.t. Vaisiaus svoris didėja su kiekvienu nėštumu iki trečio vaiko. Po to stabilizuojasi ir ima mažėti. Juk penktą ar šeštą vaiką gimdo vyresnio amžiaus moterys, kurių medžiagų apykaita nebe taip lengvai prisitaiko prie nėštumo.
Gimus „sunkiasvoriui“, pirmiausia tiriama, ar nėra diabeto. Įrodyta, kad diabetikių motinų naujagimiai didesni nei sveikų. Dalis moterų taip ir nežino, kad jos serga slaptu, vadinamuoju nėščiųjų, diabetu. Jis trunka tik nėštumo laikotarpiu, pasireiškia hiperinsulinizmu ir jis gali sukelti naujagimio svorio padidėjimą. Dabar yra modernių tyrimų, ir diabetą galima nustatyti greitai.
Nuraminsiu mamas: tokių vaikų Lietuvoje gimsta tik apie 30-35 per metus. Be to, cukriniu diabetu serganti mama nebūtinai ligą perduos vaikui. Kol jis yra gimdoje, be abejo, kenčia nuo sutrikusios angliavandenių apykaitos. Insulinas patenka per placentą vaisiui. Tačiau nutrūkus tiesioginiam ryšiui su mama, vaikui gimus, tik 1 iš 10 mažylių liks diabetiku.
Tai gana nedidelis paveldimumo procentas.
Kita „sunkiasvorių“ grupė – pernešioti vaikai. Tokie vaikai paprastai turi medžiagų apykaitos sutrikimų ir naujagimių palatose yra atidžiai sekami. Didelį svorį gali lemti sunkūs apsigimimai, ypač širdies ir kraujagyslių ligos. Tokiems kūdikiams jau pirmomis dienomis teikiama reikalinga pagalba.
Jeigu naujagimio svoris netelpa į ūgio ir svorio procentiles, visada ieškoma priežasčių, kodėl. Kartais nerandama jokios ligos, jokios patologijos. Tada lieka pasveikinti galiūną ir po savaitės sėkmingai išlydėti namo toliau priauginėti svorio. Paprastai sveikatos problemos išryškėja pirmąją savaitę po gimimo. Jei per tą laiką gydytojai nepastebėjo jokių problemų, vadinasi, storulis gali keliauti namo.
Į namus parsivežus galiūną, jam ypatingos priežiūros nereikia. Jis turi būti auginamas taip pat, kaip visi naujagimiai.
Dažniausiai tokie vaikai gerai valgo, yra energingesni. Jų augimo tempai lenkia bendraamžius. Sulaukęs metukų vaikas gali sverti 12-15 kilogramų, kai jo kaimynas – tik 9. Bet abu jie visiškai normalūs vaikai, tik vienas auga pagal viršutinę, kitas – pagal apatinę, žemiausią, augimo grafiko kreivę.
Dažniausiai užduodami mamų klausimai neonatologui:
Kodėl dideli naujagimiai laikomi ridelės rizikos grupe?
Gimdamas vaikas gali būti patyręs gimdymo traumą, pridusęs, su kraujosrūvomis, lūžusiais kaulais, todėl pirmomis gyvenimo paromis ypatingai stebimi.
Ar diabetu serganti moteris perduos ligą naujagimiui?
Paveldimumo procentas nėra didelis. Tik 1 iš 10 naujagimių gims sirgdamas diabetu. Tai nustatoma pirmomis gyvenimo dienomis.
Ar dideliam naujagimiui reikalinga ypatinga priežiūra, grįžus iš gimdymo namų?
Jei kūdikis sveikas, jis prižiūrimas lygiai taip pat, kaip ir visi naujagimiai.
„Mamos žurnalas“
