Kaip matuoti vaiko ūgį/svorį ir kodėl tai daryti kartą per metus, o ne dažniau

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

Kaip matuoti vaiko ūgį ir svorį – tema, kuri aktuali tėvams, kurių vaikai vis dar auga.

Visais laikais žmonės sekė ir matavo vaikų ūgį. Nors nežinojo žodžio „procentiliai“, bet ant durų staktų braižė vaikų ūgio augimo kreives. Savus vaikus žmonės lygino su kaimynų, stebėjosi, kodėl ne vienodo ūgio tos pačios šeimos vaikai. Jau seniausiais laikais žmonės suvokė, kad yra kažkokios ūgio normos, standartai. Ir kad geriausia, jei neperžengi tų normų ir esi „standartinis“.

Vaikų ligų gydytoja ir gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja

Kiekvienai tautai savos lentelės

Procentilių diagramos padeda tėvams ir gydytojams susiorientuoti, ar vaikas atitinka statistinius vidurkius. Kiekviena šalis turi savo normatyvus ir juos atnaujina kas 10 metų. Yra sukurtos atskiros procentilių lentelės kūdikiams, vyresniems vaikams, berniukams, mergaitėms. Kai kuriomis ligomis sergantiems vaikams ar, pavyzdžiui, turintiems Dauno sindromą, irgi sukurtos atskiros procentilių lentelės.

Lentelės kuriamos pagal tautos fizines ypatybes, juk vienos tautos yra žemos, kitos – aukštaūgės. Pavyzdžiui, žemiausi pasaulio vyrai gyvena Rytų Timore (Pietryčių Azijoje), jų vidutinis jų ūgis siekia 160 cm, o štai vidutinis olando vyro ūgis yra 183 cm. Savaime suprantama, kad šių šalių atstovų į vieną procentilių lentelę nesudėsi. Lietuva patenka tarp aukščiausiųjų Europos tautų kartu su olandais.

Lietuviškosios procentilių lentelės

Lietuviškąsias procentilių lenteles sukūrė VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja, profesorė Janina Tutkuvienė. Pirmosios pasirodė 1995 metais. Štai jau 27 metai, kaip šios ūgio ir svorio procentilių kreivės segamos į kiekvieno vaiko raidos istoriją, jas matė visos mamos, kurios savo vaikučius vedžioja į polikliniką.

Lietuviškosios procentilių lentelės nuolatos peržiūrimos ir koreguojamos, jų ribos nuo sukūrimo dienos prasiplėtė – viršutinė riba dar labiau pakilo, o apatinė riba kiek nusileido. Nors vidutinis vaikų ūgis beveik nepasikeitė, bet atsirado aukštesnių nei ankstesnis vidurkis vaikų, taip pat ir žemesnių. Kodėl? Manoma, kad taip atsitiko dėl labai skirtingų vaikų augimo sąlygų, nes išsikristalizavo socialinės grupės. Juk sakoma, kad ūgis genetiškai lemtas iki 80–85 proc., o 15–20 proc. lemia kiti dalykai.

Ką reiškia procentilių skaičiai

Ūgio ir svorio procentilės parodo, į kokią ūgio ir svorio pagal amžių kategoriją toje šalyje patenka vaikas:

Vidurkis (mediana) – 50 procentilis.

Vidutinis: tarp 25 ir 75 procentilių.

Didesnis nei vidutinis: tarp 75 ir 90 procentilių.

Didelis: tarp 90 ir 97 procentilių.

Labai didelis: nuo 97 procentilio.

Mažesnis nei vidutinis: tarp 10 ir 25 procentilių.

Mažas: tarp 3 ir 10 procentilių.

Labai mažas: žemiau nei 3 procentilis.

Kada verta sunerimti?

Nemažai tėvų džiaugiasi, jei jų vaikas pagal ūgį ir svorį patenka į aukštesnes procentilių ribas, tačiau dažnai pradeda nerimauti, jei vaikas yra šiek tiek mažesnis negu mediana (50 procentilis). Pirmiausia reikėtų nepamiršti, kad „normalus“ ūgis ir svoris yra sąlyginė sąvoka, priklausanti nuo daugybės veiksnių: tėvų ūgio ir svorio, mitybos, lėtinių ligų, dažnų sirgimų peršalimo ligomis, vaiko fizinio aktyvumo, hormoninių veiksnių, nes augimą lemia ne tik augimo hormonas, bet ir skydliaukės hormonai, lytiniai hormonai.

Svoris – koks procentilis sako „stop“

Kalbant apie svorį, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kūno svoris, esantis tarp 90–97 procentilių yra priskiriamas antsvorio kategorijai, o virš 97 procentilop esantis svoris jau priklauso nutukimo kategorijai. Tačiau svoris vertinamas, atsižvelgiant į jo santykį su ūgiu. Kartais žemo ūgio vaikui jo svoris, dar nesiekiantis 90 procentilio, jau gali būti vertinamas kaip antsvoris, ypač jeigu išoriškai matome, kad didžioji dalis riebalinio audinio kaupiasi vaikui ant pilvo, juosmens, šlaunų, sėdmenų. Ir atvirkščiai – kai vaikas aukštas, o riebalai pasiskirstę tolygiai kartais ir aukštesnėse kategorijose esantis svoris vis dar vertinamas kaip individuali norma.

Ūgis ir augimo greitis

Kalbant apie ūgį, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į patį ūgį, bet ir į augimo greitį. Normaliai vaikas per metus turėtų paaugti bent 4–5 cm. Jei yra augimo sulėtėjimas, nors vaikas dar ir nesiekia žemutinės normos ribos, jau reikėtų atkreipti dėmesį ir kreiptis vaikų endokrinologo konsultacijos. Turėkite omenyje, kad augimo greitis vertinamas ne per pusmetį ir ne per kelis mėnesius, o būtent per metus, tad jeigu jums atrodo, kad vaikas per pusę metų nepaaugo nė centimetro (ypač jei jis tą pusmetį dažnai sirgo peršalimo ligomis), dar nereiškia, kad jis per likusius pusę metų nepaūgės tų 4–5 cm, kuriuos turėjo paaugti.

Kaip matuoti vaiko ūgį ir svorį

Iki 2 metų vaiko ūgis matuojamas jam gulint, o nuo 2 metų – stovint tiesiai atrėmus kulnus, sėdmenis, nugarą ir pakaušį į vertikalią ūgio matuoklės dalį ir žiūrint tiesiai horizontalia plokštuma taip, kad apatinis akies voko ir viršutinis ausies landos kraštai būtų vienoje horizontalioje plokštumoje. Kad matavimo paklaida būtų kuo mažesnė, ūgio matavimai kartojami kas 3 mėnesius kūdikiams ir kas 6–12 mėnesių vyresniems vaikams.

Ūgį ir svorį reikėtų matuoti visuomet ta pačia matuokle, jei norite palyginti, kiek vaikas paaugo per metus, nes skirtingų matuoklių tikslumas gali skirtis. Be abejo, geriausia tai daryti gydymo įstaigoje, nes gydymo įstaigose svarstyklės ir ūgio matuoklės yra tiksliausios, jos nuolat tikrinamos, kalibruojamos. Kūdikių ir vaikų iki 2 metų ūgį ir svorį išmatuoti sunkiau, nes gulėdami jie juda, gali įsitempti, sulenkti kojas, kelti galvą. Tačiau jie matuojami dažniau nei vyresni vaikai, todėl gauti duomenys turi būti vertinami bendrai. Vyresnių vaikų, kaip ir suaugusiųjų, ūgis per parą gali svyruoti 1–2 cm dėl tarpslankstelinių diskų suspaudimo ir kitų veiksnių.

Tad ūgis ir svoris turi būti vertinami ne tik esamu momentu, bet ir žiūrint į dinamiką, atsižvelgiant į ūgio ir svorio tarpusavio santykį, tėvų ūgį ir svorį, išnešiotumą, lėtines ir įgimtas ligas, mitybos veiksnius, hormonų pusiausvyrą bei kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos vaiko fizinei raidai.

Galutinis ūgis didžiąja dalimi genetiškai lemtas, koks jis, tikėtina, bus, galima apskaičiuoti pagal formulę: