Yra ligų, kurios sėlina metų metais, tyko iš pasalų. Paskui staigus šuolis ir niūri diagnozė.
Tokias ligas medikai vadina egzistencinėmis – jei jau „prikibo“, teks su jomis nugyventi gyvenimą.
Viena tokių tykančių ligų – diabetas.
Ypač liūdna, kad jis pasirenka vis jaunesnius žmones ir vis daugiau vaikų.
Diabeto požymiai
Cukriniu diabetu žmogus suserga, kai organizmui pritrūksta insulino. Insulinas yra kasos hormonas. Jis padeda gliukozei patekti į ląsteles, jas aprūpinti energija. Kai trūksta insulino, gliukozė nepatenka į ląsteles, o kaupiasi kraujyje. Kraujas tampa „saldus“, o ląstelės badauja… Didelis gliukozės kiekis kraujyje toksiškai veikia organizmą, nes pasiima iš ląstelių vandenį. Ląstelėms netekus daug vandens, kaupiasi daug šlapimo, pradeda troškinti (todėl diabetu susirgę žmonės labai daug geria ir dažnai šlapinasi).
Vienintelė išeitis – duoti organizmui insulino „iš šono“, nes jis pats jo nepasigamina.
Vaikai paprastai serga I tipo diabetu (kai kasa tiesiog negamina ar gamina per mažai insulino).
Yra keli diabeto požymiai, kuriuos reikėtų žinoti kiekvienam:
Padidėja troškulys, vaikas gali gerti ir gerti, nors nėra nei sušilęs, nei sūriai pavalgęs.
Padažnėja šlapinimasis, mamos pastebi, kad vaikas gerokai dažniau eina į tualetą, net naktį (nors anksčiau to nedarydavo).
Padidėja apetitas, atrodo, kad vaikas nuolatos alkanas.
Krenta svoris. Tai paradoksalus diabeto požymis, nes tiek daug valgant ir geriant svoris, atrodo, turėtų augti.
Padažnėja įvairios infekcijos – kvėpavimo takų, šlapimo takų, odos. Iki tol buvęs sveikas vaikas pradeda beveik nuolatos kažkuo sirguliuoti.
Vaikas gali jausti nuovargį, nepaaiškinamą irzlumą.
Gali niežėti odą, dilgčioti rankas ir kojas, kartotis dantenų uždegimai.
Šlapime randama gliukozės ir ketono. Aišku, šio požymio mama nesužinos, kol nebus atlikti laboratoriniai šlapimo tyrimai, bet toks gliukozės ir ketono turintis šlapimas skleidžia kiek kitokį kvapą, nei įprastai. Mamos sako, kad vaikų šlapimas atsiduoda obuoliais, šlapimas tampa lyg tirštesnis, lipnesnis (jei jo užtykšta ant klozeto krašto, tai nesunku pastebėti).
Didelis gliuklozės kiekis kraujyje, o tai parodo tik kraujo tyrimas. Vis dėlto – kraujo ir šlapimo tyrimai yra patys aiškiausi įrodymai, ar jau verta susirūpinti.
Deja, paprastai stebėti ir aiškintis šiuos požymius mamoms pritrūksta laiko, nes vaikus diabetas užklumpa staiga, ligos pradžia paprastai būna ūmi (liga išsivysto per kelias savaites). Yra du vaikystės tarpsniai, kai diabetas nustatomas dažniausiai: 5-7 metai ir 10-14 metų.
Diabetas susijęs su antsvoriu – ja dažniau suserga apkūnūs vaikai. Nutukus labiau apkraunama kasa, ji nebesusidoroja su krūviu ir pradeda gaminti mažiau insulino.
Pastebimas ir diabeto sezoniškumas – dažniau susergama pavasarį, rudenį ir žiemą.
Kodėl susirgo mano vaikas?
Tai pats pirmasis klausimas, kurį mamos pateikia, išgirdusios diagnozę. Nejau diabetu suserga tik tie vaikai, kurie, pasak močiučių, valgė per daug saldainių?
Manoma, kad kiekvienas procesas, kuris nors kiek galėjo pažeisti kasą, gali būti diabeto priežastis. Tai gali būti įvairios infekcijos (kartais net nepastebimos!), traumos, apsinuodijimai vaistais, cheminėmis medžiagomis, įgimtos ligos, paveldimumas (nors 85 proc. sergančių diabetu genetinio polinkio neturi). Kuo toliau, tuo daugiau spėlionių, kas gi gali, regis, tobulą vaikučio organizmą taip išderinti, kad jis nebegamintų gyvybiškai reikalingo hormono. Manoma, kad įtakos turi per trumpas kūdikių žindymas, primaitinimas karvės pieno mišiniais, košėmis su gliutenu (kviečių baltymu), skiepijimas, vitamino D trūkumas. Žodžiu – menkiausi nusižengimai sveikai vaikų gyvensenai ir mitybai. Jei giminėje yra sergančių diabetu, patartina kūdikį žindyti krūtimi kuo ilgiau, o karvės pieno pradėti duoti kuo vėliau.
Pastebėta, kad diabetą gali išprovokuoti stresas, nes kai organizme padaugėja streso hormono adrenalino, sutrinka insulino gamyba.
Suserga vienas, o gydosi visi
Kai diabetu suserga vaikas, visa šeima turi suvokti, kad nuo šiol gyvens kitaip – vienas vaikas ligos neįveiks, jam reikės padėti, o tai galima padaryti tik gerokai pakeitus šeimos gyvenimo būdą. Mat vaikui-diabetininkui iškart skiriama speciali dieta, reikia valgyti nustatytu laiku ir suderintą maistą. Patogu, kai prie to bent šiek tiek prisitaiko ir kiti šeimos nariai – tada vaikas nesijaučia kitoks. Gydytojai sako, kad sveikam žmogui pritaikius diabetiko mitybos planą, sveikata gali tik pagerėti, nes diabetikai valgo visada tuo pačiu metu, keletą kartų per dieną (o ne taip, kaip dauguma mūsų – tik vakare), jų maistas suderintas, jie nepersivalgo, vengia greito maisto, padažų, beverčių saldėsių.
Mamos klausia, ar diabetu susirgęs vaikas dar kada nors galės valgyti saldumynų. Dabar pakankamas pasirinkimas specialių diabetikams skirtų saldumynų. Be to, vaikas galės ragauti jam patinkančių saldumynų, prie kurių buvo pripratęs, tik saikingai ir tam tikru metu.
Jei vaikui nustatytas diabetas, gydytojai smulkiai paaiškins, koks laukia gydymas, sužinosite, pas kokius specialistus ir kaip dažnai reikės konsultuotis. Diabetu sergančius vaikus prižiūri gydytojai endokrinologai ir diabetologai – jie vaiką turėtų pamatyti bent 4 kartus per metus. Specialistai skiria insuliną, nustato jos kiekius, siunčia reikalingiems tyrimams, koreguoja dietą ir t.t.
O jei prieš 20 metų?
Jei jau likimas lėmė jūsų vaikui šią ligą, šalia nerimo ir gailesčio raskite nors kiek vietos ir racionaliam pripažinimui – tikra laimė, kad vaikutis gimė dabar, o ne prieš 20 metų.
Šiais laikais diabetu sergantiems žmonėms sukurti specialūs insulino injektoriai (švirkštai su dozatoriais), mažytės insulino pompos (kuriomis į poodį nepertraukiamai lašinamas insulinas), gliukozės tyrimo aparatai-gliukomačiai (tokį aparačiuką vaikas galės nešiotis net kuprinėje į mokyklą, atsakymą apie gliukozės kiekį kraujyje galima sužinoti labai greitai – per 5 sekundes), portatyviniai gliukozės analizatoriai ir t.t. Vaikai nebebijo leistis injekcijų, nes jos nebėra tokios skausmingos – miniatiūrinė adatėlė iš injektoriaus insuliną „įšauna“ staigiai ir neskaudžiai. Jau sukurti ir tobulinami gliukomačiai, kuriais galima bus naudotis nebadant pirštuko!
„Mamos žurnalas”
