Santykiai su maistu neretai būna komplikuoti ir nors patarimų, kaip tinkamai maitintis, viešoje erdvėje netrūksta, tačiau ne visais jais galima pasitikėti. „WoW University“ keturių paskaitų ciklą skaitantis biomedicinos mokslų daktaras, gyvensenos medicinos ekspertas Tomas Vaičiūnas pabrėžia, kad labai svarbu atsirinkti patikimus šaltinius. „Moksliniais tyrimais patvirtinti teisingi mitybos įpročiai gali padėti išvengti arba suvaldyti net ¾ lėtinių ligų“, – sako akademikas.
Informacija apie mitybą mus pasiekia iš įvairių šaltinių. Kaip atsirinkti, kas yra naudinga?
Svarbiausia yra atsižvelgti į tai, kas yra informacijos nešėjas ir jos šaltinis. Patikimu šaltiniu turėtume laikyti garsių mokslo bei tyrimų centrų pateiktas išvadas, gerųjų klinikinių praktikų centrus, o ne pavienes tyrimų rezultatų gaires. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas tomis išvadomis dalinasi. Į sveikatą orientuotas žinutes reikėtų formuluoti labai atsakingai, deja, neretai pasitaiko, kad supratimo ar kompetencijos srityje neturintis žmogus netinkamai interpretuoja net labai gerų tyrimų ar rekomendacijų išvadas. Interpretacijoms ir iš konteksto ištrauktoms žinutėms sveikatos temose neturėtų būti vietos, turėtume matyti konkretų klausimą ir aiškų atsakymą į jį. Dar daugiau – vienas tyrimas niekuomet neatsako į rūpimus klausimus – tik kompleksinis ir daugelio tyrimų rezultatų susisteminimas leidžia daryti prielaidas.
WoW University ,,Mitybos kurse” kalbėsite subalansuotą mitybą. Kokias didžiausias netiesas apie sveiką mitybą esate girdėjęs ar skaitęs?
Neteisingos informacijos yra visomis pagrindinėmis temomis, kurias analizuoju „WoW University“ paskaitose: kas suteikia sotumo jausmą ir energiją; kas didina, o kas mažina svorį; kaip reikėtų vartoti maisto papildus, „super maistas“ ir jo svarba, maisto produktų pasirinkimas ir kt. Retas atkreipiame dėmesį į tai, kad maistas yra kompleksinis reiškinys – lėkštėje esantis patiekalas yra didelė biocheminių junginių grandinė, kuri gali turėti mūsų organizmui labiau ar mažiau teigiamą, neutralų ar net nepalankų poveikį. Valgant, tie junginiai, pavyzdžiui, vitaminai ar mineralinės medžiagos į organizmą patenka drauge su kitais junginiais, todėl turime atkreipti dėmesį į jų įsisavinimą, organizmui prieinamas formas.
Bene dažniausi mitai sklando apie dietas, skirtas svoriui reguliuoti. Galima rasti įvairiausių, kartais net absurdiškų dietų variacijų: vieni laikosi vyno, kiti – česnako, treti – keto, ketvirti – Viduržemio jūros dietos ir t.t. Tačiau nekalbama apie tai, kad dietos tėra laikino efekto siekimas, o ne sveikatos išeičių formavimas. Jei į sveikatą orientuoti pasirinkimai nėra kasdienybės objektas, dietos nepadės.
Kurie kasdieniai mitybos įpročiai yra (ne)tinkami?
Šiandien vienas labiausiai soc. medijose paplitusių mitybos būdų yra keto pagrindo mityba ir jos variacijos: tai įvairios keto dietos atmainos, kuriose dominuoja riebalai, baltymai ir šiek tiek angliavandenių. Bėda ta, kad daugelis klinikinių ir epidemiologinių tyrimų atskleidžia, jog tokia mityba yra vienas prasčiausių kasdienės mitybos pasirinkimų. Kasdienė keto mityba siejama su daugelio lėtinių ligų rizikos didinimu ir tik labai išskirtinais atvejais gali būti taikoma (su specialistų kontrole) sveikatinimui. Tuo pačiu begalės tyrimų rodo, kad sveikatai palankiausia dieta yra paremta pilno grūdo ir augalinio pagrindo struktūromis, mažesniu cukraus ir paprastų sočiųjų riebalų suvartojimu.
Ar tiesa, kad mityba gali padėti suvaldyti plačiai visuomenėje paplitusius negalavimus (aukštą kraujo spaudimą, padidėjusį cholesterolį, cukrinį diabetą ir pan.)?
Tyrimai rodo, kad net ¾ lėtinių susirgimų atvejų yra sietina su nepalankiais mitybos įpročiais. Pavyzdžiui, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Net tris ketvirtadalius lėtinių ir infekcinių ligų galima suvaldyti ( sumažinti jų simptomatiką) pasirinkus teisingą mitybą. Įdomu tai, kad sureguliavus fundamentalius mitybos pasirinkimus, galima tikėtis ne tik sveikatos, bet ir kasdienės savijautos pagerėjimo – nekamuos energijos stygius, bus geresnė psichoemocinė būklė.
Kokius dar reikšmingus dalykus aptarsite „WoW university“ Mitybos kurse?
Gana plačiai aptariame kasdienius mitybos pasirinkimus – ką dėti į pusryčių lėkštę, kad gautume energijos visai dienai, mažintume norą užkandžiauti, aprūpintume organizmą būtiniausiomis medžiagomis, kad vėliau nereikėtų griebtis maisto papildų (pastebiu, kad Lietuvoje labai populiaru naudoti įvairius maisto papildus, nesuvokiant jų tarpusavio ryšio, neįvertinant kad vieni gali slopinti kitų įsisavinimą ir pan.). Paskaitose taip pat kalbame apie tai, kaip kasdien gauti visas organizmui reikalingas medžiagas, bet jo neužteršti, kad nereikėtų griebtis kitos populiarios mados – organizmo detoksikacijos. Noriu sukelti abejonę ir pamėginti pateikti galimus atsakymus (remiantis gerąja praktika ir sisteminėmis mokslo įžvalgomis) visuomenėje paplitusius įsitikinimus, kurie iš tiesų niekaip nesusiję su sveikatai palankesne gyvensena.
Patarkite, kaip be didelių pastangų suformuoti naujus sveikos gyvensenos įgūdžius, kurie padėtų ilgalaikėje perspektyvoje?
Visuomet tai, kas mus išmeta iš komforto zonos, yra sudėtinga. Pirmiausia reikia persilaužti psichoemociškai, kad nebeieškotume priežasčių, kodėl negalime pakeisti netinkamų įpročių. Kaip tai padaryti? Galvoti pragmatiškai (sutinku, ne visuomet lengva) – jei pasirinkimas nesusijęs su mano gerove, aš jį tiesiog eliminuoju. Kaip pavyzdį paimkime avalynę. Apsiavėme batus, paėjome keletą žingsnių ir pajutome, kad bate yra akmenukas. Sustojame, nusiauname, išsipurtome, vėl apsiauname ir einame toliau. Po kelių žingsnių vėl jaučiame, kad bate akmenukas. Vėl išpurtome ir bandome eiti toliau, bet situacijai kartojantis, kyla noras išsiaiškinti ir pašalinti diskomforto priežastis – iš kur tie akmenukai, gal bate skylė ar pan. Taip ir su elgsenos pasirinkimas ir mityba.
Sutinku, kad keistis pakankamai sudėtinga, bet jei atsiranda žinios, suvokimas ir pajautimas, kad tam tikri pokyčiai turi teigiamą efektą, būna lengviau priimti sprendimus. Patarčiau baigti save tapatinti su socialine aplinka, kuri taip nesielgia, nes tai mūsų sveikatos klausimas, o ne kitų žmonių. Jei dėl savo pasirinkimo jaučiatės gerai, neturėtų rūpėti kitų žmonių nuomonė. Mūsų sveikata priklauso tik nuo mūsų pačių ir kiek stipriai norime, kad ji būtų gera. Pokyčius galime įgyvendinti mažais žingsneliais ar drastiškais sprendimais, priklausomai nuo mūsų asmenybės.
Į persivalgymą, netinkamų produktų pasirinkimą neretai veda neigiamos emocijos, stresas. Kaip išvengti stresinio valgymo?
Iš tiesų labai dažnai mitybos pasirinkimus lemia psichoemocinė savijauta. Kaip to išvengti, universalaus atsakymo nėra. Tačiau egzistuoja bendras patarimas – sąmoningai bandyti atliepti į susidariusią situaciją. Jei identifikuojate, kad jūsų valgymo įpročiai yra paremti emocijomis, pripažįstate, kad padidėjęs ar padažnėjęs valgymas susijęs su stresu, ieškokite alternatyvų, kur nukreipti malonumo paieškas, aplenkiant šaldytuvą. Tai gali būti bet kokia kita veikla, padedanti sumažinti patiriamo streso poveikį ir suteikianti malonumą – sportas, hobis, bendravimas ir kt.
Kas jus patį paskatino gilintis į mitybą ir sveiką gyvenseną?
Būdamas biomedicinos mokslų daktaras mitybos srityje, aš labai stipriai gilinausi į gerąsias klinikines praktikas ir mokslo laimėjimus. Didžiausią įtaką man padarė 2013–2014 metų kelionė po Amerikos mokslinius centrus ir klinikines bazes, kur taikomos 14–21 dienos gyvensenos keitimo klinikinės intervencijos, kur pagrindiniai objektai yra mityba, fizinis aktyvumas ir psichoemocinė sveikata (meilė sau ir artimui). Lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, keisdami šiuos faktorius, pasiekia nuostabių rezultatų. Tai paskatino tolimesnėje karjeroje gilintis į šiuos tris pagrindinius gyvensenos komponentus, kurie lemia nemenką dalį visų lėtinių sutrikimų ir geros savijautos.
Laima Samulė
