Fotografė Ramutė Žilionė (studija Foto Happy) atsako į dažniausius moterų klausimus apie nėščiųjų fotografavimą.
Kokias smulkmenas reikia apgalvoti prieš tariantis su fotografu:
Prieš fotografuodamiesi atsakykite sau, ko tiksliai norite ir kam tai bus skirta. Ar nuotraukų norite tik sau (jos bus labiau atviros, labiau atskleis kūno pokyčius), ar jas rodysite savo šeimos nariams, draugams ir mažyliui.
Jei pasiryžote fotografuotis laukimosi periodu, rekomenduojama tai daryti iki 33 nėštumo savaitės arba tada, kai pilvukas jau gerai matomas, bet pati dar jaučiatės patogiai ir daili sau, kol kūnas nepradėjęs tinti.
Pradėti reikėtų nuo savianalizės, kokią save matote, kas jums artima jauku ir miela, pagal tai rinktis fotografą, kuris atitiktų jūsų lūkesčius. Fotografas yra plati sąvoka, kaip ir gydytojas. Vienos srities gydytojas, pvz. odontologas, negali konsultuoti dėl širdies ligų, taip ir fotografai – labai geras mados ar vestuvių fotografas gal nebus pats geriausias pasirinkimas fotografuoti naujagimiui. Kiekviena fotografijos sritis turi savo specifiką. Pavartykite bent kelių fotografų darbus ir rinkitės žmogų, kuris, jūsų akimis, geriausiai savo darbais atskleidžia nėštumą tokį, kokį ir pati jį suvokiate.
Dar vienas svarbus aspektas bus fotografo paslaugų kaina, niekada nebijokite klausti, iš ko ji susideda.
Ar įtraukta makiažo ir šukavimo paslauga, ar į kainą įskaičiuota apranga, ar fotosesija vyks studijoje, ar lauke (fotografavimas studijoje dažniausiai bus brangesnis nei gamtoje), koks nuotraukų kiekis bus jums atiduotas.
Dėl nuotraukų skaičiaus – įvertinkite, kiek jums jų realiai reikia, gal tikrai pakanka mažesnio paketo ir yra galimybė įsigyti papildomą kiekį retušuotų nuotraukų. Kuo didesnis paketas, tuo daugiau panašių ar vienodų nuotraukų gausite.
Komunikuokite su fotografu. Niekada nesidrovėkite klausti ir aptarti visų smulkmenų apie savo fotosesiją su fotografu. Kuo daugiau įsikalbėsite ir leisite save pažinti, tuo aiškesnį jūsų asmenybės portretą susidarys fotografas, tuo tikslesni bus priimti sprendimai ruošiantis fotosesijai. Svarbiausi yra jūsų lūkesčiai, norai ir įsivaizdavimas – galite pateikti kelis nuotraukų pavyzdžius ir paklausti, ar toks stilius artimas jūsų pasirinktam fotografui.
Kur daryti fotosesiją – gamtoje ar studijoje – priklauso nuo sezono. Jei šilta, visada galite rinktis saulėtas pievas, dvarų teritorijas, parkus, miškus, vandens pakrantes. Vasarinės fotosesijos dažniausiai vyksta vakarėjant, kai fotografai gaudo auksinę valandą, ir natūrali šviesa yra pati geriausia pagalbininkė, kuriant nepamirštamas akimirkas.
Jei oras lietingas, dargana ar vėsus sezonas, fotosesijai rinkitės studiją, studijų yra labai įvairių.
Klasikinėse dirbama su studijinėmis lempomis, tuomet visa nuotrauka ir nuotaika kuriama, pasitelkus šviesą, tai gana sudėtingas, bet labai įdomus procesas. Yra ir dienos šviesos studijų, kuriose dažnai rasite namus primenančių interjero detalių.
Kaip tinkamai pasiruošti fotosesijai:
Labai svarbu gerai pailsėti. Jei jausitės ir atrodysite pavargusi, nei makiažas nei fotošopas to neužmaskuos. Palepinkite save, gerai išsimiegokite, atsipalaiduokite ir mėgaukitės procesu. Kartu su jumis gali fotografuotis visa palaikymo komanda: vyras, vaikučiai, gal tėveliai ar net augintiniai. Bet, jei artimieji nenori dalyvauti fotosesijoje, nemėgsta fotografuotis, – neverskite. Artimieji gali jus palydėti, pabūti už kadro, o gal įsijaus į procesą ir parodys norą nors kelioms nuotraukoms kartu?
Kritinės klaidos ir ko reikėtų vengti:
Venkite bet kokių savo baimių. Planuodama fotosesiją, atsakykite sau, ko iš jos norite, ir tada klauskite pasirinkto fotografo, ar tai gausite. Neverskite kartu eiti ar fotografuotis žmonių, kurie to nenori.
Įvertinkite finansus – fotosesija nėra pigi paslauga. Dažniausiai, norint rezervuoti fotografo laiką fotosesijai, reikės sumokėti avansinį mokestį, ir tik po to bus aptariamas fotosesijos planas, todėl norėdama sutaupyti laiko ir finansų iškart formuokite klausimus tiksliai ir kuo aiškiau išsakykite savo poreikius. Nors kainų intervalas ir labai platus, atsirinkite, kas jums tinka. Požiūris: „Pasirinksiu gerą fotografą, bet nesirinksiu makiažo, o sušukuos kaimynė“ dažnu atveju netinkamas. Makiažas, koks jis turi būti fotosesijai, priklauso nuo to, kur bus fotosesija, kokia bus apranga, aksesuarai ir kokia fotosesijos koncepcija. Makiažas fotosesijai kiek skiriasi nuo vakarinio ar dieninio makiažo, nebūtinai jis bus ryškus ar intensyvus, bet labai tikėtina, kad jo reikės (fotografas patars, kur geriau būtų užsakyti šią paslaugą).
Šukuosena irgi priklauso nuo fotosesijos idėjos. Jei planuojate susišukuoti pati, būkite atsargi rinkdamasi garbanas, jos gali pridėti papildomų metų ir svorio.
Manikiūrą rinkitės natūralų, kuo švelnesnių spalvų. Prancūziškas visada bus tinkamas pasirinkimas, nagai atrodys tvarkingai ir derės prie bet kokio drabužio.
Rekomenduočiau vengti priaugintų blakstienų, nebent jos pridėtos vos kelios akių kampučiuose – tai vizualiai padailina akis. O gausus ilgų netikrų blakstienų kiekis dengia akis nuo šviesos, dėl to gali atrodyti, kad po akimis yra nuovargio ratilai. Jei blakstienų meistro darbas buvo nekruopštus, fotoaparatas gali išryškinti net klijus ant blakstienų, o tai tikrai nepridės žavesio nuotraukoms.
Ruošdamasi fotosesijai, nesistenkite iš savęs padaryti to, kuo nesate. Nepamirškite, kad ruošiatės ypatingam gyvenimo etapui, ir rodydama nuotraukas savo mažyliui norėsite, kad vaikas jose pažintų savo mamą, kupiną laukimo džiaugsmo, švelnumo ir jaukumo. Ir pats svarbiausias dalykas nuotraukoje – tinkamu laiku ir kampu sugauta jūsų emocija, o ne suknelės spalva ar netikrų blakstienų ilgis.
Pilvuko fotosesijos – kiekvieną mėnesį
Viena Foto Happy klientė Aušra nutarė daryti visą nėštumo fotosesijų ciklą – įamžinti, kaip paauga pilvukas kiekvieną mėnesį.
Esu Aušra, 33 metų dviejų vaikučių mama ir mylima Mariaus žmona. Auginame vyresnėlę Miglę ir mažąjį Kiprą.
Tokios fotosesijos norėjau jau senai, dar tada, kai net nesilaukiau. Tiesiog man labai gražu augančio pilvelio įamžinimas. Buvome suplanavę 9 fotosesijas: nuo 12 nėštumo savaitės kas mėnesį. Bet sūnelis pas mus atėjo dviem savaitėmis anksčiau, todėl buvo surengtos 8 fotosesijos.
Drabužių norėjau kuo paprastesnių, nes fotosesijos tikslas – augantis pilvukas, o ne dekoracijos ar drabužiai.
Per nėštumą priaugau 13 kg, kuriuos beveik visus palikau ligoninėje.
Paskutinė fotosesija įvyko tuomet, kada ir buvo planuota, – 40 savaitę, tačiau jau ne su pilvuku, o su Kipru ant rankų!
O su fotografe Ramute ir toliau draugaujame – įamžiname Kipro augimą kas mėnesį. Labai maloni patirtis. Rekomenduoju.
KĄ APIE FOTOSESIJAS NĖŠTUMO METU MANO GARSIOS MAMOS?
Edita Daniūtė: „Turiu daug nuotraukų, kuriose matyti pilvukas“
Edita Daniūtė, pramoginių šokių šokėja, dviejų vaikų – Evitos ir Romeo – mama, šiuo metu gyvenanti Italijoje:
Nei vieno, nei kito nėštumo metu nedalyvavau profesionaliose fotosesijose. Ne dėl to, kad tikėčiau kažkokiais prietarais, kad nužiūrės, pakenks vaikeliui. Aš slėpti pilvuko nesiruošiau, turiu nemažai asmeninių nuotraukų, kur pilvukas matyti. Bet nėščia sau neatrodžiau taip gerai, kad norėčiau tą būseną įamžinti meninėse nuotraukose ir kabinti jas ant sienų. Be to, abu mano nėštumai buvo tokie aktyvūs, pilni darbų ir kelionių, kad nebuvo ir laiko įsijausti į nėščiosios vaidmenį.
Laukdamasi Evitos, buvau priaugusi nemažai svorio, apie 13 kilogramų. Tuo metu buvau atsipalaidavusi ir leidau sau valgyti tai, ką norėjau. Šiaip esu sveikos mitybos šalininkė, visada stengiuosi sveikai maitintis, manau, ir vaikui nesveika, jei mama valgo per daug saldumynų. O kai laukiausi Romeo, gydytojai nustatė nėštuminį diabetą. Ir aš jį kontroliavau ne insulinu, o dieta. Mano dieta buvo labai griežta. Matuodavausi cukraus kiekį po kiekvieno valgymo, taip pat, kaip sergantieji tikru diabetu. Pirma savaitė būna labai sunki, kol organizmas pripranta nebegauti cukraus su maistu, būna ir nuotaikos svyravimų, ir energijos trūksta, bet paskui pripranti.
Kūnas neapvalėjo, augo tik pilvukas. Per visą nėštumą priaugau tik 10 kilogramų. Net sumažėjo šlaunų apimtis, po gimdymo džinsai kabojo. Kadangi paskutiniais mėnesiais aktyviai nesportavau, sunyko raumenys. Sau leisdavau vieną ar du vaisius per dieną, o šiaip tik daržovės ir mėsa. Gyvenant Italijoje, laikytis griežtų dietų taip nelengva. Ypač sunku buvo keisti pusryčius, nes buvau įpratusi ryte suvalgyti kruasaną ir išgerti kavos su pienu, kaip ir visi italai. Aš manau, tas įprotis nėra blogas, nes gauni saldumynų ir angliavandenių dozę ryte, ir vakare jų nesinori. Manau, tokie pusryčiai sveikesni už kiaušinienę su riebiu kumpiu.
Po diagnozuoto nėščiųjų diabeto viskas pasikeitė, galėdavau suvalgyti vieną viso grūdo duonos riekelę per dieną. Jei tik dvi riekelės, iš karto kildavo cukraus kiekis.
Tai pusryčiams ir išnaudodavau galimybę pasimėgauti duona, kava su lašeliu pieno, nes pienas irgi turi angliavandenių, dar suvalgydavau gabaliuką neriebaus sūrio. Diabetikams riebaus maisto negalima. Ir ne tik dietos reikėjo laikytis – po pusryčių ar bet ko užkandusi turėdavau iš karto eiti vaikščioti, sportuoti, judėti, kad insulino kiekis organizme būtų normalus. Dėl tokios drausmės ir sugebėjau kontroliuoti savo būseną.
Gimdydama Romeo, tikrai prisikankinau, o kai jis gimė, vyras Mirko man į ligoninę atvežė dvi picas.
Gydytojo paklausiau: „Kaip su tuo nėštuminiu diabetu?“
Man atsakė, kad baigėsi nėštumas, vadinasi, baigėsi ir diabetas. Žinoma, po gimdymo atliko tyrimus, ir jie patvirtino, kad jokio diabeto nebėra.
Taip atsitinka daugeliui moterų. Nė neįsivaizduoju, kodėl apskritai diabetas buvo atsiradęs, nes maitinamės sveikai ir daug sportuojame. Galbūt dėl amžiaus, nes antrą vaiką gimdžiau jau vyresnio amžiaus.
Girdėjau, kad mamai tas diabetas tokios didelės žalos nepadaro, kaip vaikui. Visas cukrus ir angliavandeniai, ką suvalgo mama, per kraują eina vaikui. Todėl vaikeliui išlieka didesnė grėsmė susirgti diabetu jau gimus.
Dabar žinau, jei sugalvočiau laikytis tokios dietos, iškart nukristų kokie 5 kilogramai.
Anžela Adamovič-Gečienė: „Fotosesijose turi dalyvauti ir vyras“
Dainininkė, TV projektų dalyvė Anžela Adamovič-Gečienė su vyru Žygimantu augina sūnelį Žaką.
Nėštumo metu surengėme dvi profesionalias fotosesijas ir jose dalyvavome abu su Žygimantu. Man atrodo, kūdikis yra dviejų žmonių kūryba, tad fotosesija ir turėtų būti su tėveliu. Pirma fotosesija vyko apie 29 savaitę, jau pilvukas buvo didelis. Norėjome įsiamžinti prie jūros, nes mums ta vieta reikšminga. Ten Žygimantas man pasipiršo. Taigi fotosesiją surengėme Karklėje, daugmaž įsivaizdavome, kokių nuotraukų norime: mums patinka fotografuotis ne statiškai, o veiksme, judesyje.
Vaikščiojome pajūriu, sėdėjome kopose. Vilkėjau lengvais marškinukais, buvo saulėta, šilta diena.
Mūsų gyvenimo būdas gana aktyvus, tad ir apranga sportiška.
Kita fotosesija vyko Trakuose. Norėjome prisiminti Trakus, nes ten rengėme mūsų vestuves. Per vestuves nespėjome įgyvendinti idėjos nusifotografuoti rugių lauke, tad tai padarėme laukdamiesi.
Žurnalas „Nėštukė“
