Lietuvos dietologų draugijos nariai susirūpinę dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidoje „Klauskite daktaro“ ir su šia laida susijusiose publikacijose pateikiamos klaidinančios informacijos apie maisto ir maistinių medžiagų bei įvairių mitybos metodų įtaką sveikatai. Skaitykite jų laišką.
Būdami kvalifikuoti šiuolaikinės mokslu pagrįstos medicinos atstovai jaučiame atsakomybę ir pareigą išreikšti savo poziciją dėl skleidžiamos moksliškai nepagrįstos arba tik iš dalies pagrįstos informacijos, kuri visuomenėje gali ne tik formuoti sveikatai nepalankius valgymo įpročius ir didinti su tuo susijusių ligų riziką, bet ir sukelti grėsmę sveikatai.
Šiuo pranešimu labiausiai norime akcentuoti klaidinančią informaciją susijusią su angliavandeniais ir riebalais bei ketogenine dieta ir protarpinio badavimo metodu.
Mūsų nuomone, laidose tiesioginiais ar netiesioginiais teiginiais yra formuojama nuomonė, kad angliavandeniai yra besąlygiškai atsakingi už lėtinių ligų atsiradimą. Raginama iš savo raciono eliminuoti angliavandenių turinčius maisto produktus kaip žmogaus organizmui nereikalingus ir net žalingus. Angliavandeniai laidose neretai įvardinami kaip nedaloma visuma, aiškiai jų nediferencijuojant į sudėtinius ir paprastuosius angliavandenius. Be to, neišskiriama, jog su angliavandenių gausiais produktais taip pat gaunamos ir sveikatai itin palankios maistinės medžiagos: skaidulinės medžiagos, vitaminai, mineralinės ir įvairios bioaktyvios medžiagos būtinos organizmo fiziologiniams procesams užtikrinti. Angliavandenių gausūs maisto produktai yra demonizuojami, o jų eliminavimas iš dietos arba kitaip „angliavandenių atsisakymas“ visuomenėje tampa vienu pagrindinių tariamai sveikatai palankios mitybos siekių ir mitybos būdo etalonų.
Visgi turime akcentuoti, kad remiantis šiuolaikinės, įrodymais pagrįstos, medicinos srityje dirbančių mokslininkų sudėliotomis ir šiuo metu galiojančiomis sveikatai palankios mitybos rekomendacijomis, angliavandeniai subalansuotoje dietoje turėtų sudaryti 45 – 65 procentų viso dienos energijos poreikio [1, 2] , iš jų iki 10 proc. gali tekti pridėtiniams paprastiesiems angliavandeniams arba kitaip vadinamiems cukrams. [1, 2, 3, 4] Arba angliavandenių, kaip ir kitų maistinių medžiagų, poreikis turi būti įvertinamas individualiai. [5] Tokios tarptautinės organizacijos kaip Pasaulio sveikatos organizacija [3], Amerikos širdies asociacija [6], Europos širdies tinklas [7, 8], Europos kardiologų draugija [9], Amerikos diabeto asociacija [5,10], Amerikos vėžio draugija [11], Europos medicininės onkologijos draugija [12] ir kitos su sveikata susijusios tarptautinės organizacijos nepakankamą skaidulinių medžiagų gausių produktų: grūdų, daržovių, vaisių ir uogų, kiekį dietoje sieja su dažniausių lėtinių ligų: širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto, onkologinių ligų ir nutukimo rizika.
Siekiant sumažinti pastarųjų ligų riziką, ragina šių produktų vartoti daugiau. Be abejonės, sutinkame, kad pridėtinių paprastųjų angliavandenių perteklinis vartojimas susijęs su jau minėtų lėtinių ligų rizika, bet nepritariame, jog tai siejama su visų rūšių angliavandeniais. Todėl nediferencijuotas raginimas atsisakyti angliavandenių arba jų gausių produktų prieštarauja sveikatai palankios ir subalansuotos dietos principams ir tarptautinių organizacijų rekomendacijoms.
2013 – 2014 m. atliktas suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai daržovių ir vaisių vartoja per mažai: kasdien šviežių daržovių valgo tik trečdalis gyventojų, per dieną vidutiniškai suvartojama tik apie 260 g daržovių ir vaisių, o grūdinių produktų kasdien vartoja maždaug kas antras gyventojas. Nustatyta, kad paros maisto racione per mažai angliavandenių – 44,4 proc., bet iš jų per daug cukrų – 12,9 proc. Gyventojai per dieną suvartoja per mažai skaidulinių medžiagų – tik 15,7 g, kurių šaltinis yra augalinės kilmės angliavandenių gausūs produktai. [13]
Akivaizdu, jog vertinant šiuos rezultatus angliavandenių gausių produktų: grūdų, daržovių, vaisių ir uogų, vartojimas turėtų būti ne dar labiau ribojimas, bet priešingai – skatinamas, akcentuojant sudėtinių angliavandenių ir kitų minėtų medžiagų naudą sveikatai. O raginimas atsakingai vartoti turėtų būti nukreiptas į gamybos eigoje pridėtinių cukrų, tai yra cukraus, medaus, sirupų ir jų gausių produktų bei vaisių sulčių ir koncentratų, ribojimą, [4] tačiau ne cukrų, natūraliai esančių tokiuose produktuose, kaip vaisiai, uogos, daržovės ir grūdiniai produktai.
Mūsų nuoširdų susirūpinimą taip pat kelia tik iš dalies teisingas arba neteisingas laidos turinys susijęs su riebalais ir jų įtaka sveikatai. Tiesioginiais ar netiesioginiais teiginiais formuojama nuomonė, kad riebalų ir sočiųjų riebalų neigiama įtaka sveikatai ir net širdies ir kraujagyslių ligų rizikai bei svoriui yra pervertinta. Raginama ne tik nevengti riebalų ir riebaus maisto, bet netgi jiems teikti pirmenybę.
Prieštaraujama mokslinės literatūros ir tarptautinių organizacijų pateikiamai informacijai sočiųjų riebalų gausius produktus, tokius kaip sviestas, taukai, kokosų riebalai, priskiriant „sveikiesiems“ ar „geriesiems“ riebalams.
Negalime nesutikti su tuo, jog pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau mokslinės informacijos kvestionuojančios sočiųjų riebalų neigiamą įtaką širdies ir kraujagyslių ligų rizikai. Dėl ko, tiek tarp specialistų, tiek ir visuomenėje kyla aštrių ginčų apie sočiųjų riebalų gausių produktų vietą sveikatai palankioje ir subalansuotoje dietoje. Vis tik, nepaisant atsirandančių naujų mokslinių išvadų, kol kas jos negali būti pateikiamos kaip naujos mitybos rekomendacijos ir turėtų tarnauti tik medicinos bendruomenės ir mokslininkų diskusijoms bei tolimesnių tyrimų plėtrai. O tokios tarptautinės organizacijos, kaip jau minėta Pasaulio sveikatos organizacija [3], Amerikos širdies asociacija [6], Europos širdies tinklas [7,8], Europos kardiologų draugija [9] ir įvairios kitos tarptautinės organizacijos, savo pateikiamose ir reguliariai atnaujinamose maitinimosi gairėse šiuo metu ragina riboti sočiųjų riebalų vartojimą.
Kaip žinia, vertinant nutukimo paplitimą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, esame viena iš blogąja prasme lyderiaujančių valstybių Europoje. Pasaulio sveikatos organizacijos 2016 m. duomenimis, Lietuvoje nutukimu sirgo 28 proc. visų suaugusiųjų, o 57 proc. asmenų mirties priežastis mūsų šalyje buvo širdies ir kraujagyslių ligos. [14] Jau minėto 2013 – 2014 m. atlikto suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos gyventojų paros maisto racione per daug energinės vertės teikia riebalai – 41,7 proc. (vyrams net 43,9 proc.), iš jų sočiosios riebalų rūgštys 12,9 proc. [13] Todėl mūsų nuomone, vertinant esamą nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų bei valgymo įpročių situaciją Lietuvoje, yra socialiai neatsakinga pateikti selektyvią informaciją, kuri šiuo metu paremta atskirų mokslinių tyrimų išvadomis ar subjektyvia laidos rengėjų bei vedėjų nuomone, interpretacijomis ar asmeninėmis patirtimis, bet ne tarptautinių organizacijų esamuoju laiku galiojančia ekspertine pozicija ir jų pateikiamomis rekomendacijomis.
Dirbdami klinikinį darbą pastaraisiais metais vis dažniau susiduriame ne tik su pacientais, kurie, įkvėpti šioje laidoje pateikiamos informacijos, „atsisako angliavandenių“ ir pirmenybę teikia riebesniam maistui, bet ir su tokiais, kurie imasi protarpinio badavimo metodo ar ketogeninės dietos. Reikia paminėti, kad šiuo metu yra reikšmingų moksliniais klinikiniais tyrimais pagrįstų duomenų apie ketogeninės dietos įtaką atsparios gydymui epilepsijos valdymui. [15, 16] Nepaisant to, kad ketogeninės dietos mokslinių tyrinėjimų erdvė plečiasi net už neurologijos mokslo ribų, kol kas atspari gydymui epilepsija yra vienintelė būklė rutininėje klinikinėje praktikoje, kurios atveju, prižiūrint gydytojų neurologų ir gydytojų dietologų komandai, ji yra taikoma.
Norime akcentuoti laidoje pateikiamą klaidinančią informaciją apie ketogeninės dietos taikymą ne dėl epilepsijos valdymo, bet kitais sveikatos tikslais. Iš laidoje pateikiamos informacijos gali susidaryti įspūdis, jog įvairiais sveikatos tikslais taikomi tiek ketogeninė dieta, tiek protarpinio badavimo modelis yra neabejotinai moksliškai pagrįsti ir besąlygiškai saugūs.
Pastaraisiais metais visuomenėje itin madingomis tapusias ketogeninę dietą ir protarpinio badavimo modelį galima priskirti „kaprizo“ dietoms. Tokios dietos patrauklios, nes pateikiamos kaip daug žadančios bei universalios vengiant įvardinti galimas pasekmes, pasižymi paslaptingu novatoriškumu bandančiu atsigręžti į lengviau suprantamą tariamą pirmykščio žmogaus mitybos pradą. Be to, atsitiktinės patirtys ir subjektyvios sėkmės istorijos, neretai susiję su visuomenėje gerai žinomais žmonėmis, suteikia šioms dietoms dar didesnį populiarumą. [17, 18] Norime pabrėžti, kad mitybiniu požiūriu tiek ketogeninė dieta, tiek protarpinis badavimas yra nesubalansuotos mitybos modelio pavyzdžiai. Todėl jie gali sukelti organizmui reikalingų pagrindinių maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumo riziką bei su tuo susijusius ūminius ar lėtinius sveikatos sutrikimus. Ketogeninė dieta gali sąlygoti skysčių ir elektrolitų, gliukozės, kraujo riebalų, šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimus. Taip pat gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimų, inkstų akmenligės, anemijos, osteopenijos, kepenų suriebėjimo, ūminio pankreatito, kardiomiopatijos, seleno ir įvairių vitaminų trūkumo bei su tuo susijusių sveikatos sutrikimų riziką ar net pavojų gyvybei. [19, 20, 21]
Nepaisant to, kad kai kurie ketogeninės dietos mokslinių tyrimų rezultatai nuteikia optimistiškai, kol kas reikalingi tolimesni ne tik preklinikiniai, bet ir klinikiniai tyrimai siekiant išaiškinti šios dietos fiziologinius mechanizmus, įtaką ligų patogenezei, dietos galimas pasekmes ir ilgalaikes išeitis. [22]
Laidose itin dažnai minimas protarpinio badavimo metodas yra dar mažiau moksliškai ištyrinėtas mitybos būdas, o žinios apie jo pritaikymą sveikatinimo tikslais itin skurdžios. Nors preklinikinių tyrimų rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog protarpinis badavimas gali turėti teigiamą poveikį įvairių lėtinių ligų eigai, bet klinikinių tyrimų, pagrindžiančių teigiamą poveikį sveikatai, šiuo metu nėra pakankamai. Negana to, protarpinio badavimo modelis turi daugybę skirtingų schemų, dėl ko ši priemonė yra itin polimorfiška. Todėl, dėl duomenų apie šio mitybos būdo ir skirtingų jo schemų įtaką fiziologiniams ir patogeneziniams procesams trūkumo, kol kas nėra galimybės pateikti tikslių mitybos modelio schemų, trukmės ir periodiškumo rekomendacijų. Taip pat nėra žinomos ilgalaikės šio mitybos būdo pasekmės žmogaus sveikatai. [23]
Mūsų nuomone, toks supaprastintas ir nerūpestingas ketogeninės dietos ir protarpinio badavimo metodų pateikimas visuomenei, adekvačiai nevertinant jų riboto mokslinio klinikinio pagrįstumo ir galimų pasekmių, yra socialiai neatsakingas ir net pavojingas žmonių sveikatai.
Laidos pabaigoje subtitruose pateikiama informacija: „Šios laidos tikslas yra skleisti bendrąją informaciją, o ne konkrečias medicinines rekomendacijas. Jūs turėtumėte pasitarti su savo gydytoju prieš pradėdami naują ar keisdami jums skirtą gydymą. Neprisiimame atsakomybės už jūsų sveikatos sutrikimus, jei veiksmų imsitės savarankiškai. Primygtinai rekomenduojame prieš priimdami bet kokį sprendimą, susijusį su sveikata, pirmiausia pasidomėkite galimomis pasekmėmis.“
Norime atkreipti dėmesį ne tik į formalią, bet ir moralinę laidos kūrėjų ir vedėjų atsakomybę. Kaip žinia, vienas iš laidos vedėjų yra licencijuotas ir praktikuojantis gydytojas bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius. Todėl neretam žiūrovui laidoje pateikiama informacija nėra tik bendro pobūdžio – moraline prasme ši informacija skamba kaip itin kompetentingo asmens suteikiamos ekspertinės rekomendacijos. Be to, laidoje ar su ja susijusiose publikacijose nevengiama informacijos transliuoti kategoriškų teiginių ar neiginių forma ir liepiamąja nuosaka, taip pat vartojami žodžiai rekomenduojama ar reikia arba nerekomenduojama ar nereikia. Visa tai tik sustiprina įspūdį, jog pateikiama informacija yra ne bendro, o kompetentingai įvertinto rekomendacinio pobūdžio.
Nepaisant išsakytų pastabų, norime pažymėti, jog per pastaruosius kelerius metus visuomenėje taip pat juntamas ir ženkliai teigiamas šios laidos indėlis ugdant visuomenės rūpestį savo sveikata bei ligų prevencija. Esame tikri, jog ši laida, pasitelkdama pačias kokybiškiausias mokslu grįstas priemones, galėtų atlikti puikų švietėjišką darbą suteikiant visuomenei bendras žinias apie sveikatą ir jos saugojimo būdus. Akivaizdu, jog dietologijos mokslas yra itin dinamiškas ir esama sveikatai palankios dietos samprata gali keistis atsiradus tam svaraus mokslinio pagrindo. Tačiau kol kas mes turime vadovautis iki šiol mitybos srityje dirbančių mokslininkų priimtais ir esamuoju laiku galiojančiais konsensusais.
Mes, Lietuvos dietologų draugijos nariai, siekdami apginti visuomenės teisę į kompetentingą ir mokslu pagrįstą informaciją apie maistą, maistines medžiagas, įvairius mitybos metodus ir jų įtaką sveikatai, raginame laidos kūrėjų ir vedėjų komandą:
- Vadovautis oficialiomis, tarptautinių, su sveikatos priežiūra susijusių, organizacijų pateikiamomis susistemintomis gairėmis ar rekomendacijomis.
- Informaciją laidai rinkti pasitelkiant tik aukšto mokslinio įrodymo lygio tyrimus.
- Atsakingai įvertinti informacijos pateikimo tikslus, suprantant, kad dalis jos skirta medicinos bendruomenei ir jos diskusijoms bei tolimesnių mokslinių tyrimų vystymui.
- Vengti požiūrio, kad maistas yra vienintelė sveikatos sutrikimų ir ligų priežastis, ir vienintelis sprendimo būdas, formavimo.
- Vengti bet kokio maisto, maisto produktų ar maistinių medžiagų demonizavimo.
- Vengti selektyvaus, emocionalaus, kategoriško informacijos pateikimo.
- Vengti pateikti informaciją, kuri paremta subjektyvia nuomone ar asmeninėmis patirtimis.
- Vengti pristatyti su sveikata susijusias sėkmės istorijas, jų pristatyme nedalyvaujant su jomis tiesiogiai susijusiems kvalifikuotiems specialistams.
- Atsisakyti nekvalifikuotų specialistų pateikiamos informacijos ir rekomendacijų.
- Už visuomenei skleidžiamą informaciją būti atsakingiems ne tik formaliai, bet ir morališkai.
