Olesios Michalovskajos nuotr. www.michalovskaja.com
Skaitytojos laiškas:
Mažoji atsikėlė 7 ryto, ir iškart nuskubėjo pas tėtį, kuris gėrė arbatą ir valgė sumuštinį (batonas, sviestas ir aviečių uogienė). Leido atsikąsti dukrai du kartus ir toliau viskas. Vyrui vis neduodavo ramybės, kad vaikas dažnai geria, nors po ne daug. Tad vyras nusprendė pamatuoti vaikui cukraus kiekį kraujyje (vyras nuo 7 metų serga pirmojo tipo cukriniu diabetu). Aparatas parode 10.4 mmol/l. Turbūt nereikia ir rašyti, ką pajautėme. Jau 8 ryto buvome prie poliklinikos durų. Po pakartotino tyrimo cukraus kiekis kraujyje nesiekė ir 5 mmol/l.
Mūsų dukrai dar nėra 2 metukų. O visą šią istoriją parašiau kaip prašymą pagvildenti diabeto temą. Tikrai nemanau, kad mūsų atvejis vienintelis. Juk daugėja jaunų žmonių, sergančių cukriniu diabetu. Labai norėčiau rasti žurnale tokios informacijos, kaip pirmieji požymiai, kokį maistą riboti, ko daugiau galima duoti.
Komentuoja vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja
Kodėl diabeto daugėja
Vaikų, sergančių cukriniu diabetu, kaip ir sergančių kitomis autoimuninėmis ligomis, kasmet sparčiai daugėja. To priežastys nėra visiškai aiškios. Nemažai įtakos tam turi genetinis polinkis, lėtinis stresas, netaisyklinga mityba, sėslus gyvenimo būdas. Lietuvoje kasmet diabetu suserga apie 70–80 vaikų, šiandieną Lietuvoje yra viso apie 1000 diabetu sergančių vaikų.
Vaikams – 1 tipas, suaugusiems – 2 tipas
Diabetas – tai liga, kuriai būdingas ilgalaikis gliukozės (cukraus) koncentracijos kraujyje padidėjimas. Yra keletas diabeto tipų, kurių priežastys ir gydymas skiriasi.
Dažniausiai pasitaiko 1 tipo diabetas ir 2 tipo diabetas.
Vaikai ir žmonės iki 35 metų dažniausiai serga 1 tipo diabetu, bet šio tipo diabetu galima susirgti ir būnant bet kokio amžiaus. Sergant 1 tipo diabetu kasos ląstelės, gaminančios insuliną, sunaikinamos (dažniausiai autoimuninio proceso metu, bet gali būti ir dėl kitų priežasčių), todėl organizme nebegaminamas insulinas. Šio diabeto tipo gydymui būtinos insulino injekcijos.
2 tipo diabetu dažniausiai serga vyresni kaip 35 metų žmonės, kartais ir vyresnio amžiaus vaikai. Sergant 2 tipo diabetu insulinas organizme gaminamas, tačiau nepakankamai, kad išlaikytų normalią cukraus koncentraciją kraujyje. Sergant šio tipo diabetu, būdingas tam tikras organizmo audinių atsparumas insulinui, todėl gliukozės koncentracijai sumažinti šiems žmonėms reikia daugiau insulino nei sveikiems. 2 tipo diabetas dažniausiai būna susijęs su nutukimu.
Požymiai, kuriuos turi žinoti tėvai
1 tipo diabeto, kuriuo dažniausiai serga vaikai, klinikiniai simptomai pasireiškia gana greitai.
Insulinas būtinas gliukozei patekti į ląstelės vidų. Kai nėra insulino, gliukozė į ląstelės vidų nepatenka ir kaupiasi kraujyje, tačiau organizmas tai supranta kaip „badavimą“, todėl dar labiau stengiasi pakelti cukraus kiekį kraujyje: adrenalino ir gliukagono pagalba iš glikogeno atsargų kepenyse mobilizuoja gliukozę, iš riebiųjų rūgščių organizme gaminasi ketonai. Gliukozės perteklius ir ketonai patenka į šlapimą.
Atsiranda pastebimi simptomai, kurie gali tęstis nuo 1–2 savaičių iki kelių mėnesių:
Vaikas jaučia troškulį, geria daug vandens (o ne mėgstamų sulčių) – gali išgerti 3 ir daugiau litrų per parą.
Pradeda dažnai lakstyti į tualetą, keliasi gerti ir šlapintis ir naktį, nors iki tol tokio įpročio neturėjo.
Vaikas jaučia bendrą silpnumą, odelė tampa glebi, patamsėja paakiai, vaikas gali būti vangus, mieguistas, irzlus, gali skųstis pykinimu, galvos skausmu.
Jaučiamas acetono kvapas iš burnos.
Vienas iš būdingų ką tik prasidėjusio diabeto simptomų yra svorio kritimas dėl didelio skysčių netekimo, – per keletą savaičių vaikas gali netekti 3–5 kg svorio, tuomet tėvai pastebi, kad drabužiai, kuriuos įprastai nešiojo, vaikui tapo per laisvi.
Jei pastebėjus minėtus simptomus nesikreipiama į gydytojus, organizme išsivysto diabetinė ketoacidozė, sutrinka pH ir elektrolitų pusiausvyra, ir vaikas pradeda vemti, tuomet atvyksta į ligoninę, kur, atlikus reikalingus tyrimus, ir diagnozuojamas diabetas. Laiku nesikreipiant į gydytojus gali išsivystyti pavojinga diabetinės ketoacidozės komplikacija – ketoacidozinė koma, kuomet ligonis netenka sąmonės ir gali numirti.
Taigi 1 tipo diabeto simptomai išryškėja gana greitai, ir juos per keletą savaičių tikrai pastebėsite.
2 tipo diabetas… gali neturėti požymių
2 tipo diabetas yra klastinga liga, kuri dažniausiai pastebima po kelerių ar net po keliolikos metų nuo diabeto pradžios, tuomet, kai jau pasireiškia diabeto komplikacijos: inkstų, kraujagyslių, nervų sistemos pažeidimai, akių pakenkimas. Todėl labai svarbu visiems nutukusiems vaikams ir paaugliams, o ypač tiems, kurių giminėje yra sergančiųjų diabetu, kasmet matuoti cukraus koncentraciją kraujyje, net tuomet, kai jie niekuo nesiskundžia.
Naminiai matuokliai diagnozės nenustato
Diabetą diagnozuoti galima tik atlikus laboratorinius gliukozės tyrimus. Gliukozės matuokliai, kuriais naudojasi pacientai gliukozės kiekiui kraujyje stebėti nėra pakankamai tikslūs, todėl diabeto diagnozei nustatyti netinka. Be to, matuojant cukraus kiekį kraujyje, skiriasi leistinos normos ribos, priklausomai nuo to, koks kraujas tiriamas: gliukozės kiekis kraujyje gali būti išmatuotas kapiliariniame kraujyje (iš pištuko), veniniame kraujyje, kapiliarinio kraujo plazmoje arba veninio kraujo plazmoje. Tiksliausias yra veninio kraujo plazmos tyrimas, mažiausiai tikslus – kapiliarinio kraujo tyrimas.
Cukrinio diabeto diagnozė nustatoma, jei ryte nevalgius išmatuojama gliukozės koncentracija kapiliariniame kraujyje yra ≥ 6,1 mmol/l, veninėje plazmoje ≥7,0 mmol/l arba 2 val. po valgio (arba išgerto gliukozės sirupo laboratorijoje) kapiliariniame kraujyje ar veninėje plazmoje ≥11,1 mmol/l.
Sveiko žmogaus kapiliarinio kraujo gliukozės koncentracija turėtų būti tarp 3,3-5,5 mmol/l.
Taigi, atsikandus porą kąsnių sumuštinio, pamatuota vaiko glikemija turi būti vertinama kaip glikemija po valgio, kuriai esant 6,1–11,1 mmol/ ribose galima įtarti gliukozės tolerancijos sutrikimą, esant 11,1 mmol/l ir daugiau – diagnozuojamas cukrinis diabetas.
Kadangi pacientų naudojami aparatėliai nėra tikslūs, išmatavus savo vaikui padidintą glikemiją, patarčiau nepanikuoti ir kreiptis į endokrinologą dėl išsamesnių tyrimų.
Net ir laboratorijoje atlikus tyrimus ir pastebėjus padidėjusį cukraus koncentraciją kraujyje, reikia įsitikinti, ar vaikas tikrai buvo nevalgęs tą dieną, ar iš vakaro neprivalgė saldumynų, riešutų ar kitokio saldaus arba ilgai virškinamo maisto. Esant reikalui, tyrimas kartojamas.
Naujagimių diabetas
Itin retai, tačiau pasitaiko įgimto diabeto atvejų. Tai autoimuninė liga, kai gimsta kūdikis, kurio kasa jau yra sunaikinta. Tai mažai ištyrinėta liga, pasireiškianti sunkia eiga ir dideliu mirtingumu.
Naujagimių diabetas – tai kita ligos rūšis, kuriai būdinga, kad diabetas diagnozuojamas ankstyvame amžiuje, dažniausiai iki 6–12 mėn. Atlikus papildomus genetinius tyrimus, dažnai pasitvirtina monogeninio diabeto diagnozė (tai diabeto tipas, kuriam gydyti reikalinga dieta, gliukozės pasisavinimą gerinantys vaistai ir kartais nedidelės insulino dozės).
Visiems ką tik gimusiems vaikams, nepriklausomai nuo to, ar šeimoje yra sergančių diabetu, ar nėra, dar gimdymo namuose ištiriama gliukozės koncentracija kraujyje.
Vėliau gliukozės koncentracija gali būti tiriama, jei yra diabeto simptomų arba kasmetinių profilaktinių patikrinimų metu.
Ką valgyti, kad nesusirgtų
Jei šeimoje yra polinkis sirgti diabetu, vaiko mitybos riboti nereikia, tačiau, nutukimą skatinančių produktų patartina vengti visiems – tiek vaikams, tiek suaugusiems, nes nutukimas ankstyvame amžiuje gali lemti padidėjusią riziką susirgti 2 tipo diabetu paauglystėje bei vyresniame amžiuje.
„Mamos žurnalas“
