Pirmoji kūdikio pažintis su sveikatos sistema įvyksta jau gimdymo namuose. Vėliau tėveliams tenka įregistruoti naująjį šeimos narį pas pediatrą ar šeimos gydytoją, tikrinti profilaktiškai, skiepyti.
Kai kurie tyrimai ir paslaugos –nemokami, už kai ką reikia sumokėti. Apie tai ir paklabėsime šiame straipsnyje.
Kūdikių tikrinimai ir tyrimai
Ką turėtų žinoti tėveliai, susilaukę naujagimio? Pateikiame naujausią informaciją iš Sveikatos apsaugos ministerijos.
VISUOTINIAI NAUJAGIMIŲ TIKRINIMAI: siekiant kuo anksčiau įsitikinti, ar naujagimis yra sveikas, ligoninėje gimęs naujagimis nedelsiant yra ištiriamas dėl paveldimų medžiagų apykaitos ligų. Šis tikrinimas – be galo svarbus, nes jo metu gali būti nustatytos ligos ir sveikatos būklės, kurioms esant, vaikui reikės didesnės priežiūros ar gydymo. Gimusiu kūdikiu pasirūpins medikai ir jo sveikatą patikrins dėl hipotirozės, fenilketonurijos, galaktozemijos ir adrenogenitalinio sindromo, taip pat bus tikrinamos naujagimio akys ir klausa. Jei įtariamas klausos sutrikimas, naujagimis bus siunčiamas otorinolaringologo konsultacijai. Tėveliams dėl šio tikrinimo patiems rūpintis nereikia, viską atliks gydymo įstaigos medikai.
Jeigu patvirtinamas klausos sutrikimas, dėl šeimos padrąsinimo, paramos ir papildomos informacijos tėvai gali kreiptis į Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendriją PAGAVA (tel. 8*5 212 0763, 8*676 72299, 8*606 89902 arba el. paštu pagava@pagava.lt).
PRISIRAŠYMAS PAS ŠEIMOS GYDYTOJĄ: visi tėveliai turi teisę pasirinkti, kurioje gydymo įstaigoje ir pas kurį gydytoją norės lankytis su savo naujagimiu. Pirmieji kūdikio metai yra itin svarbūs, tad apsilankyti pas šeimos gydytoją ar gydytoją pediatrą teks dažnai, todėl galima laisvai pasirinkti tą gydymo įstaigą, kuri yra arčiau namų arba lengviau pasiekiama.
Pas kurį gydytoją prirašyti savo vaiką, tėveliai taip pat gali nuspręsti patys.
Norint pasirinkti gydymo įstaigą reikia atlikti keletą formalių veiksmų.
Pirmiausia atvykus į pasirinktą gydymo įstaigą reikia užpildyti prašymą bei susimokėti simbolinį mokestį už dokumentų tvarkymą – 0,29 Eur.
Prašymą dėl naujagimio registracijos pasirašyti turi vienas iš tėvų, o tai atlikus, registruojamas sutikimas lankytis pas pasirinktą gydytoją. Jeigu tėveliai nežino, pas kurį konkretų gydytoją nori gydytis, gydymo įstaiga gali jį skirti. Kartais gali nutikti taip, kad pasirinktas gydytojas jau aptarnauja didelį skaičių pacientų, darbo krūvis yra maksimalus ir jis nebegali priimti daugiau pacientų, tokiu atveju gydymo įstaiga vietoje jo rekomenduos kitą gydytoją, pasirūpinsiantį mažuoju pacientu.
Gydymo įstaigos bei gydytojo pasirinkimas yra atsakingas žingsnis, todėl svarbu žinoti, kad įstaigą nemokamai bus galima keisti ne anksčiau kaip praėjus 6 mėn., o nutarus ją pakeisti anksčiau, reikės mokėti 2,9 Eur mokestį.
Gydymo įstaigos, kurios turi sudariusios sutartį su ligonių kasomis, visas reikiamas gydymo paslaugas teikia nemokamai.
O primokėti gali tekti tik tuo atveju, jeigu tėveliai savo noru renkasi brangesnes paslaugas.
Rekomenduojama naujagimį pas gydytoją įregistruoti kaip įmanoma anksčiau, nes per 3 dienas nuo registravimo datos gydytojas naujagimį turi aplankyti namuose.
SKIEPAI: kiekvienas Lietuvoje gyvenantis vaikas gali būti nemokamai paskiepytas nuo pavojingų infekcijų ir kitų ligų, kuriomis sergama dažniausiai. Tėveliai turi teisę nuspręsti, ar skiepyti vaiką, ar vis dėlto skiepų atsisakyti. Tačiau labai svarbu žinoti, kad skiepai – tai efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų. Tėveliai, kurie nusprendžia pasinaudoti galimybe nemokamai paskiepyti savo vaiką ir apsaugoti jį nuo ligų, turėtų žinoti, kad vaikai yra skiepijami pagal skiepų kalendorių ir per pirmuosius gyvenimo metus vaikui priklauso šie skiepai:
Per 24 val. nuo gimimo – nuo hepatito B;
2–3 dieną – tuberkuliozės (BCG) vakcina;
1 mėn. – nuo hepatito B (antroji dozė);
2 mėn. – nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos (pirmoji dozė) ir pneumokokinės infekcijos (pirmoji dozė);
3 mėn. – nuo B tipo meningokokinės infekcijos (pirmoji dozė);
4 mėn. – nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos (antroji dozė) ir pneumokokinės infekcijos (antroji dozė);
5 mėn. – nuo B tipo meningokokinės infekcijos (antroji dozė);
6 mėn. – nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos (trečioji dozė) ir hepatito B (trečioji dozė);
12–15 mėn. – nuo pneumokokinės infekcijos (trečioji dozė), gali būti skiepijama kartu su tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina (pirmąja doze).
GYDYMAS NAMUOSE: šeimos gydytojo paslaugos gali būti teikiamos namuose, tai labai svarbu tuo atveju, jei vaikas netikėtai suserga, ir nuvykti su juo į gydymo įstaigą yra sudėtinga. Tik labai svarbu žinoti, kad dėl tokių paslaugų teikimo nusprendžia gydymo įstaiga. Tad prieš registruojantis pas šeimos gydytoją tėveliams svarbu išsiaiškinti, kokia tvarka galioja konkrečioje gydymo įstaigoje ir kokiais atvejais gydytojas gali atvykti į namus. Pasirinkus artimiausios gydymo įstaigos gydytoją, įvairiais nenumatytais atvejais yra paprasčiau ir greičiau susisiekti su šeimos gydytoju, gauti reikiamą pagalbą bei priklausančias paslaugas.
KLAUSIMAI, KURIUOS DAŽNIAUSIAI PATEIKIA IKIMOKYKLINUKŲ TĖVAI
Atsako vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras
Ar dabar reikia eiti į polikliniką su kūdikiu kas mėnesį?
Sveikata 1–6 mėn. kūdikiams tikrinama 1 kartą per mėnesį. Kiekvieno apsilankymo metu gydytojas įvertina kūdikio sveikatos būklę, fizinę būklę pagal atitinkamą ūgio ir svorio kitimo diagramą, nubrėžiama asmeninė augimo kreivė, o 3 mėn. ir 6 mėn. amžiuje įvertinama ir psichomotorinė raida.
Antrąjį vaiko gyvenimo pusmetį, t.y. 7–12 mėnesiais, kūdikio sveikata tikrinama 2–3 kartus. Kiekvieno apsilankymo metu gydytojas įvertina kūdikio sveikatos būklę, atkreipia dėmesį į regėjimo organus, klubo sąnarių būklę, fizinę būklę pagal atitinkamą ūgio ir svorio kitimo diagramą, nubrėžia asmeninę augimo kreivę, o 9 mėn. kūdikiams patikrina psichomotorinę raidą.
Gydytojas visiems 9–12 mėn. amžiaus kūdikiams 1 kartą skiria bendrą kraujo tyrimą.
Vėliau vaikų sveikata tikrinama 1 kartą per metus.
Kiekvieno apsilankymo metu gydytojas įvertina vaiko sveikatos būklę, o 12 mėn.,18 mėn., 24 mėn., 36 mėn., 48 mėn. – vaiko psichomotorinę raidą.
Ar gydytojas turi matuoti vaiko kraujo spaudimą?
Arterinį kraujo spaudimą vaikams iki 3 metų gydytojas matuoja tik tada, jei vaikas priklauso rizikos grupei: yra neišnešiotas, jei naujagimio svoris buvo mažesnis negu 1500 g, turi įgimtą širdies ydą, serga inkstų ligomis.
Nuo 3 metų kraujo spaudimas matuojamas visiems vaikams kiekvieno apsilankymo metu.
Kaip dažnai vaikui reikia atlikti šlapimo tyrimą?
Pirmais gyvenimo metais profilaktiniu tikslu nemokamo šlapimo tyrimo sveikatos apsaugos ministro įsakymas nenumato. Pirmasis profilaktinis šlapimo tyrimas skiriamas visiems 12–18 mėn. vaikams 1 kartą.
Kokio amžiaus vaikams atliekama daugiausia tyrimų?
Daugiausia tyrimų bus atlikta būsimam pirmokui. Pagal Vaikų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą, vaiko gydytojas 6–7 metų vaikams turi atlikti ir įvertinti: bendrą kraujo tyrimą, šlapimo tyrimą, tyrimą dėl helmintozių (kirmėlių), elektrokardiogramą, o akių ligų gydytojas turi įvertinti refrakciją, regėjimą (žvairumas, astigmatizmas, įgimtos anomalijos). Pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, 6–7 metų vaikai prieš mokyklą skiepijami keturvalente kombinuota vakcina nuo kokliušo, difterijos, stabligės ir poliomielito bei trivalente kombinuota vakcina nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės.
Kaip dažnai vaikui bus atliekamas kraujo tyrimas?
4–6 mėn. kūdikiui, priskirtam rizikos grupei, 1 kartą skiriamas bendras kraujo tyrimas. Rizikos grupės kūdikis: jeigu gimė neišnešiotas; jei buvo ABO grupių ar kraujo rezus (Rh) faktoriaus nesuderinamumas; įgimtos infekcijos; iš daugiavaisio nėštumo; mažo gimimo svorio (<2500g).
Nors sveikatos apsaugos ministro įsakyme neparašyta, bendrą kraujo tyrimą reikėtų atlikti visiems išnešiotiems 4–6 mėn. kūdikiams, o neišnešiotiems – anksčiau, priklausomai nuo neišnešiotumo laipsnio, nes tuo metu baigiasi įgimtos geležies atsargos ir gali būti aptinkama geležies stokos mažakraujystė, kurią būtina laiku nustatyti ir pradėti gydyti.
15–18 mėn. 1 kartą skiriamas bendrasis kraujo tyrimas rizikos grupių vaikams, taip pat tiems, kurių racione > 600 ml karvės/ožkos pieno, tiems, kurių tėvai vegetarai, tiems, kurie turi specialiųjų sveikatos poreikių (serga lėtinėmis ligomis, dažnai serga, nustatytas neharmoningas augimas).
Paskui kraujo tyrimas atliekamas išleidžiant vaiką į darželį ir į mokyklą.
Pagal SAM reglamentus, jei vaikas sveikas, jam kraujo tyrimas priklauso tik kas 3 metus. Iš tiesų kraujo tyrimą reikėtų atlikti bent kartą per metus. Labiausiai vaikus reikia stebėti dėl mažakraujystės. Kartais nepakanka net bendrojo kraujo tyrimo, kuris atliekamas poliklinikose, nes reikia sužinoti feritino kiekį kraujyje. Kai sumažėja hemoglobino, tai jau ženklas, kad geležies atsargų organizme nebeliko. Tuo tarpu feritinas parodo, kiek organizme dar likę geležies atsargų.
Kartais hemoglobino rodikliai atitinka normas, ir bendras kraujo tyrimas jokios mažakraujystės nerodo. Vaikams mažakraujystė yra pražūtinga, nes vystosi vaikų smegenys, o deguonies badas (patiriamas, kai trūksta geležies) trukdo lavėti, mokytis, gali net sulėtėti vaiko raida.
„Mamos žurnalas“
Susijč straipsniai
