Savo patirtimi ir išgyvenimais dalijasi vilnietė Kristina Česnauskienė (32 m.)
Visas, kurios šiuo metu laukiasi, kviečiame paskaityti „Laukimo projektą“, kur savo patirtimi ir išgyvenimais dalijasi vilnietė Kristina Česnauskienė (32 m.).
Kristina laukiasi trečiojo vaikučio. Šeimoje jau auga trejų Jonas ir vienerių Ievutė.
Apie aštuntojo mėnesio išgyvenimus pasakoja Kristina.
Lengviausias ir gražiausias nėštumo tarpsnis – praeityje.
O jei jau beldžiasi?
Aštuntas nėštumo mėnuo mane pasitiko su vis dažniau aplankančiais pilvuko kietėjimais ir jau jaučiamais paruošiamaisias sąrėmiais. Prie visų sunkumų, žinoma, labai prisidėjo vasaros karščiai.
Pačiomis karščiausiomis dienomis norėjosi tik gulėti ir nieko neveikti, tačiau su dviem mažais vaikučiais namuose retai kada taip buvo įmanoma. Karšta, vaikučiai irzlūs, reikalauja dėmesio, o mama vis didesnė ir nerangesnė. Buvo keletas dienų, kai iš tiesų svarsčiau, ar nereikėtų važiuoti pasitikrinti į ligoninės priimamąjį: paruošiamuosius sąrėmius jutau kas 10 minučių, vėliau – kas 7 minutes, galų gale gimda susitraukinėjo kas 3–4 minutes. Jeigu tai būtų pirmas nėštumas, tikriausiai nemenkai būtume susirūpinę abu su vyru.
Šįkart vyras jaučiasi daug ramiau manydamas, kad aš tikrai jau žinosiu ir sugebėsiu atskirti paruošiamuosius sąrėmius nuo tikrųjų. O iš tiesų aš galiu vadovautis tik vidine motiniška nuojauta, nes niekada negali žinoti, ar vaikutis „nesuplanuos“ atkeliauti į mūsų šeimą anksčiau nei termino data.
Kiekvienas „pasimatymas“ su vaikučiu palieka daug pozityvių ir įkvepiančių emocijų
Dar vienas pasimatymas su pilvelio gyventoju
32-ąją nėštumo savaitę buvo planinis vizitas pas mane prižiūrinčią profesorę D. Ramašauskaitę. Kiekvienas „pasimatymas“ su vaikučiu palieka daug pozityvių ir įkvepiančių emocijų – išklausyti vaikelio širdies tonai, atlikti reikalingi vystymosi matavimai. Panašu, kad vaikelis, kaip ir broliukas ir sesutė, taip pat gims nemažas – jau tąkart svėrė 2,3 kg (pagal svorį, yra dviem savaitėmis didesnis nei turėtų būti pagal amžių).
Hemoglobinui sumažėjus iki 102, rekomenduota gerti geležies preparatų. Kadangi tiek sūnus, tiek dukrytė gimė keliomis savaitėmis anksčiau nei numatytas terminas, jaučiu, kad ir šis vaikelis pasibels ankstėliau. Žinoma, būtų idealu išnešioti iki 37 savaitės. Manęs laukia dar vienas vizitas pas genetikę (dėl pirmuoju trimestru persirgto gripo) bei pas nėštumą prižiūrinčią gydytoją, čia bus atliktas streptokoko B tyrimas (atliekamas visoms nėščiosioms paskutiniosiomis savaitėmis).
Abu kartus man šis tyrimas buvo teigiamas, tad, nubėgus vandenims, teko nedelsiant važiuoti į ligoninę, lašinti antibiotikus ir būti prijungtai prie lašelinių. Girdėjau nuomonių, kad sąrėmius ištverti gulimoje pozoje bene sunkiausia… Aš neturėjau, tačiau nežinau, ar net ir norėdama būčiau buvusi pajėgi dar vaikščioti ar judėti sąrėmių metu.
Nėštumui artėjant į pabaigą, ir vis dažniau pasikartojant paruošiamiesiems sąrėmiams, pradedu jausti ir gimdymo baimę. Antrasis mano gimdymas buvo kur kas skausmingesnis nei pirmasis (ir dvigubai greitesnis), o per metus skausmo prisiminimai dar nespėjo išblėsti. Taip, sąrėmių bangos iš tiesų kartais buvo nevaldomos ir tuo metu atrodė, kad visos mano stiprybės ir ištvermės ribos yra išeikvotos, tačiau sutikti su viename socialinių tinklų forume skaityta nuomone, kad „gimdymas – siaubinga ir traumuojanti patirtis“, tikrai negalėčiau.
Ši patirtis – viena ryškiausių ir prasmingiausių moters gyvenime, ir galiu drąsiai sakyti, kad tas momentas, kai paguldo ką tik gimusį kūdikį tau ant krūtinės, – pats nuostabiausias mano gyvenime. Skausmas išblėsta prieš tą maksimalią adrenalino ir euforijos dozę, išgirdus kūdikio verksmą, priglaudus ir pabučiavus savo ką tik gimusį vaiką.
Mums ketinant išsiruošti į tolimesnę kelionę (už 350 km nuo namų), vyras pats pasiūlė suruoštą lagaminą gimdymui į ligoninę jau nunešti į mašinos bagažinę
Pastatyta trečia lovytė
Mums ketinant išsiruošti į tolimesnę kelionę (už 350 km nuo namų), vyras pats pasiūlė suruoštą lagaminą gimdymui į ligoninę jau nunešti į mašinos bagažinę. Paskutinieji pirkiniai, ruošiantis mažylio gimimui, buvo pledukas ir keletas šiltesnių drabužėlių vėsesniems orams.
Orų permainos iš tiesų labai greitos, tad net ir man, būsimai trijų vaikų mamai, klausimas, kuo aprengti gimusį mažylį, sukėlė nemažai pasvarstymų. Daugelis bazinių brangesnių pirkinių gimusiam leliukui liko nuo prieš trejus metus gimusio Jonuko ir prieš metus mūsų šeimą papuošusios Ievutės – pirkti nereikėjo. Tačiau mūsų bute pastačius trečią vaikišką lovytę, erdvės vaikų žaidimams jame tikrai sumažėjo… Nerimauju, kaip reikės paskirstyti erdvę bute trims mažiems vaikams, kurių net ir miego režimas dar labai skiriasi.
Negana to, jau dabar didelių mūsų kantrybės ir išminties pastangų reikalauja situacijos, kai trejų Jonukas ir vienerių Ievutė nepasidalina, tarkime, žaislais ar tiesiog tėvų dėmesiu.
Tenka bandyti sąžiningai laviruoti tarp trimečio pavydo ir vienerių mažosios princesės jau atsirandančių „ožiukų“ namuose. Džiaugiuosi, kad sūnus laukia gimstančio brolio, daugiau ar mažiau žino, kokie pokyčiai laukia namuose. Daugiau nerimo kelia, kaip reaguos vienerių dukrytė, praradusi mažiausiosios „statusą“ namuose.
Išdykusi fotosesija su flamingais
Šio mėnesio susitikimas su iš tiesų labai kūrybinga fotografe Oksana Bražiūniene (Matine studio) paliko vieną smagiausių ir linksmiausių prisiminimų. Idėja buvo padaryti nuotaikingą ir „saldžią“ fotosesiją, kurioje aš būčiau visai kitokia, nei ankstesnėse.
Baiminausi, kad rožinis sijonėlis, balionai ir valiūkiški kuodukai ant galvos – tikrai ne man. Tačiau dar tik pradėjus rinkti aksesuarus ir atributus fotosesijai tikrai įsitraukiau bei pajutau tikrą malonumą – mama juk irgi gali būti visokia: tiek elegantiška ir solidi, tiek žaisminga ir šiek tiek flirtuojanti su vaikyste. Manau, kad lygiai taip pat ir dėl mūsų vaikų auklėjimo – dažniausiai esu gana griežta mama ir nubrėžiu aiškias „galima-negalima“ ribas, tačiau pasiduodu ir žaismingumui bei į viską pažvelgiu vaiko akimis. Juk ne veltui yra posakis: „Vaikas būna arba švarus, arba laimingas“.
Labai noriu, kad mūsų vaikų vaikystė būtų kuo laimingesnė, kupina juoko, nuostabos ir atradimų
Labai noriu, kad mūsų vaikų vaikystė būtų kuo laimingesnė, kupina juoko, nuostabos ir atradimų. Juk brangiausiuose vaikystės prisiminimuose lieka pozityvios emocijos su tėvais, kai jie leido sau būti ne tokie rimti, o žaismingi.
Fotografavo Oksana Bražiūnienė, Matine studio
Makiažas ir šukuosena Gretos Kartanovič, Greta Kart Beauty & Style
Įvaizdis Miss Bliss grožio studija
Balionai dekoracijoms iš Balionai balionėliai
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
