Visas, kurios šiuo metu laukiasi, kviečiame paskaityti „Laukimo projektą“, kur savo patirtimi ir išgyvenimais dalijasi vilnietė Kristina Česnauskienė (32 m.).
Kristina laukiasi trečiojo vaikučio. Šeimoje jau auga trejų Jonas ir vienerių Ievutė.
Apie septintojo mėnesio išgyvenimus pasakoja Kristina.
Krikštynos su vestuvine suknele
Septintas nėštumo mėnuo mane pasitiko su įvairiausiais išbandymais. Vienas įsimintiniausių ir gražiausių įvykių mūsų šeimoje – dukrytės Ievutės krikštynos. Tai buvo nemenkas iššūkis man, nes tądien visi jautėme jaudulį ir šventinį stresą – mažoji taip pat.
Beveik visos ceremonijos metu bei fotosesijoje mažylei labiausiai reikėjo mamos rankų, tad teko nešioti nemenką svorį (suėjo metukai, sveria apie 12,5 kg ir yra 83 cm ūgio panelė).
Krikšto Sakramentas suteiktas Žemaičių Kalvarijos bazilikoje, o pati krikštynų ir pirmojo gimtadienio šventė vyko prie Platelių ežero. Krikštynos man visada labai jaudinantis ir sakralus šeimos įvykis, o šįkart papildomai sentimentalumo ir jaudulio suteikė ir mūsų su Ievute vilkėtos suknelės: mano vestuvinė suknelė, kuri buvo tiesiog patrumpinta ir dizainerės pasiūta dar viena suknutė mergytei. Tik šįkart su vyru susikibę už rankų prie altoriaus žengėme nebe vieni – širdyse nešėmės dėkingumą už du sveikus, nuostabius vaikučius žengiančius greta ir viltį laukiantis trečiojo.
Ryto idilė saulei tekant
Švenčių nuovargis pasijuto iš karto šurmuliui nurimus. Kelias savaites ypač vargino šonų pilvo apačioje skausmai. Būdavo tokių rytų, kai, rodos, net įkvėpti sunku, o tekdavo sukaupus jėgas pasirūpinti dviem mažiukais vaikais namuose. Rytai mano dienotvarkėje intensyvausi – operatyviai ruošiu pusryčius, pamaitinu mažylę, tuomet aprengiu abu vaikus ir keliaujame į darželį. Manau, kiekviena mama supras, ką reiškia su dviem mažyliais išeiti kažkur laiku ir nevėluojant, o čia – dar ir pilvuko gyventojas sulėtina mano apsukas. Kai sūnus jau darželyje – didžioji mano ryto užduotis jau atlikta!
Tuomet su mažyle ir šuniuku dažniausiai einame pasivaikščioti… O jai užmigus pirmojo dienos miegelio, – turiu valandėlę ramybės. Geriu rytinę kavą, ruošiu pietus, tvarkausi namuose. Dabar taip anksti švinta, kad sąmoningai atsikeliu anksti, valandėlę prieš nubundant vaikams (dažniausiai keliasi apie 7 ryto). Tiesiog labai trūksta laiko sau ir mano leliukui – kol namuose dar tylu ir niekas nieko manęs neprašo, skanduodamas „mama!“, peržiūriu sąrašėlį ir internetu užsisakau trūkstamus daiktus leliukui, pildau vaikučių dienoraščius ar tiesiog ramiai ir be skubos išgeriu puodelį kavos apgalvodama dienos darbus. Būna, su pavydu skaitau socialiniame tinkle besilaukiančių mamyčių įrašus, kaip jos ilsisi ištiesusios kojytes pavėsyje su knyga rankose ir mėgaujasi ramiu laukimu, nebesugalvodamos kuo užsiimti.
Laukiantis trečio pametinuko, deja, bet taip nebūna.
Priaugti 7 kilogramai
Gydytojai į mano nusiskundimus dėl veriančių skausmų šonuose irgi labai nereaguoja. Priežastys gali būti kelios – auga gimda, plečiasi raiščiai, galbūt spazmuojami šlapimtakiai, o gali būti skausmas ir dėl stuburo. Tačiau gydymo metodas kol kas vienintelis – pagimdyti. Paskutinį kartą, kai buvau pas gydytoją, svorio per visą nėštumą buvau priaugusi apie 7 kilogramus, tačiau pilvukas tikrai nemažas, pilvo, dubens sritis, matyt, dar nespėjo visiškai atsistatyt po gimdymo prieš metus. Pirmuosius du vaikučius gimdžiau pavasarį, dar prieš prasidedant vasaros karščiams. Šį kartą pajutau, ką reiškia būti nėštuke ir vasaros sezono metu, kai termometro stulpelis fiksuoja karščio rekordus. Kartais būna taip silpna, o miego visad trūksta, kad esu net ne kartą užsnūdusi kelioms minutėms tiesiog ant kilimo žaisdama su dukryte ant grindų.
Gimdymo krepšiai jau sukrauti
Kadangi iki gimdymo liko mažiau nei du mėnesiai, o jėgų vis mažėja ir pradeda varginti įvairūs skausmai, – jau susidėjau didžiąją dalį daiktų į ligoninę. Vienas mažesnis krepšys – į gimdyklą, kitas didesnis lagaminas – į palatą po gimdymo.
Nors įdėjau ir būtiniausius daiktus bei higienos reikmenis ir vyrui, tačiau šį kartą nežinau, ar turės galimybę būti kartu su manimi gimdymo metu, nes gimdymo veikla gali sparčiai vykti ir tiesiog nespėsime „perduoti“ vaikučių seneliams (gyvena kituose miestuose). Gimdant pirmuosius mūsų vaikučius vyras visą laiką buvo kartu su manimi. Toks buvo jo sprendimas ir noras, jis perkirpo virkštelę, pirmasis pamatė ir paėmė ant rankų mūsų vos tik gimusius kūdikius. Visada sakydavau, kad gimdant reikalingiausi žmonės greta – tai gydytojai profesionalai, galintys pagelbėti gimdyvei. Tačiau sutinku, kad vyro buvimas greta irgi suteikia ramybės pojūtį, kad tomis beviltiškumo ir nevaldomo skausmo akimirkomis šalia turi žmogų, kuris geba adekvačiai reaguoti į situaciją ir esant reikalui – pasirūpinti tavimi bei atkeliaujančiu kūdikiu.
Nors nemažai pagrindinių daiktų liko nuo broliuko ir sesytės, tačiau jau nusipirkau pirmuosius merinosų vilnos drabužėlius naujagimiui į ligoninę, paruošiau pirmuosius buteliukus, flaneles, higienos man ir mažyliui reikmenis. Šį kartą tikrai viskas paprasčiau, nes žinau, ko galima tikėtis, gimus mažyliui, ir ko gali prireikti. Mažesnė tikimybė, kad prisipirksiu daiktų, kurie taip ir liks nepanaudoti, bei mažesnė nežinomybė, kaip reikės elgtis vienoje ar kitoje pirmųjų savaičių situacijoje.
Dar vienas septintojo mėnesio įsimintinas įvykis ir džiaugsmas visiems – apsilankymas 3D/4D echoskopijoje. Į kliniką važiavome šį kartą visa šeima –net ir vaikučius vežėmės kartu, tad leliuką pamatė ne tik tėtis, bet ir brolis su sese. Mažylė, žinoma, dar nieko nesuprato. Tačiau sūnus su įdomumu klausėsi ir skaičiavo broliuko rankytes, kojytes bei pirštukus ekrane. Kadangi šioje klinikoje pas tą patį gydytoją lankomės jau trečią kartą, vyras net pajuokavo, kad gal lojalumo korteles kokias išduoda besilankantiems čia kone kasmet.
Nors jau esu oficialiai išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, turiu mažai vilčių, kad laiko poilsiui liks daugiau. Tačiau vasarai įsibėgėjant tikiuosi turėti bent keletą dienų „atostogų“, kuomet galėsiu ramiai pagulėti hamake, valgant arbūzus ir braškes, atitrūkti nuo kasdienės rutinos ir daugiau „pabendrauti“ su pilvuko gyventoju, kuris jau gana stipriai spardosi pilvuke, guli galvyte žemyn ir ruošia mane didžiajam susitikimui. Tad kito mėnesio užduotis pačiai sau – pabaigti ruoštis leliuko atėjimui ir kiek įmanoma daugiau skirti laiko vasaros džiaugsmams – buvimui gryname ore, maudymuisi kartu su vaikais baseiniuke pas senelius sodybose, lepinimuisi vitaminingomis uogomis ir vaisiais bei … kaupiant ištvermės ir kantrybės išteklius prieš gimstant penktajam šeimos nariui.
Makiažas Ingridos Rimkuvienės, Makeup by IngriArt
„Mamos žurnalas“
