Visas, kurios šiuo metu laukiasi, kviečiame paskaityti „Laukimo projektą“, kur savo patirtimi ir išgyvenimais dalijasi vilnietė Kristina Česnauskienė (32 m.).
Kristina laukiasi trečiojo vaikučio. Šeimoje jau auga trejų Jonas ir vienerių Ievutė.
Apie šeštojo mėnesio išgyvenimus pasakoja Kristina.
Gegužė man visada buvo vienas gražiausių mėnesių per metus… Abu mano vaikučiai gimė, kai skleidėsi rožiniai obelų žiedai… Visa gamta, oras skendėjo alyvų aromate… Žmogaus ir gamtos nesustabdomame gyvenimo rate gegužė visad man primena gimimą, šviesą, džiugesį.
Nenuostabu, kad ir viena gražiausių šeimos švenčių – Mamos diena – minima šį mėnesį.
Jau triskart mama
Man ši mamyčių diena iš tiesų buvo ypatinga, nes sveikino ne tik ką tik trejų metukų sulaukęs sūnus Jonas, vienerių dukrytė Ieva, bet ir po širdimi spurdėjo dar viena širdelė. Mažylis, kuris dar nėra jautęs mano rankų, nematęs žvilgsnio, tačiau jau yra absoliučiai neatsiejamai susisaistęs „vaikas-mama“ ryšiu. Motinystė prasideda, dar vaikeliui vos tik užsimezgus įsčiose, nes jau tada besąlygiškai pamilsti mažylį ir su didžiule viltimi bei džiugesiu lauki pirmojo susitikimo.
Nors aš su savo mama visada buvome labai artimos, tačiau man pačiai tapus mama tas ryšys tik dar sustiprėjo. Anksčiau galbūt labiau norėjosi paryškinti kartų skirtumą, naujovišką požiūrį į daugelį dalykų, draugiškai pasiginčyti siekiant savo tiesos įrodymo. Dabar, kai jau aš pati esu mama (beveik tris kartus), atsirado tik didesnė pagarba mamos išminčiai ir patirčiai, o patarimai – kartais yra vienintelė paguoda rodos beviltiškose (tuo metu) situacijose auginant vaikus. Kiekvieną kartą stebėdama savo Mamą, kaip ji bendrauja su anūkais, aš suprantu, kad man dar reikia išmokti ne vieną pasiaukojimo, begalinės meilės ir kantrybės pamoką.
Per trejus metus – toks turtas
Gegužės mėnesį minima ir Tarptautinė Šeimos diena. Džiaugiuosi, kad šio mėnesio susitikime su fotografe Oksana Bražiūniene (Matine Studio) dalyvavo ir mano vyras bei vaikai. Juk naujojo šeimos nario laukiame visi, tad fotografė iš tiesų labai profesionaliai ir jautriai įamžino mūsų šeimą žydinčioje gamtoje. Su vyru šeimą sukūrėme vos prieš 3,5 metų, o jau kokį „turtą“ ir „milijonus“ sukaupėme!
Nėštumas ir kelionė
Praėjusį mėnesį buvome trumpam su vyru išvykę į poilsinę kelionę į Turkiją.
Įprastai lėktuvo skrydis man nesukelia jokių neigiamų potyrių, priešingai – labai patinka ir teigiamai toleruoju tiek lėktuvo kilimą, tiek leidimąsi. Šį kartą pirmą kartą skridau laukdamasi ir tikriausiai pirmą kartą jutau savotišką baimę bei nedidelį nerimą viso skrydžio metu. Vaikelis turbūt irgi jusdamas mano emocijas nerimavo – spardėsi pilvelyje, primindamas, kad esu ne viena. Pati viešnagė buvo gana rami jau vien todėl, kad keliavome ilgesniam laikui pirmą kartą be vaikų, tik dviese su vyru. Tačiau jau po kelių dienų tokios ramybės mane vis dažniau aplankydavo liūdesiukas, ypač žvelgiant į šeimas su vaikais. Taigi, nors ir kelionė su vaikais būtų buvus daug sunkesnė, aktyvesnė ir mažiau nuspėjama, tačiau be jų – tikriausiai jau nebemokame net ir ilsėtis. Mažiausiam vaikeliui paūgėjus, tikrai keliausime jau visi kartu.
Nepaprasta 3D nuotrauka
26 nėštumo savaitę dar kartą lankiausi Santarų klinikose pas genetikę (dėl persirgto gripo pirmą nėštumo trimestrą ir vaistų vartojimo). Vaikelis pagal daugelį parametrų viršija amžių keliomis savaitėmis, nors ir atitinka normos ribas.
Gydytoja paguodė sakydama, kad tokia jau mano genetika – gimdyti didesnio svorio vaikučius. Pasirodo, iki ketvirto vaikelio įprastai jie gimsta vis didesni. Svarbiausia – vaikelis sveikas: išmatuotos galūnės, pilvukas, galvytė, apžiūrėti vidaus organai, širdelė, smegenys, pamatuotas vaisiaus vandenų kiekis. Jautriausias prisiminimas vizito metu – kai gydytojai pavyko 3D vaizdu užfiksuoti, kaip vaikelis rankytėje laiko įsikibęs virkštelę, lyg žaistų su ja. Aš tyliai pagalvojau, o gydytoja garsiai išreiškė tą pačią mintį – stebuklas ir ne kitaip, kai rodos iš nieko gimsta žmogus. Dideliam mano džiaugsmui šio vizito metu pirmą kartą pamačiau ir vaikelio veidelį. Kadangi prieš tai esančius du nėštumus ėjome su vyru į 3D/4D konsultacijas sąmoningai norėdami užfiksuoti vaikelių kontūrus ir judesius dar jiems negimus, šį kartą genetikė labai nudžiugino pati suteikdama galimybę pamatyti vaikučio veiduką. O brolis bus panašus į Jonuką! Skamba galbūt utopiškai, bet jau dabar jie yra panašūs lyginant abiejų 3D nuotraukas.
Graži šeimos šventė – krikštynos
Bene paskutinė mano užduotis šį mėnesį prieš man išeinant į nėštumo ir gimdymo atostogas – pakrikštyti mūsų mažąją Ievutę, kuriai krikšto dieną sueis ir metukai. Ši šventė vainikuos mūsų gimtadienių maratoną ir tuomet jau pažadėjau sau kiek įmanoma sulėtinti tempą ir pradėti aktyviai ruoštis vaikučio gimimui.
Krikšto Sakramentas man labai nuoširdžiai yra iš tiesų svarbi šventė – jaučiu atsakomybę prieš dukrytę ir padėką Dievui už ją, tad iki gimstant broliukui labai noriu ją pakrikštyti, t.y., įvesti į katalikišką bendruomenę, apgaubti tikėjimu, viltimi ir meile. Labai simboliška, tačiau mano dukrytės pirmoji balta suknelė bus pasiūta iš mano vestuvinės suknelės, su kuria žengiau prie altoriaus, jau besilaukdama pirmojo sūnaus Jonuko. Aš vilkėsiu kiek pakoreguotą savo vestuvinę suknelę, Ievutė – modeliu identišką manajai. Abu broliai bus lyg „pasimatavę“ tą pačią nuotakos suknelę esant dar mamos pilvuke, o Ievutė – mažoji mano mergaitė – bus pakrikštyta vilkint jos mini kopiją. Mano sumanymu Ievutės krikšto žvakė (kuri saugotina visą gyvenimą) taip pat bus papuošta mano vestuvinės suknelės nėriniais. Suprantama, tai yra tik smulkmenos, bet juk jautriausios šeimos istorijos detalės ir slypi jose.
Šio mėnesio užduotis – išrinkti lovytę mažyliui (sesutė dar maža, tad perleisti kūdikio lovelės tikriausiai dar nepavyks), peržiūrėti rūbelius, kurie yra likę broliuko, ir nupirkti, ko trūks. Taip pat jau tikriausiai bus pats laikas pradėti ruošti krepšį sau į ligoninę. Pirmaisiais nėštumais, pamenu, gana anksti pradėjau viskuo rūpintis, iki smulkmenų apgalvojau visus pirkinius, mėgavausi dėliodama rūbelius bei kitus leliuko reikmenis. Šį kartą – neturiu dar nieko, bet jaučiuosi daug ramiau, nes patirtis padės man tinkamai susiruošti. Kitas nerimas šį kartą – kaip prailginti paros valandas, kurių, rodos, ir taip su dviem mažais vaikučiais labai trūksta…
Kristina
Fotografavo Oksana Bražiūnienė, Matine Studio
Makiažas ir šukuosena Gretos Kartanovič, Greta Kart Beauty&Style
„Mamos žurnalas“
