Mielos mamos, mylėkite bei tausokite save ne tuomet, kai jau privalote sustoti, o šiandien
Susipažinkime, esu Simona „GingerPowerBlog“ tinklaraščio įkūrėja. Man yra 36 metai ir tai yra mano antrasis nėštumas. Pirmajam sūnui suėjo treji metukai. Kai pagalvoju, tobulas amžiaus skirtumas.
Šiuo metu, kai jums rašau, už lango nuostabiai iš lėto leidžiasi didelės baltos snaigės, o medžių šakose pūpso pusnys. Žinau, kad tokios žiemos visi labai laukėme, ir tai tokia žiema, kokia privalo būti visada!
Šiuo nėštumo laikotarpiu ir vėl į rankas pakliuvo „Nėštumo kalendorius“. Perskaičiau jame esančius tobulus žodžius: „Nėštumas – labai dėkingas laikas kurti namų dvasią ir jaukumą, šeimos ritualus bei artumo praktiką“. Šie žodžiai puikiai atspindi mano 6–ąjį laukimo mėnesį.
Tačiau apie tai vėliau. Dabar tęskime nėštumo savaičių aprašymus, kurie prilyginami tam tikram vaisiui ar daržovei, pagal pilvelyje besivystančio vaikučio ūgį ir svorį.
Mangas (23 savaitė). Ši savaitė niekuo ypatingu neišsiskyrė. Rodos, pasaulis sustojo, o kad jis pradėtų suktis, reikia kažką veikti. Taip panirau į mėgstamą savo veiklą – tortų gamybą.
Gaminu tik savo šeimai, tai yra savotiška meditacija, kuri dažniausiai vyksta po dienos darbų, vakare. Tuomet vyras perima Rojaus auklėjimą, o mudu su pilvuko gyventoju keliaujame į virtuvę. Beje, didėjantis pilvukas ypač išryškėja kočiojant tortų lakštus, nes dažniausiai tampa itin miltuotas, o kartais ir pasideda ant darbastalio. Rašau ir šypsausi, juk mudu augame.
Kukurūzo burbuolė (24 savaitė). Mėginau skaičiuoti, kiek kartų esu peržvelgusi gautas echoskopo nuotraukas. Ir negaliu atsakyti. Aš taip dažnai tai darau, kad, rodos, kai kuriose esu pražiūrėjusi skyles. Bet kad ir kiek žiūrėčiau, jose matau dar vieną nuostabų vaiką, kuris toks panašus į savo vyresnį brolį. Net lyginant nuotraukas, galima būtų pasakyti, kad jose tas pats žmogus. Nuojauta kužda, kad namuose bus dar viena maža Rojaus kopija. O aš turėsiu dvi augančias tėčio kopijas. Mano meilė trigubėja…
Ropė (25 savaitė). Kaip nelaukiau nei šios savaitės, nei šios dienos. Čia galėčiau parašyti atskirus memuarus. Žinant, kad esu saldumynų mėgėja, neturėtų nuotaikos gadinti vizitas pas gydytoją, tačiau vien pagalvojus apie tą saldžią tekstūrą, darosi silpna. Tačiau ėjau į gliukozės toleravimo tyrimą, nes reikia. Dėl savęs ir vaikučio. Svarbu sužinoti rezultatus ir gydytojos sprendimą, ar reikia endokrinologo konsultacijos, ar ne. Šis tyrimas skiriamas visoms nėštukėms nuo 24 savaitės. Jeigu randamas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, diagnozuojamas gestacinis diabetas. Kaip tyčia, pamiršau į tą gliukozės gėrimą įsilašinti citrinos lašų, nes leidžiama, gavau gėrimą ganėtinai šiltą. Gėriau ilgokai, bet išgėriau, o rezultatai buvo džiuginantys. Skatinu visas pasidaryti šį tyrimą. Jis ne veltui įtrauktas į nėščiųjų programą. Neatsisakykite.
Ilgavaisis agurkas (26 savaitė). Čia prasidėjo mano sniego lavina nuo mažytės gniūžtės. Tiesiog vieną dieną pajaučiau nemalonų perštėjimą šlapinantis, atsirado nedidelis pilvo skausmas. Kadangi jau buvau susidūrusi su panašiais simptomais praeityje, tik ne nėštumo metu, iš karto įtariau šlapimo takų infekciją ir kad būsiu kažkur pašalusi. Rodos, žinau, ką tokiu atveju reikia daryti ir ką gerti, bet nuo anų kartų šis skyrėsi tuo, kad esu atsakinga ne tik už save, bet ir už kūdikį. Nuotoliniu būdu pasikonsultavau su pažįstama akušere Alina Liepinaitiene. Labai noriu pasidalinti jos patarimais, nes gal kažkuri nėštukė susidurs su tokia pačia problema.
Akušerė Alina Liepinaitienė:
„Jeigu nėštukė neturi temperatūros, o yra tik nemalonus deginimas šlapinantis, tada užtektų gerti sulčių. Ypač tinka spanguolių, meškauogių, obuolių. Lygiai taip pat tinka ir arbatos. O jeigu nuo tokių saldžių ir rūgščių gėrimų kyla rūgštys, tuomet galima pagerti „Urinal“ kapsulių. Jos saugios nėštumo metu.
Tačiau, jei pakyla temperatūra, – būtina kreiptis į gydytojus. Turi būti padaryti šlapimo ir kraujo tyrimai. Jeigu skauda ir atsiranda temperatūra, didelė tikimybė, kad uždegimas iš šlapimo pūslės pakilo aukštyn šlapimtakiais į inkstus ir sukėlė uždegimą. Tokiu atveju spanguolių, kitų rūgščių sulčių ar papildų neužteks“.
Asmeniškai man padėjo didelis skysčių vartojimas. Gėriau daug arbatų ir papildomai naudojau spanguolių tabletes.
Baklažanas (27 savaitė). Šią savaitę keturias paras praleidau ligoninėje.
Priežastis – prieš tai buvęs šlapimo takų uždegimas, nuo kurio nebuvau dar iki galo pasveikusi ir – svarbiausia – didelis nuovargis. Kartais taip nutinka, kai nėščioji jaučiasi be galo gerai ir gali nuversti kalnus. Matyt pasirinkau ne tą kalną ir jo nuversti nepavyko. Vaiko priežiūra, namų ruoša, maisto ir tortų gaminimas, – viską, atrodo, turėjau spėti ir laiku padaryti.
Pamiršau save. Kai organizmas vis siųsdavo įvairiausius nuovargio ženklus, aš juos tiesiog ignoruodavau. Taip atsidūriau Vilniaus gimdymo namų Patologijos skyriuje. Esu dėkinga visam personalui, kuris tuo metu mane priėmė, apžiūrėjo ir slaugė. Jau po pirmos paros prašiau, kad išleistų namo.
Turbūt namo būčiau važiavusi ir po pirmosios lašinės, bet buvo skirtas poilsio režimas ir esu be galo už tai dėkinga. Nes namie, mes, mamos, pamirštame, kad reikia ilsėtis. Nėštumas tikrai nėra liga, bet reikia mokėti laiku sustoti. Pasimėgauti akimirkomis, skirtomis tik sau. Pabūti vienatvėje. Nieko nedaryti ir tiesiog mėgautis šiuo laiku.
Mielos mamos, mylėkite bei tausokite save ne tuomet, kai jau privalote sustoti, o šiandien. Raskite laiko arbatos puodeliui, geram filmui ar knygai. Investuokite tylos laiką į save, nes tuomet kūnas ir siela jums padėkos. Būkite mylimos kitų ir savęs pačios.
Iki susitikimo kitą mėnesį – Simona
Nuotraukos Alisa Photography
Susiję straipsniai
