Prieš metus pasveikinome redakcijos nėštukę Simoną su sūnelio gimimu. Šiandien Herkui metukai, o Simona dalinasi, kaip jie prabėgo.
Susipažinkime, esu Simona Juodsnukienė (37 m.) iš Vilniaus, su vyru Sauliumi auginame du sūnus Rojų (4 m.) ir Herkų (1 m.). Herkaus laukimo istoriją galėjote skaityti „Mamos žurnale“, o dabar mūsų nuotykius galite stebėti instagramo paskyroje „GingerPowerBLog“. Prabėgus metams, noriu pasidalinti, kaip Herkus augo, kuo stebino ir kokių iššūkių mums visiems teku kartu patirti.
Gimė, kai norėjo jis
Metai, kurie neturėjo dienų. Metai, kuriuos kartais skaičiavome valandomis, kartais savaitėmis, o kartais mėnesiais. Į vienerius metus talpinau neviltį, tikėjimą, paguodą, džiaugsmą ir visišką beprotybę. O beprotybėje tilpo meilė. Visus šiuos metus gyvenau įdomiojoje motinystėje, kurią man padovanojo Herkus, gimęs iš karto po šv. Velykų. Atsukusi laiką atgal, galiu pasakyti, kad jis gimė ne tada, kada aš norėjau, o kada buvo pasiruošęs Jis. Taip ir gyvename – jo ritmu, jo nuotaikomis ir su jo tvirtu charakteriu.
Naujas vaikas, nauja istorija
Atrodytų, kad nėštumas buvo beveik įprastas, neskaitant poros gulėjimų ligoninėje. Gimdymas buvo toks pat sklandus kaip pirmasis, bet vaiko auginimas – visiškai kita istorija. Mūsų su Herkumi draugystės pradžia buvo labai sunki. Nemeluosiu, abu kartu verkdavome, jis – nes norėdavo valgyti, o aš – dėl žindymo problemų. Tačiau nei Herkus, nei aš nepasidavėme ir po trijų varginančių mėnesių abiems šis procesas jau buvo labai malonus.
Herkų pirmus mėnesius kankino pilvo diegliai. Šios bėdos nepavyko išspręsti jokiais būdais, negelbėjo nei tradicinė, nei netradicinė medicina. Tiesiog vieną dieną jie ėmė ir dingo.
Trumposios naktys
Mūsų miego ritmas irgi buvo tragiškas. Gal Herkus buvo išvargintas dieglių, gal jautė mano stresą dėl žindymo, bet miegas tapo iššūkių mums visiems. Skaičiau begalę literatūros ir klausiau seminarų, bet niekas mums nepadėjo. Herkus miegojo itin mažai. Naktinio miego (jei apskritai jį tokiu galima buvo vadinti) eidavo apie 3 nakties ir nubusdavo kas pusvalandį. Ieškojome priežasčių, ėjome pas gydytojus, bet jis buvo tiesiog toks vaikas. Dienomis miegodavo labai mažai, tad buvome pavargę visi, tik ne Herkus. Kartais vyro klausdavau, kodėl jam davėme tokį vardą, nes jis visiškai jį atitinka. Valingas, tvirtas ir su charakteriu.
Herkus keliauja
Herkus nemėgo keliauti mašina – verkdavo. Jis nemėgo gulėti vežimėlyje – verkdavo. Tačiau mes vis tiek keliavome. Su begale sustojimų keliskart vykome į Palangą pas senelius ir promočiutes. Tad Herkus mūsų Baltijos jūros bangas išbandė dar visai kūdikis. Ir jam patiko.
Būdamas 5 mėnesių, Herkus keliavo į Turkiją. Skrydis buvo tobulas, atostogų metu vėl teko pavargti, bet nuovargis svečioje šalyje buvo kitoks. Turbūt ir pats Herkus jautė labiau atsipalaidavusius tėvelius, tai iš kelionės parsivežėme net tris dantukus. Kiti 4 išdygo netrukus ir sustojo porai mėnesių.
Neseniai grįžome iš dar vienos poilsinės kelionės. Šios atostogos buvo tobulos. Geresnio laiko keliauti su vaiku nei ankstyvą pavasarį negalėjau įsivaizduoti. O ir Herkus elgėsi nuostabiai. Susitvarkė naktinio miego laikas. Išdygo 8 dantukas ir, svarbiausia, vaikas neprarado apetito.
Broliukų santykiai
Šiuo gyvenimo etapu labai žavi broliukų santykiai. Rojus rodo daug meilės Herkui, o Herkus atsiliepia tuo pačiu. Jie turi savo rytinius ritualus, kai vienas kitą išbučiuoja. O viename iš raidos etapų būtent Rojus buvo didžiausias nuomonės formuotojas savo broliui. Atsirado begalinė kantrybė mokyti Herkų stotis ir žengti pirmuosius žingsnius. Būtent Rojaus kviečiamas Herkus nuėjo, o mums liko tik stebėtis, nes tai įvyko 9 mėnesių! Herkus stotis ir įsikibęs vaikščioti pradėjo 7 mėnesių, ropojimo periodo nė nepastebėjome. Iš vienos pusės, mano, kaip mamos, širdis džiaugiasi, o iš kitos, – vis pagalvoju – kur tu, mažasis žmogau, tiek skubi?
Meilė tik auga ir auga
Herkus į mūsų pasaulį atnešė visišką pilnatvės jausmą. Mano širdis yra užpildyta meilės, o motiniškas instinktas patenkintas daugiau nei reikia.
Dabar Herkui vieneri. Jis yra 79 cm ūgio, sveria 12,5 kg. Auga sveikas ir be galo guvus berniukas. Kiekvieną dieną mano meilė jam auga. Kaip tie margaspalviai balionai iš jo pirmojo gimtadienio fotosesijos – tikra laukinė meilė. Esu dėkinga likimui už jį, už galimybę jį auginti bei perduoti vertybes. Esu laiminga, kad galiu jam parodyti pasaulį, ir kartu labai liūdna, kad tas pasaulis dabar toks tamsus.
Nuotraukos Matine Studio
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
