Laukti Tavęs, kasdien patirti nepakartojamas akimirkas
Skaitykite projektą „Redakcijos nėštukė“. Kas mėnesį apie savo laukimąsi pasakoja vilnietė Simona (36 m.).
Susipažinkime, esu Simona „GingerPowerBlog“ tinklaraščio įkūrėja. Man 36 metai ir tai yra mano antrasis nėštumas. Pirmajam sūnui suėjo treji metukai. Kai pagalvoju, tobulas amžiaus skirtumas.
Smagu stebėti savo kūno galią
Kaskart rašydama šį dienoraštį pagalvoju, ar ne per daug viskas banaliai vyksta mano gyvenime. Rodos, ar gali būti kažkam įdomu skaityti svetimos moters patirtis ir kasdienybę nėštumo metu, tačiau kai gaunu asmenines žinutes su klausimais ir patarimais savo profiliuose, džiaugiuosi, kad esu daugiau nei įpusėjusi šį kelią. Mane džiugina tai, kad randate atsakymus mano tekstuose į jums kylančius klausimus.
Pakalbėkime apie tai, kad mes, moterys, kartais nesusimąstome, apie savo kūną ir jo galimybes. Štai, kad ir šiandien, rašau apie 7 savo nėštumo mėnesį. Kiek daug mano kūnas ir sąmonė jau nuėjo kelio, dar vieno motinystės virsmo etapo link.
Jau senokai nebetelpu į mėgstamus džinsus, o patogiausiais rūbais tapo vyro sportiniai marškinėliai. Liemuo išnyko jau senokai, o pilvo dydis kasdien primena apie tiksiančią laiko bombą, kuri turi tam nustatytą laiką. Kilogramų priaugau nei daug, nei mažai, viso labo netoli 10 kg, bet judesiai, tenka pripažinti, yra kur kas sulėtėję, ir apsiauti batus darosi vis sunkiau.
Džiugina tai, jog nevargina strijos (to nepatyriau ir su pirmuoju nėštumu, esu dėkinga genams). O krūtinė sparčiai ruošiasi pasitikti mažylį. Greičiausiai tos, kurios keliaujate kartu su manimi panašiame laikotarpyje, jau pakeitėte ne vieną liemenėlę, o tos, kurios esate starto pradžioje, būkite pasirengusios išvaizdos pokyčiams. Man asmeniškai malonu stebėti save ir savo kūno galią. Tikras stebuklas tai, kas vyksta su besilaukiančia moterimi.
Kviečiu ir toliau skaityti, kas įvyko su manimi tam tikrą savaitę. Šį kartą jau baigiu antrąjį nėštumo trimestrą ir įžengiu į paskutinįjį – trečiąjį. Laukia vienas įdomiausiu laikų.
Pekino kopūstas (28 savaitė ). Pagaliau visiems atskleidėme savo laimės lytį. Pamenu, kad prieš pranešant visiems, padariau nedidelę apklausą savo instagramo profilyje, kokią lytį pranašauja mano draugai ir sekėjai (nes paslaptį buvome atskleidę labai siauram ratui mums brangių žmonių). Beveik 70 proc. pateiktų atsakymų nurodė mergaitę. Gal dėl to, kad nuolat visiems pabrėžiau, jog šis nėštumas yra kitoks, nei buvęs prieš tai. Pasirodo, kiek daug mitų yra. Mūsų dideliam džiaugsmui, Rojus turės brolį, o mes – dar vieną nuostabų sūnų. Esame labai laimingi, kad mažylis auga sveikas mano pilvelyje. Gal tik Rojus šiek tiek buvo nuviltas, nes kasdien kartodavo, kad čia auga sesė.
Moliūgėlis (29 savaitė). Šią savaitę su savo pilvo gyventoju ir vėl atsidūriau ligoninėje. Deja, atsinaujino mano šlapimo takų liga, ir vieną naktį tiesiog jau nebegalėjau užmigti nuo skausmo pilvo srityje ties inkstais. Pasitarę su vyru, iš ryto nuvežėme sūnų į darželį, o pati atvykau į „Motinystės centrą“ Vilniuje. Gydytoja, peržvelgusi visus gautus tyrimų rezultatus, išsiuntė tiesiog į priimamąjį, iš kurio keliavau į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Patologijos skyrių. Čia iš karto skyrė antibiotikų bei lašelines. Esu dėkinga visam šio skyriaus personalui už suteiktą priežiūrą ir skirtą dėmesį. Būdama ligoninėje, daug skaičiau apie ten dirbančias akušeres bei skyriaus vedėją G. Jakubauskienę. Galiu tik šiltu žodžiu prisidėti prie visų mamų, kurios sulaukė pagalbos, būdamos šiame skyriuje. Savaitė, praleista ligoninėje, pastatė mane ant kojų ir namo išvykau be jokio skausmo ir su dideliais padrąsinimais, kad viskas bus gerai. Gavau begalę patarimų ir susitarėme, kad daugiau šiame skyriuje nebesusitiksime.
Mielosios, jei jaučiate kokius nors skausmus, tikrai nenumokite ranka, kad praeis, gydytojai pasirengę jums padėti ir nuoširdžiai viską daro, kad tiek jūs, tiek būsimas vaikutis būtumėte sveiki.
Beje, mano laimė sveria jau daugiau kaip 1700 g.
Kopūstas (30 savaitė). Būtų tikrai ypatinga savaitė, jei ne karantinas ir darbe skirtos prastovos, nes nuo šios savaitės oficialiai išėjau motinystės atostogų į vadinamąjį „dekretą“.
Patarimas būsimai mamai. Kai gydytojas išduoda elektroninę pažymą, ją iš karto galima matyti oficialiame Sodros puslapyje. Tiesiog susiraskite laukelį „suvestinės“. Kad procesas greičiau pajudėtų, galite informuoti savo darbdavį arba buhalterį, kad pažyma jau išduota. Ir trečia, grįžusi namo, tą pačią dieną galite užpildyti paraišką Sodros puslapyje nėštumo ir gimdymo atostogų išmokai gauti.
Kiek bendraujame forumuose su būsimomis mamomis, tai yra visų labiausiai laukiama savaitė, nes tai tarsi atspirties taškas, kad laikas susidarinėti sąrašą, ko prireiks į ligoninę. Pamėginau ir aš tokį pasidaryti. Nors ir antrakartė mama, bet panašu, kad į gimdymo ligoninę keliausiu su nemenku bagažu. Pliusas, kad žinau, ko tikrai neimti, o ko reikia įsidėti daugiau.
4 dideli apelsinai (31 savaitė). Ši savaitė mano gyvenime viena ramiausių. Tiesiog mėgaujuosi tyla. Žinau, kad rami rutina įgaus chaosą gimus mažyliui, bet bėgant dienoms viskas stos į vėžes. Vis daugiau laiko skiriu knygoms ir dažnai susimąstau apie ateitį. Tai labai normalu. Po truputį atsiranda svarstymų apie gimdymą, apie jo seką bei emocijas. Dar nebuvo nė vienos dienos, kad nepagalvočiau ar neįsivaizduočiau jau gimusio vaikelio. Labai nekantriai laukiu, kada galėsiu paimti jį ant rankų.
Nežinau, kaip kitos būsimos mamos, bet aš dažnai vaizduotėje dėlioju mūsų šeimos ateitį – su ramybe, melancholiška harmonija, vaikišku šurmuliu ir daug laimės bei meilės akimirkų. Su kelionėmis jau šiais metais ir jūroje besimaudančiais vaikais. Lengvais pasivaikščiojimais pušynais. Šalia vaikų esančiais seneliais. Tikiu, kad mintys materializuojasi, tad labai linkiu kiekvienai iš jūsų svajoti ir tikėti, kad taip būtent ir bus. Tiesiog leiskite sau patikėti savo svajonėmis.
Nuotraukos Alisa Photography
„Mamos žurnalas“
