Sveiki! Rašo Jums buvusi 2016–2017 metų jūsų redakcijos nėštukė Rasa. Praėjo 5 metai, kai draugavau su jūsų žurnalu kas mėnesį ir dalinausi nėštumo džiaugsmais ir vargais.
Per tuos 5 metus mes tapome daugiavaike šeima – per Žolines gimė trečiasis mūsų sūnelis Augustas. Dabar auginame tris nuostabius berniukus (7 metų Martyną, 4 metų Jorį ir 3 mėnesių Augustą), o aš esu „pagerbta tarp vyrų“ ir pripratau prie traktorių, mašinų, dinozaurų!
Jūsų redakcijos kūdikis Joris, auga guvus, labai smalsus ir tikras kovotojas. Jis labai supratingas, visada atkreipiantis dėmesį į mažiausiais smulkmenas, visada pasakantis komplimentą, kai pasipuošiu gražia suknele, visada pasakantis „myliu“ ar kitų perliukų, pavyzdžiui, „Mama, tu mano karalienė“. Tačiau buvo ir sunkesnių akimirkų, nes Joris labai sunkiai sirgdavo peršalimo ligomis (bronchitas, plaučių uždegimas, pūlinga angina) – maždaug nuo 7 mėn. iki 3 metų. Teko su šiuo vaiku pagulėti ligoninėje net keletą kartų, buvo net pripažinta vaikiška astma, skirtas inhaliatorius. Tad keletą metų tikrai nebuvo kalbos ar minčių apie dar vieną vaikelį.
Tačiau po trečiojo Jorio gimtadienio, kai antibiotikų kursai jau pradėjo retėti (anksčiau sirgdavo ir vartodavo vis stipresnius antibiotikus, iš viso 12–13 kartų per metus), pradėjo galvoje kirbėti mintis apie trečiąjį vaikelį.
Artėjant 35-ajam gimtadieniui man vis stuksėjo mintyse, kad reikia suskubti įgyvendinti savo troškimus. Todėl netrukus dar kartą (trečiąjį) įstojau mokytis į universitetą, į vientisųjų studijų programą magistro laipsniui gauti. Įsisukusi į šeimos, darbo, studijų, buities reikalus, jau apie trečiąjį nėštumą intensyviai nebegalvojau, tačiau… Visiškai ši mintis mus su vyru užbūrė, kai prasidėjo pandemijos laikotarpis ir teko kur kas daugiau laiko praleisti kartu, įvertinti visus šeimos privalumus, buvimo džiaugsmą, vaikų klegesį ir kiekvienos kasdienybės akimirkos žavesį.
Taip ir prisišaukėme angeliuko sielą. O ši nėštumo naujiena tapo dovana, nes, kad laukiuosi, sužinojau savo 35-ojo gimtadienio rytą! Mums niekada nebūna viskas paprastai, todėl tos pačios dienos pavakarę, jau pradėjau jausti pirmuosius COVID–19 simptomus. Negaliu apsakyti žodžiais, kiek buvo ašarų, streso, nerimo, kad tik ši liga nepakenktų nėštumui, kad tik vaikelis gimtų sveikas. Mano ligos eiga buvo susijusi tik su itin stipriu kosuliu. Tad, žinant apie nėštumą, gydytoja skyrė tik paprastas inhaliacijas, nes bijojo pakenkti nėštumui.
Praėjus savaitei, savijauta pagerėjo, todėl jau buvo suplanuotas pirmasis vizitas pas ginekologę. Kadangi abu su vyru patenkame į vyresnių tėvelių kategoriją, buvo skirta III lygio ginekologo konsultacija bei atlikti genetiniai kraujo tyrimai dėl apsigimimų rizikos.
Visi tyrimų atsakymai buvo puikūs, ir nėštumas, lyginant su dviem ankstesniais, buvo tikrai lengvas bei sklandus. Prisižadėjau sau, kad šįkart saugosiu savo emocinę bei fizinę būklę ir nereikės gelbėti nėštumo gulint ligoninėje. Apibendrinant – trečiasis nėštumas buvo pats ramiausias.
Gimdymas irgi praėjo labai greitai ir ramiai. Net po gimdymo apėmė tokia ramuma ir padėka kažkam iš aukščiau, kad padovanojo tokį sklandų ypatingą trečiąjį kartą. Galiu pasakyti, jog tik teigiamas nusiteikimas, savo emocinės būklės valdymas ir saugojimas padėjo ateiti iki tokio gyvenimo etapo, kai viskas susidėliojo į reikiamas vietas, ir trečiasis kūdikis įkūnijo tą „ramųjį“ gyvenimo periodą.
Kūdikėlis auga irgi labai ramus, o ir mano – kaip mamos – emocinė būsena kitokia – jaučiuosi labiau užtikrinta, visus nesklandumus priimu ramiai ir suvokdama, kad „tiesiog reikia išbūti, išlaukti“ kol praeis neramios naktys, pilvuko diegliukai.
Noriu įkvėpti kitas mamytes nepabijoti „daugiavaikės“ mamos statuso, atsakomybės ir užgulančių rūpesčių naštos. Jeigu tai jūsų troškimas, jūsų noras, – darykite viską taip, kad širdis būtų rami. Aš sakau, jog šis trečiasis kūdikėlis yra dovana man, didžiausia dovana, todėl labai branginu šią gyvenimo duotą galimybę. Nes moteris yra tokia stebuklinga būtybė! Pasitikėkite savimi ir didžiuokitės!
Šilti linkėjimai nuo Rasos
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai