Nuo beprotiško nerimo iki nuostabaus laukimo: kaip „maras“ ir karas mobilizavo mamas

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera – mano gyvenime ši išmintis dažnai pasiteisina

Kiekviename žurnalo numeryje rasite laiškų skyrelį, kuriame mamos pasipasakoja, kas joms svarbiausia. Rašykite ir jūs adresu mamoszurnalas@gmail.com Šandien jūsų dėmesiui  skaitytojos Irenos mintys.

***

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera – mano gyvenime ši išmintis dažnai pasiteisina. Kartais atrodydavo, kad blogiau ir būti negali, bet kai praeina, po kažkiek laiko įžvelgdavau ir teigiamas puses, atnešusias naujovių, netikėtų sprendimų ir beprotiško įkvėpimo.

Visi patyrėme didelį nerimą, prasidėjus pirmajam karantinui. Mano šeima – ne išimtis. Sustojo visos mūsų šeimos veiklos, naujo viruso baimė, nežinomybė, kiek visa tai tęsis ir kaip mes toliau gyvensime. Pirmosiomis savaitėmis atrodė, kad viskas sustojo laikinai, kad tuoj tuoj gyvensime senesnį gyvenimą. Deja, taip neįvyko. Nurimus emocijoms ir susidėliojusi mintis, stengiausi susiimti ir kažkaip stumti save į priekį. Kadangi visi buvome uždaryti namuose, sukūriau socialiniame puslapyje grupę, kurioje dalinausi nemokamais edukaciniais užsiėmimais vaikučiams: nuo spektaklių iki pažintinių pamokėlių. Tiek daug visko vyko ir dar nemokamai, jaučiausi darydama labai prasmingą darbą. Toliau pagavau įkvėpimą mokydama savo dukrytę, jai tuo metu buvo 2,5 metukų. Savo atradimais ir mintimis dalinaus socialinių tinklų grupėse.

Negaliu pasakyti, kad visai pamiršau apie kasdienius finansinius nuostolius, dėl jų tikrai nerimavau, dar nebuvo paskelbtos jokios paramos verslams, visos kalbos buvo miglotos, o laikas bėgo.

Didžiulis įkvėpimas pagavo, kai leido veikti veikloms, kurios buvo sustojusios kelis mėnesius. Sunku papasakoti, koks vidinis variklis užsivedė, atrodė, galėčiau dirbti paromis be miego, tai mane įkvėpė dar naujiems projektams. Vasara buvo labai darbinga, suorganizavome daug vaikučių švenčių tiek mūsų žaidimų kambaryje „Kibir Vibir“, tiek už jo ribų. Vaikai buvo išsiilgę pramogų, gyvų susitikimų, draugų. Rudeniop gavau pasiūlymą grįžti į darbą logistikos srityje, sutikau nedvejodama, labai džiaugiuosi sprendimu, nes atėjo antrasis karantinas. Jis buvo kiek lengvesnis finansiškai, bet sunkus dvasiškai, nes supratome, kad viskas vėl sustojo iki pavasario.

Pasibaigus antrajam karantinui, vėl užplūdo didžiulis jėgų antplūdis. Be esamų veiklų, atsirado ir naujų – vaikiškų žaislų prekyba „Boružėlė“, suaktyvėjusi desertų gamyba, šventinės įrangos nuoma (FB Šventinės įrangos nuoma). Be visų šių veiklų, ir toliau dirbau logistikos įmonėje. Dažnai manęs klausdavo, kaip viską spėju ir neišeinu iš proto nuo tiek veiklų. Atsakymas labai paprastas: kruopštus laiko planavimas. Susiplanavus darbus ir dar gaunant iš to didžiulį malonumą, tikrai galima kalnus nuversti.

Vasaros pabaigoje sužinojome, kad laukiamės antrojo vaikelio. Po džiaugsmo atėjo klausimų lavina: kaip bus su visomis veiklomis, kaip viską spėsiu, juk sumažės jėgų, o gimus vaikeliui, laiko visai neturėsiu.

Labai tikiuosi, kad pasaulis nurims, dings kasdienė įtampa ir pajausime laukimą kažko labai gražaus ir stebuklingo

Bet pirmi du trimestrai pralėkė nepastebimai, net pamiršdavau, kad laukiuosi, dirbau įprastu tempu, net padidinau apimtis. Trečiasis trimestras privertė kiek sulėtinti tempą: pilvukas augo, nugaros skausmai vis primindavo, kad reikia poilsio. Neatsisakiau nė vienos veiklos, tačiau sumažinau apsukas. Kiekvieną savaitę vis labiau kankino nerimas, kartais ir panika, kas bus, kai gims vaikelis, kaip reikės viską suderinti.

Lyg būtų negana tiek metų mus kankinančio viruso, prasidėjo karas, kuris dar labiau sujaukė mintis. Mažiausiai galvojau apie finansus, veiklas ir įsipareigojimus, pirma mintis buvo – kaip bus su mano vaikais, kurių vienas dar tik pakeliui. Stengiausi mažiau žiūrėti ir klausytis žinių, bet pirmąsias savaites negalėjau negalvoti apie blogiausią scenarijų, bandžiau įsivaizduoti, koks galėtų būti gyvenimas, jei ir mūsų šaliai taip nutiktų. Darėsi tikrai labai baisu, naktimis kartais net neužmigdavau, bet stengiausi dėl vaikučio pilvuke nurimti, pradėjau skaityti daug knygų, nukreipti mintis, vyro tik paprašydavau, kad trumpai nupasakotų situaciją, ir viskas. Sukūrėme planą B ir numatėme planą C, tik labai tikiuosi, kad nereikės jokių planų naudoti.

Paskutiniai metai mums visiems buvo nelengvi ir pilni iššūkių, pokyčių ir atradimų. Labai tikiuosi, kad pasaulis nurims, dings kasdienė įtampa ir pajausime laukimą kažko labai gražaus ir stebuklingo.

Žaidimų kambario „Kibir Vibir“ įkūrėja Irena

Nuotraukos: Matine Studio

Makiažas, plaukai: Agnė Kielaitė

 

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

 

 

Žymos: , , , ,

Rekomenduojami video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


7 − trys =

Kitos temos: