Praėjusiame mėnesį susipažinote su naująja redakcijos nėštuke Andželika. Ne veltui dalyvauti tokiame nuotykyje, kaip redakcijos projektai, ryžtasi drąsios ir šiek tiek išdykusios būsimos mamytės. Šis Andželikos pasakojimas apie 4 nėštumo mėnesį mus pasiekė iš Sardinijos.
Nėštumas – 16 savaičių
Andželika (29 m.) su vyru Linu (31 m.) laukia pirmojo vaikelio, gyvena Kaune. Linas – IT inžinierius, Andželika – rašytoja/redaktorė technologijų srityje. Andželikos ūgis 163 cm, nėštumo kelionę pradeda sverdama 54 kg.
Du tyrimai ir du netikėtumai
Nuo praėjusio straipsnio įvyko du dideli žingsniai mūsų nėštumo kelionėje – NIPT tyrimas ir perinatalinė konsultacija (pirmasis išsamus echoskopijos tyrimas). Abu praėjo sklandžiai ir abiejų rezultatai atėjo su nedideliais netikėtumais!
NIPT ir jo rezultatai
NIPT testą nusprendėme daryti, nors ir nebuvo rekomendacijų iš gydytojų. Tiesiog norėjome sužinoti apie vaikelį kiek įmanoma daugiau. Nei Linui, nei man nepatinka netikėtos staigmenos, tad norėjome būti visiškai pasiruošę viskam.
Laimei, visi rezultatai buvo geri. Vaikutis genetiškai sveikas, nematyti jokios rizikos tiriamoms genetinėms ligoms. Bet buvo ir netikėtumų – mes laukiamės mergaitės! Kažkodėl visą laiką nuojauta sakė, kad bus berniukas. Net kai įsivaizdavau ateitį po kelerių metų, mintyse mačiau, kaip mažylis pradeda vaikščiot, eina į darželį, dūksta su tėčiu, ir tai visuomet buvo berniukas. Bet negaliu nuslėpti tiesos, kuri išlindo sužinojus šią naujieną, – vis dėlto slapta abu labiau norėjome mergaitės.
Perinatalinė konsultacija
Šis ultragarsas daromas siekiant kruopščiai ištirti ir išmatuoti visus matomus vaisiaus kaulus ir organus. Jis parodo, ar vaikelis vystosi sveikai ir ar reikėtų dėl ko nors susirūpinti.
Linas tą dieną turėjo išvykti į Vilnių dėl darbo, tad į vizitą važiavau viena. Nors Linas labai norėjo būti kartu, kai iš taip arti pamatysime dukrytę, nebuvome tikri, ar jį apskritai įleistų į ligoninę dėl pandemijos sugriežtinimų.
Docentė Regina Mačiulienė leido visą tyrimą patyliukais filmuoti telefonu. Žinoma, stengiausi netrukdyti jai dirbti savo darbo, bet bežiūrint į ekraną vis tiek nejučia išsprūdo keletas emocingų „ak!“ ir „oj!“.
Mergytė vis spurdėjo, rodydama, kaip moka vikriai suktis savo lizde. Ji buvo visiškai sveika ir didelė, daug didesnė nei turėtų būti 12 savaičių vaisius. Matmenys greitai atskleidė, kodėl – jai šiuo metu jau visos 14 savaičių! Pasirodo, jog ji įsitvirtino mano pilvelyje dar anksčiau nei manėme, iškart nusprendus išplėsti mūsų šeimą. Tikiuosi, jog tai atsilieps ir jos charakteryje – gyvenime nieko nelauks bei pasieks viską pati.
Sardinija – vasaros pratęsimas
Kadangi nėštumas jau perėjo į 2 trimestrą, mane pykina labai retai. Jėgos irgi grįžo, nors ne visai į tokį patį lygį, kaip buvo prieš nėštumą. Apvarstėme visus pliusus bei minusus, ir nusprendėme, jog dabar yra puiki proga išvykti į nedidelę kelionę. Pailsėti nuo darbų, kasdienės rutinos, šiek tiek prasitęsti ką tik pasibaigusią vasarą ir pasidžiaugti vienas kito kompanija prieš šeimos pagausėjimą.
Gavę gydytojų patvirtinimą, kad man keliauti saugu, nusipirkome bilietus į Sardiniją.
Kelionės planas – išsinuomoti automobilį ir aplankyti dalį šios nuostabios salos. Maršrutą dėliojomės keletą dienų. Norėjosi pamatyti kuo daugiau, bet nepervargti ir turėti pakankamai laiko pasidžiaugti kiekviena vieta.
Nėštukė ir karštis
Šiuo metu, gulint prie baseino, tingiai leidžiant vieną iš paskutinių dienų Sardinijoje, šiek tiek ima juokas iš mūsų pirminio plano ir šios kelionės lūkesčių. Kadangi tai pirmasis mano nėštumas ir jaučiuosi daug geriau nei pirmomis nėštumo savaitėmis, planuojant kelionę net svarsčiau apie nedidelį žygį kalnuose! Gerai, kad Linas paprotino, jog tai turbūt ne pati geriausia idėja. Pasirodo, jis buvo labai teisus.
Didelis karštis (virš 30ºC) kiekvieną dieną, nuolatinė slėgio kaita ir bendras kūno nuovargis padarė savo. Nors ir saugojomės nuo saulės ir kaitros, stengėmės labai daug nevaikščioti ir, atrodo, tikrai buvome atsakingi, maždaug viduryje kelionės pajutau, jog iš savo organizmo pareikalavau kiek per daug. Supratau, kad laikas pristabdyti ir adaptuotis prie esamos situacijos.
Ką tai reiškė mūsų kelionei? Sutrumpinome ją maždaug 250 km, nes nusprendėme nebevažiuoti į paskutines planuotas vietas, todėl anksčiau atvykome į paskutinį planuotą tašką (miestelis, pavadinimu Villasimius), išsinuomojome kambarį viešbutyje su kurorto patogumais ir skyrėme paskutines dienas poilsiui. Tai ideali šios nuostabios kelionės pabaiga.
Manau, pamoka iš šio nuotykio buvo ta, jog laukiantis vaikučio man reikia iš naujo pažinti savo kūną, jo galimybes ir limitus. Suprasti, jog dabar viskas kitaip, ir reikia atidžiai klausytis, ką jis – kūnas – man sako kiekvieną dieną.
Tuo pat metu gyvenimas tikrai nesustoja vietoje. Galima įgyvendinti planus ir leistis į nuotykius. Tiesiog reikia išmokti adaptuotis ir tai daryti kiek lėtesniu ritmu. Dėl manęs, dėl Lino, o labiausiai dėl mūsų mažylės, kurios jau dabar negalime sulaukti.
„Mamos žurnalas“
