Mielos skaitytojos,
Pirmasis „Mamos žurnalo“ numeris išėjo lygiai prieš 15 metų – 2001-ųjų vasario mėnesį. Kodėl vasaris, o ne sausis? Laukėme, kol pagimdys fotografė Greta, kurios gimdymo fotoreportažas turėjo būti pirmojo numerio „vinis“. Greta pagimdė dukrelę Vestutę, nuotraukos sukrėtė tuomet dar tokių vaizdų neišlepintas pirmąsias skaitytojas, o Vesta tapo pirmuoju žurnalo redakcijos kūdikiu.
Ruošdami šį redakcijos žodį, pervertėme visus 15 komplektų. Ritosi juoko ašaros, iš nuostabos kilnojosi antakiai – kiek visko buvo, kaip viskas pasikeitė! Tikimės, kad ši apžvalga ir Jums pakels nuotaiką.
REDAKCIJOS KŪDIKIAI
Vesta Skaraitytė, 2001
Pirmasis redakcijos kūdikis Vesta Skaraitytė, dabar 15 metų meniškos sielos aštuntokė, mokosi Vienažinskio dailės mokykloje. Jos meniškumas pasireiškia ne tik piešiniuose, bet ir apsirengimo bei plaukų stiliumi. Tai ne visada patinka pedagogams mokykloje!
Gerda Kacienaitė, 2001
Gerdutę pakvietėme būti modeliu projekte apie kūdikių raidą. Kas mėnesį mažylė turėjo pozuoti, ką privalo mokėti to amžiaus kūdikis. Kas galėjo pagalvoti, kad Gerdutė bus tingus kūdikis, kuris viską darys lėčiau, vėliau, ramiau. Fotografai su lempomis, tėvai ir žurnalistė lieko prakaitą, kad tik pavyktų nuotraukos, o Gerdutė niekur neskubėdavo.
Tačiau dabar 14 metų Gerda yra sportiška ir stipri, žaidžia sporto mokyklos „Tauras“ rankinio komandoje, važinėja į tarptautinius turnyrus ir yra didžiausia trenerių viltis.
Adomas Petrauskas, 2002
Trečiasis redakcijos kūdikis buvo dailininkės Eglės sūnus Adomas. Eglė jau daug metų gyvena Anglijoje, ten 13 metų Adomėlis lanko 9 klasę (Lietuvoje būtų 7), papildomai neakivaizdžiai mokosi Ozo gimnazijoje lietuvių kalbos. Groja pianinu, būgnais, domisi kinu, menu, žaidžia lauko tenisą, čiuožia pačiūžomis.
Gancevskių ketvertukas, 2002
Čia tai buvo projektas! Unikali galimybė pamatyti, kaip auga 3 broliukai ir sesutė. Pasakoja mama Kristina: „Vaikai jau aštuntokai! Evelina, Augustinas ir Robertas baigė 7 klasių muzikos mokyklą (styginių instrumentų skyrių), Danielius tęsia mokslą B. Dvariono muzikos mokykloje, smuiko skyriuje. Robertas įstojo į kitą muzikos mokyklą ir pradėjo groti saksofonu, Evelina įstojo į muzikos mokyklą, į klasikinį dainavimą, Augustinas įstojo į dailės mokyklą (labai svajojo). Visi lanko bažnyčios chorą (Pal. Jurgio Matulaičio parapijoje), kur groja ir dainuoja“.
Melisa Matuzonytė, 2004
Dvylikametė Melisa yra lygiai tokia pat meilutė ir gražutė, kaip ir tas švelnusis 2004 metų redakcijos kūdikėlis. Ji puikiai mokosi (dabar jau 6-oje klasėje), mėgsta kepti keksiukus, groja fortepijonu ir yra tikra pramuštgalvė, tik ir laukianti, kaip galės pralėkti gatve su riedlente ar dviračiu.
Lurda Skrabulytė, 2005
Lurdai dabar 11 metų, mokosi 5 klasėje, Vilniaus Gabijos gimnazijoje. Ne vieną kartą ir viena, ir su visa šeima vartė senus „Mamos žurnalus“ su aprašais apie save (Lurdą) mažą. Nuostabūs prisiminimai!
Lurda yra choreografinėje klasėje, tad nuo pirmos klasės šoka tautinius šokius, dalyvauja dainų ir šokių šventėse. Be šokių mokykloje, jau antrus metus lanko havajietiškus šokius HULA OAHA Vilniuje. Yra aktyvi, švelni, giliai mąstanti mergaitė, domisi egzistencija, Dievu… Yra net savo iniciatyva iš molio nusilipdžiusi ir išsidekoravusi savas Dievybes, kurias kartkartėmis puošia savo kurtais drabužiais.
Gerardas Andriuškevičius, 2006
Gerardukas buvo redakcijos kūdikis–neišnešiotukas. Aukščiau nosį visos neišnešiotukų mamos! 10 metų Gerardas lanko Klaipėdos Vydūno gimnaziją, trečią dailės klasę. Puikiai sekasi ir tikslieji mokslai – šiemet dalyvavo „Bebro“ konkurse ir laimėjo 5 vietą Klaipėdos mieste. Užtenka jėgų ir užklasinei veiklai – Gerardas šoka pramoginius šokius, lanko futbolo mokyklą „Baltai“. Nors sūnus buvo neišnešiotukas, tai nesutrukdė jam būti veikliu ir pagal savo amžių aktyviu berniuku.
Pijus Zajančkauskas, 2007
Šiandien Pijus – puikiai besimokantis, sportiškas ir savarankiškas aštuonmetis. Jau būdamas pirmokas, atsisakė senelių paslaugų ir namo grįžta pats autobusu su keliais persėdimais. Vasarą laksto dviračiais ir riedlentėmis, žaidžia futbolą, o žiemą stato sniego pilis, rengia sniego mūšius. Pijus ypač mėgsta konstruktorius ir viską, kas susiję su technika. Kompiuterinius žaidimus Pijus įvaldė anksčiau nei pradėjo skaityti. O šiandien tėvams jau tenka riboti laiką prie kompiuterio.
Jurgis Grigas, 2008
Jurgis jau pirmokas. Paklaustas apie mokyklą sako, kad jam čia labai patinka, daug labiau nei darželyje. Labiausiai Jurgiui patinka pertraukos, kurių metu mokyklos kieme gali spardyti kamuolį su draugais, o jo draugai – nesvarbu, pirmokai, antrokai ar šeštokai – yra visi, kurie mėgsta futbolą. Futbolas – Jurgio aistra. Jis jau pusmetį lanko rimtas futbolo treniruotes, dalyvauja įvairiuose turnyruose, o kartą yra važiavęs rungtyniauti net į Lenkiją! Rungtynėmis, kamuoliais, treniruotėmis ir medaliais yra pramušta visa Jurgio galva, todėl namie jis turi naują pravardę – Kamuolistas.
Naujausi redakcijos kūdikiai – Marcelė (2013 m.) ir Nojus (2015 m.) – po pertraukos pratęsė gražią tradiciją. O dabar auginame naująjį Tauragės ketvertuką.
Kad vaikai auga kosminiu greičiu, įsitikinome, atsivertusios 2002 metais rengtą interviu su žurnaliste Gintare Grikštaite. Ji pasakojo apie savo 4 metų dukrelę Gabiją. Gintarė užsiminė: „Gabijos raumenys – kaip sportuojančio vaikelio, lyg būtume specialiai darę kokią gimnastiką ar mankštas. Savaime dėl nenustygimo vienoje vietoje raumenukai išsivystė. Net gydytoja stebėjosi“. Ir štai – rezultatas, po 14 metų Gabija žaidžia Vilniaus „Kibirkšties“ moterų komandoje. Gabijos ūgis – 182 cm, ji puolėja. 18 gimtadienio proga Gabijai šeima padovanojo bilietą į NBA žvaigždžių dieną Toronte. Kadangi dėl NBA ji svaigsta nuo vaikystės, tad mamai pasirodė, jog tai bus geriausia dovana ir kartu puiki motyvacija toliau sportuoti.
PROJEKTAI IR RUBRIKOS FOR EVER
Redakcijos nėštukės. 2004 metais pakvietėme 3 mamas savanores, kurios nuo pirmųjų nėštumo mėnesių dalinosi savo išgyvenimais, pasakojo apie savijautą, augino pilvukus. Projektas taip patiko skaitytojoms, kad tapo nuolatiniu. Dabartinė redakcijos nėštukė Dovilė yra jau 27-oji! Džiaugiamės, kad visos 26 mūsų buvusios nėštukės susilaukė sveikų vaikučių.
Lieknėjimo projektai. 2010 metais žurnale keletą mėnesių savo lieknėjimo epopėją pasakojo 4 vaikų mama Jelena Šuvalova. Nors po 4 gimdymų jos formos buvo „išplaukusios“ ir net treneriai nebesitikėjo gero rezultato, Jelena užsispyrė (vėliau prisipažino, kad labiausiai motyvavo viešumas, kad reikės žurnale papasakoti, kiek numetė per mėnesį) ir sulieknėjo iki manekenės formų. Numetusi 13 kg, ji „uždegė“ kitas skaitytojas – projektas tapo nuolatinis. Per 5 metus suliekninome 7 savanores, iš viso moterys numetė 77 kilogramus!
Retas vardas. Su šia rubrika, kuri gyva nuo pirmojo numerio, sužibėjo mažiausiai 600 retų vardų. Žinoma, tie, kurie vertė iš koto prieš 15 metų (Luknė, Upė, Vėjas, Smiltė, Lėja) dabar yra populiariausiųjų sąrašuose. Vis dėlto niekas nenukonkuruos vardo Baironas, kurio aprašymą spausdinome 2003 metais:
Baironas (pasakoja mama Liudmila Marcinkevič):
Tiriant ultragarsu ,,nebuvo nieko matyti“, bet jaučiau – bus berniukas. Tik niekaip negalėjome išrinkti vardo. Vos tik pagimdžiau, į galvą šovė mintis: Baironas (tėvo vardas ir pavardė prasideda raide B.). Baironas gimė labai silpnas, todėl norėjau, kad vardas jam suteiktų stiprumo.
„Mimas“ ir „Juokingiausia nuotrauka“. Šie smagūs nuotraukų konkursai žurnale – nuo pirmojo numerio. Mimų išspausdinome nei daug, nei mažai – 3600. O štai „Juokingiausios nuotraukos“ konkursas ne visiems buvo juokingas. Kartą į redakciją atėjo šeima, kurios dramą turėjome išspręsti. Moteris tvirtino, kad „Juokingiausios nuotraukos“ konkurse yra jos vyras, tačiau šalia esantis vaikas – ne jų! Pasirodo, aktyvusis tėvelis tuo pačiu metu augino du kūdikius – su žmona ir su meiluže. Ši nufotografavo mylimąjį bei jų bendrą kūdikį ir atsiuntė nuotrauką konkursui. O žurnalą – koks sutapimas – skaitė ir tikroji žmona.
Žindymo mokykla. Dr. Eglės Markūnienės ir gydytojo Kazimiero Vitkausko dėka, regis, išmokėme visas mamas žindyti. Žurnale vyko net „Žindymo akademija“ – mamos atsakinėjo į klausimus apie žindymą, o diplomus atsiėmė žurnalo organizuotoje šventėje. O kokių tik žindymo istorijų nespausdinome! Tačiau niekas nenukonkuruos 2007 metais pasipasakojusios Sadutės Grubliauskaitės, kuri sūnelį Nemuną maitino krūtimi ilgiau nei iki 5 metų.
REDAKCIJOS ŽODŽIŲ FOTOSESIJOS
Pirmojo redakcijos žodžio nuotraukoje norėjome prisistatyti visas kolektyvas. Persirengėme medicinos seselėmis, nes norėjome pasiųsti skaitytojoms žinią, kad visa žurnale skelbiama informacija – patikima, tarsi iš gydytojų. Taip patiko persirenginėti ir pozuoti, kad paskui bent 13 metų kas mėnesį rengdavome keisčiausias fotosesijas. Įsimintiniausia? Tikriausiai kai prikalbinome nykštuku persirengti gerbiamą docentą Algimantą Vingrą.
Autoriai, tapę geriausiais draugais
Kas mes be savo brangiųjų autorių komandos? Nebesuskaičiuotume, kiek psichologų, gydytojų ir pedagogų rašė straipsnius žurnalui, bet keli ištikimieji ir mums, ir Jums tapo beveik giminaičiais.
Docentas Algimantas Vingras ir nėščiųjų guru Romualdas Šemeta kartu nuo pirmojo numerio, o štai Vilma Grigienė prisijungė 2004 metais, kaip… nėščiųjų jogos modelis. Vilma, pradėjusi rašyti straipsnius žurnalui, net pakeitė profesiją – iš IT specialistės tapo pedagoge.
Vilma pasakoja:
„Tapau Valdorfo darželio auklėtoja. Profesija beveik visiškai nesuderinama su šeima. Vaikai pyksta, kad myliu kitus vaikus (ir iš kur jie žino?), garsiai ir ilgai stebisi, kai kažką padarau mums, o ne darželiui (mama, tu ką, neneši pyrago į darželį? Čia mums? Tikrai?) ir svajoja, kad dirbčiau žirgyne. Bet dirbti su vaikais man patinka. Jų akyse aš matau pasaulio rytojų. Gaila, kad per darbus, kurių nors vežimu vežk, nedaug laiko turiu rašyti. Manau, kad jei yra pasaulyje nors vienas žmogus, kurį mano straipsniai įkvėpė kažką padaryti ar pakeisti, kuriam praskaidrino dieną ar „pametėjo“ gerą mintį, tai jau gerai“.
NEPAMIRŠTAMI HEROJAI
Mistiškoji Antonovų šeima. Pirmą kartą žurnalo puslapiuosešią šeimą aprašėme 2005 metais. „Mes mistikai tokie abudu, – sakė tuomet Vidas Antonovas. – Sielos pačios prašosi į tą pasaulį, ir būtinai turi gimdyti. Mano senelis turėjo aštuoniolika vaikų“. Paskui ne kartą svečiavomės pas Antonovus, dalyvavome keisčiausiose jų gyvenimo peripetijose. Šiandien šeima augina 6 vaikus, kurių jauniausia – Dominyka Europa – gimė pernai ir iškovojo tėčiui seniausio Europos tėvo titulą.
Raumenų karalienė. Straipsnis apie Nataliją Murnikovienę „Raumenų karalienė mokosi būti mama“, kurį išspausdinome 2005 metų rugpjūčio mėnesį, sukrėtė nuotraukomis. Kultūrizmo karalienė mūsų darbuotojai Virginijai pozavo taip, kaip po to niekur ir niekam. Vykstant fotosesijai Klaipėdos miestą apžiūrintys vokiečių turistai atsiliko nuo gidės ir suakmenėję stebėjo fotografavimą.
Sūnus iš septinto bandymo. 2007 metais žurnale aprašėme šeimą iš Sližių kaimo Ukmergės, kuri atkakliai siekė berniuko, ir susilaukė jo tik po 6 dukrų gimimo.
„Kad ir ką sakytų žmonės, kad vaikų lytis nesvarbu, mūsų šeimai buvo svarbu. Net ir mano mama vis primindavo: kada gi tu pagaliau pagimdysi tikrą anūkėlį? Jau nekalbant apie giminių susibūrimus ar kaimynų juokus, kad mes sugebame „daryti“ tik mergaites. Susilaukti sūnaus man buvo labai svarbu psichologiškai“, – tada sakė Gražina.
Nuo to laiko, kai darėme interviu, Tiškų šeimai teko išgyventi daug skausmo. Dėl nuolatinio girtavimo Gražina išsiskyrė su vyru ir dabar gyvena nebe kaime, o Ukmergėje, kur nuomojasi butą. Likti vienai su būriu vaikų neatrodė taip baisu, kaip likti šalia smurtaujančio vyro. Gražinai gyvenimo džiaugsmą teikia ne tik 7 vaikai, bet ir 11 anūkų. O berniuką po 6 dukrų auginti yra labai sunku, nes norisi kaip mergaitę gražiai rengti ir šukuoti. „Truputį nuogąstauju, ar sugebėsiu viena jį užauginti tikru vyru“, – prisipažįsta Gražina Tiškuvienė.
Seda ir jauniausia alpinistė Mėta. 2011 metais aprašėme tuomet 2 metukų Mėtos patirtį. Geografė ir keliautoja Seda Bukauskienė pagrandukės susilaukė būdama 45 metų. „Šiemet Mėta, būdama šešerių, jau pradėjo lankyti mokyklą. Ir lanko ne tik bendrojo lavinimo, bet ir baleto, matematikos mokyklą ,,Menar“, gimnastikos ir muzikos mokyklas. Ji daug keliauja. Neseniai Mėta grįžo iš Amerikos, kur slidinėjo kartu su mumis. Tai buvo 57 skrydis lėktuvu jos gyvenime. Mėta jau įkopusi į daugybę Europos viršukalnių ir ugnikalnių – ji ištveria visus žygius, į kuriuos mes su vyru vedame suaugusius žmones“, – sako Seda.
***
Per 15 metų daug kas pasikeitė – popierinius laiškus ir nuotraukas pakeitė elektroniniai, vertėsi per galvą požiūris į kūdikių auginimą, maitinimą, gydymą, pasikeitėme ir mes pačios. Sukūrusios „Mamos žurnalą“, visos buvome jaunutės mamos, kuri su kūdikiu ant rankų, kuri su švepluojančiu darželinuku. Dabar tie mūsų „leliukai“ – paaugliai ar net studentai! Laimei, statistiką pagerino redaktorės Ginta (jos Guodai dabar 7) ir Neila (Marceliukei dar nėra 3), tad vidutinis mūsų vaikų amžius dabar – 14,6 metų, dar esame jaunos mamos!
O kas nepasikeitė? Malonumas kurti, rašyti, galvoti, kuo Jus nustebinti ir vėl. Jūsų šiluma, kasdieniai laiškai, srautai nuotraukų ir gerų žodžių, mieli vizitai į redakciją pasiimti prizų, nenusakoma, bet labai aiški gera energija, kurią gauname, ir kurią – tikimės – duodame.
Su meile – „mamos“
