Tęsiame kelionę su redakcijos nėštuke Andželika. Tai jau penktasis susitikimas su ja. Nėštumas – 29 savaitės.
Andželika (29 m.) su vyru Linu (31 m.) laukiasi pirmojo vaikelio, gyvena Kaune. Linas – IT inžinierius, Andželika – rašytoja/redaktorė technologijų srityje.
Paskutinės darbo dienelės
Rašydama šį straipsnį, žvilgteriu į kalendorių – liko vos keletas darbo dienų iki gimdymo atostogų pradžios. Iš vienos pusės, planų ir užsiėmimų turiu prisiplanavusi iki kaklo. Iš kitos pusės, baisu, kad nerasiu sau vietos, kai nebeliks įprastos rutinos ir darbo. Keista pagalvojus, kad planuoju „atostogauti“ dvejus metus. Nors įsivaizduoju, kaip greitai tas laikas prabėgs gimus mažylei. Na bet iki jos atėjimo dar reikia įvykdyti visą sąrašą darbų, pradedant kambario įrengimu ir baigiant krepšio į gimdymo namus suruošimu.
Kiek naujagimio drabužėlių yra per daug?
Įsigijus pirmąjį pirkinį vaiko kambariui, tiek mane, tiek Liną apėmė neapsakomas džiaugsmas. Atrodo, pagaliau viskas tampa realybe, ir jau tuoj mes busime trise. Radę tinkamą vietą įsigytai komodai–vystymo stalui, sumąstėme, kad į ją dabar reikia drabužėlių. Bet kiek? Ir kokių?
Taip, internetas pilnas informacijos, ir draugės turi begales patarimų, bet kai pradedi po truputį rinkti drabužėlius, sunku suprasti, kada jau reikia sustoti. Su tuo turbūt sutiks dauguma moterų, perkančių kraitelį pirmajam vaikeliui. Kiek reikia komplektukų iš merinosų vilnos? Kiek vilnonių kojinyčių? Kaip dažnai reikės perrengti vaikelį? Ar spės drabužiukai išdžiūti, ar visada turėti papildomų? Sukasi galva, o kalbame tik apie naujagimių rūbelius. Kur dar visas milžiniškas lovyčių, lopšelių ir vežimėlių pasirinkimas!
Kraitelio iššūkis
Turbūt geriausias būdas – tiesiog pradėti. Paskaičiusi dešimtis skirtingų straipsnių internete, pažiūrėjusi visus vaizdo įrašus jutube ir padiskutavusi su būsimomis mamytėmis feisbuke, daugmaž supratau, nuo ko geriausia pradėti.
Kadangi drabužėlių reikia nemažai, ir įvairių skirtingų dydžių, pirkti viską nauja turbūt neapsimoka. Žinoma, yra tėvelių, kurie su manimi nesutiks, ir tai yra puiku. Čia asmeninis pasirinkimas, kuris nėra nei teisingas, nei neteisingas, – visi pasirenka, kaip jiems atrodo geriausia. Tačiau mes pasirinkome apsidairyti visur.
Taigi pirma mano išmokta pamoka: tokiose svetainėse kaip „Vinted“ galima rasti tikrai geros kokybės drabužėlių, vilkėtų vos vieną kartą arba nevilkėtų visai. Vaikučiai, ypač kol maži, rūbelius išauga labai greitai, tad tėveliai kartais net nespėja apvilkti to mielo kostiumėlio, kurį padovanojo draugė. Išmesti gaila, o apvilkti jau nebeišeis. Ką daryti? Įkelti į naudotų rūbų programėlę.
Taip radau tikrai nemažai puikios būklės ir geros kokybės drabužėlių, pradedant merinosų vilnos naujagimio kraiteliu ir baigiant nuostabia garstyčių spalvos nauja suknute, kuri bus ideali vasarai. O geriausia tai, kad tokių programėlių naudingumas nesibaigia rūbais.
Vystymo stalų ir komodų, lopšelių, vežimėlių ir viso kito, kas išaugama gana greitai, dažniausiai galima rasti čia. Žinoma, kai kurie daiktai jau turi dėvėjimo žymių, bet kiti būna nė karto nepanaudoti. Visa tai atspindi kaina. Bet vienas faktas aiškus – viskas daug pigiau nei pirkti parduotuvėse.
Man atrodo, kad kainos skirtumas vis dėlto nėra didžiausias viso šito pliusas. Daugiausia laimės man suteikia tai, kad bent dalele prisidedame prie šiek tiek labiau atsakingo ir apgalvoto gyvenimo būdo, mažiname vartojimą. Gal ir nedaug, bet bent šiek tiek prisidedame prie geresnės vaikų ateities. Vis šis tas, ar ne?
Nėščiųjų kursai
Tik išmokdamas kažką naujo, sužinai, kiek dar daug nežinai, – tokia buvo pirma mintis, išėjus iš pirmos nėščiųjų kursų pamokos. Su užrašų knygute, pilna greitai suskrebentų užrašų, ir besisukančia galva nuo tokio kiekio naudingos informacijos sėdome į mašiną ir patraukėme namo.
Pakeliui aptarėme, kas įstrigo labiausiai. Linas geriau suprato, kaip jis galės padėti man gimdymo metu, o aš sužinojau apie teisingą kvėpavimą, kuris padės „susitvarkyti“ su skausmu.
Tai buvo mano antra išmokta pamoka: nėščiųjų kursai yra būtinybė. Ypač poroms, kurios taps tėvais pirmą kartą. Tai ne tik naudinga ar įdomi informacija – tai milžiniška pagalba ruošiantis kiek įmanoma sklandesniam gimdymui. Tai žinojimas, kas tiksliai laukia ir kaip elgtis, jeigu viskas klostosi ne pagal planą.
Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad prieš kursus bijojau net pagalvoti apie patį gimdymo procesą. Vengiau tos minties ir vis atidėdavau ją vėlesniems nėštumo mėnesiams. Po kursų jaučiuosi nepalyginamai daugiau pasiruošusi. Tiek Linas, tiek aš žinome, kaip ir ką stengsimės daryti, kad viskas praeitų kuo įmanoma sklandžiau.
Be to, jau turime visą kraitį žinių, kaip reikės rūpinti mažyle, jai gimus, pavyzdžiui, kaip maudyti. Suprantu, kad ta informacija neduoda šimtaprocentinės garantijos, kad viską darysime tobulai. Bet šios žinios padidina šansus, kad pirmieji mėnesiai bus sklandesni.
Didysis trys nulis
Kai šis numeris atsidurs prekyboje, jau bus sausis. Šis sausis man ypatingas – jo pabaigoje bus mano trisdešimtasis gimtadienis. Man šis gimtadienis svarbus ne pačiu skaičiumi, o ir tuo, ką jis man reiškia.
Prieš kelerius metus, pirmoje savo dvidešimtmečio pusėje, pasižadėjau, kad per trisdešimtą gimtadienį jau žinosiu, ko noriu iš gyvenimo. Kad turėsiu tikslią kryptį, kurios link eisiu pakėlusi galvą, ir turėsiu viską, ko man reikia, kad būčiau laiminga.
Žmonės sako, kad jeigu kažkuo nuoširdžiai tiki, tai ir išsipildys. Galiu pritarti šitam posakiui, nors gal logikos jame ir nėra. Įžengsiu į savo trisdešimtmetį būtent tokia, kokią save ir įsivaizdavau.
Ačiū jums, kas stebite mano nėštumo kelionę žurnale ir dalinatės mano džiaugsmu. Nuoširdžiai tikiuosi, kad jūsų sausis bus toks pats reikšmingas ir nuostabus kaip manasis. Iki kito susitikimo.
Andželika
Fotografė Švelnus vėjas
Makiažas Agnė Tumpienė make up artist
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
