Esu Simona (36 m.), tinklaraščio „GingerPowerBlog“ įkūrėja, nuostabaus vyro žmona, bei jau dviejų sūnų mama.
Sunkiausias paskutinis mėnuo
Šiame straipsnyje turėtumėte skaityti apie mano 9 nėštumo mėnesį. Tačiau šis mėnuo bus kitoks. Be įprastų savaičių aprašymų. Nes kai jau įžengi į šį mėnesį, ne paslaptis, pradedi laukti gimdymo. Tad ir man šis mėnuo buvo begalinio laukimo – vis mąstant, gal jau šiandien ta diena?
Paskutinėmis savaitėmis stengiausi kuo daugiau ilsėtis. Gyvenimas pasidarė pasyvesnis. Nors iki 39 savaitės ir joms suėjus vis dar lankiau nėščiųjų mankštas baseine. Tie kartai baseine ir po jo mane sudėliodavo ir surinkdavo į vietą. Nes, reikia pripažinti, nėštumo metu sunkiausia buvo ne praleistas laikas ligoninėje (du kartus), bet psichologiškai išbūti tą paskutinį mėnesį.
Gaila, kad šiuo metu pasaulis užsidaręs dėl karantino, bet esant normalioms sąlygoms būsimai mamai duočiau patarimą – susidėliokite lengvos veiklos planą paskutiniam mėnesiui, kad atitolintumėte savo mintis nuo gimdymo laukimo. Dabar su šypsena prisimenu, kiek save sekinau slogiomis mintimis, kad greičiau pamatyčiau mažylį. Nėštukės ir jau esamos mamos, manau, perskaitė ir išbandė ne vieną mitą, kaip paspartinti gimdymą. Išbandžiau ir aš. Nuoširdžiai patariu paskaičius tiesiog pasijuokti ir… nebandyti.
Mitai apie gimdymo paspartinimą
Ananasas. Ne, jis neveikia. Galite smaguriauti, bet gimdymo nelabai paskubins. Sakoma, kad reikia suvalgyti bent kokius 7 ananasus, bet tuomet jus išveš į ligoninę ne dėl prasidėjusio gimdymo, o dėl žaizdų burnoje.
Langų valymas. Rankų nerekomenduojama kilnoti nėštumo pradžioje, bet jų kilnojimas nėštumo gale mažai kam suveikia. Mane bute langai buvo nuvalyti du kartus, ploviau grindis, keičiau patalynę, bet ne, nepadėjo.
Karštas dušas ar vonia. Jie irgi vargu ar padės, bet bus puikus pagalbininkas atskirti tikriesiems sąrėmiams nuo paruošiamųjų, ypač pirmakartėms, kurios dar nesusidūrė, kaip jaučiami tikrieji sąrėmiai. Tiesiog paruošiamieji sąrėmiai, palindus po šiltu dušu, nurimsta. Esant tikriesiems sąrėmiams, šiltas vanduo padeda juos iškvėpuoti, bet jų nenumalšina.
Gimnastikos kamuolys. Šis variantas nei man, nei dar kelioms nėštukėms (su kuriomis nėštumo terminas sutampa) gimdymo sukelti nepadėjo. Bet jis tapo puikia priemone gimdykloje, padedant vertis gimdos kakleliui. Tad keliaudamos į gimdyklą prašykite, kad jums duotų gimnastikos kamuolį, arba stenkitės kuo daugiau judėti.
Tų mitų yra ir daugiau. Tačiau gyvenime būna sutapimų, o gal jūs būsite ta laimingoji, kuriai vienas iš mitų ims ir suveiks?
Po Velykų – į ligoninę
Taigi paskutinį mėnesį tik skaičiau mitus ir juos mėginau priderinti savo realybėje. Gaila, kad nesėkmingai.
Taip praėjo numatyta gimdymo data. Velykas sutikome namuose dažydami kiaušinius, valgydami mišraines ir leisdami laiką prie televizoriaus. Žinojau, kad laukimas ilgai netruks, nes paskutinio vizito pas ginekologę metu išėjau, iš dalies prasidėjus veiklai. Sutarėme, kad jei iki šv. Velykų nepagimdysiu, atvažiuosiu su visais daiktais jau tiesiai į ligoninę.
Puikiai pamenu, kai išaušo tas balandžio 7-osios rytas. Nuvežėme Rojų į darželį, pranešdami, kad greičiausiai jį pasiims močiutė, o patys išvažiavome į Santaros klinikas. Gimdos kaklelis buvo atsivėręs 4 cm, tad abiems su vyru padarė COVID–19 testus ir keliavome tiesiai į gimdyklą. Prieš užgimstant vaikeliui, jau turėjome neigiamus testo atsakymus, tad ir pats gimdymas tapo ramesnis.
Šį kartą viskas vyko greičiau, daugiau susitelkus ir įsiklausiusį pačią save bei gydytojus. Turėjau dar vieną harmoningą vidinę šventę, kuri buvo skirta tik man ir kūdikiui. Neilgai trukus gimė mūsų Herkus – 58 cm, 4160 g. Dar viena mano širdies dalis tapo visiškai užpildyta.
Noriu padėkoti mano nėštumą prižiūrėjusiai ir gimdymą priėmusiai nuostabiai gydytojai – ginekologei, Santaros klinikos akušerijos skyriaus vedėjai Virginijai Paliulytei, akušerei Aurelijai bei visam Santaros klinikų personalui. Jaučiausi esanti saugiose rankose. Visiems gydytojams linkiu stiprybės, kantrybės ir sveikatos.
Ar gali būti didesnė laimė
Kaip viskas simboliška šiame gyvenime. Šį mėnesį sveikiname savo mamas. Parodome joms dėmesį. Galbūt padovanojame puokštę ar nustebiname staigmena. Kad ir vėl per atstumą, kad ir virtualiai. Aš šią dieną glausiu prie savęs savo du berniukus ir nežinau, ar gali būti didesnė laimė už tą turtą, kuris metams bėgant netilps mano glėbyje.
Pasinaudodama proga, sveikinu savo mamytę ir siunčiu stipriausius linkėjimus iš sostinės į pajūrį. Ačiū, už tai, kad esi ir kad esu aš.
Kiekvienai mamai, kuri skaito, noriu palinkėti laiko sau. Nepamirškite savęs. Esate verta ir kavos puodelio, bent vieno knygos puslapio, padažytų lūpų ir laiko geram filmui, tebūnie jį teks peržiūrėti per du kartus. Jūs kiekviena este nuostabi mama, nes savo vaikams esate visas pasaulis. Būkite laimingos.
Mielos skaitytojos, ačiū Jums, kad kartu buvote visą šį laiką ir skaitėte visus išgyvenimus bei potyrius. Ačiū, visiems kurie prisidėjo prie šio projekto įgyvendinimo. Vienas gražus etapas baigėsi, tačiau prieš akis laukia didžiausias ir gražiausias gyvenimo šuolis – užauginti šį nuostabų berniuką ir jo brolį.
Iki pasimatymo ir gražių kelionių per gyvenimą.
Nuotrauka Matine Studio
„Mamos žurnalas“
