Esu Simona (36 m.), tinklaraščio „GingerPowerBlog“ įkūrėja ir dviejų sūnų mama.
Užsispyrėlis sūnus
Ne vieną mėnesį jums teko skaityti mano nėštumo potyrius ir išgyvenimus. Ir tikrai, tai, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Balandžio 7 dienos popietę gimė dar vienas mūsų berniukas, Rojaus jaunesnysis brolis Herkus. Šis mažylis nenusileido broliui ir į gyvenimą atėjo stiprus ir tvirtas – 58 cm ūgio ir 4160 g svorio. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad duotas vardas atitinka visas šio vaiko savybes. O gal tai lemia ir Zodiako ženklas? Tačiau sudėjus abu šiuos komponentus išeina ganėtinai užsispyrusio charakterio žmogeliukas.
Sunki žindymo kelionė
Mudu vienas su kitu pažindinamės jau daugiau nei mėnuo. Ar šis mėnuo lengvas ir nuklotas rožių žiedlapiais? Tikrai ne. Motinystė, kaip ir vaikai, vienoda niekada nebūna. Kaip ir nebūna dviejų vienodų vaikų su vienodais charakteriais. Herkus parodė, kad tai, ką patyriau gražaus ir lengvo su Rojumi, jis gali pakeisti lengva ranka. Pirmiausia kalbu apie žindymą. Su Rojum pienelio kelionė tęsėsi iki 2 metų ir mėgavausi kiekviena žindymo akimirka. Tačiau Herkus parodė ir kitą stovyklos pusę. Dabar žinau, kas yra blogas apžiojimas, dėl ko vis dar gydausi traumuotus spenelius ir išgyvenu nuolatinį fizinį skausmą jau daugiau nei mėnesį.
Per šį laikotarpį spėjau patirti ir mastitą. Tai itin varginanti būsena, kai krūtyse yra guzų, jie sunkiai išmasažuojami, o aukšta temperatūra laikosi kelias dienas. Tada gelbėjo gydytojos skirti antibiotikai, karštas dušas ir Herkus, kuris visomis pozomis traukė pienelį iš liepsnojančios krūtinės.
Su šia bėda pavyko susitvarkyti palaipsniui, tačiau toliau teko vaistais gydyti spenelius. Skausmas tiek žindant, tiek po žindymo vedė į neviltį ir ašarų jūrą. Nemeluosiu, vis dar yra akimirkų, kai manau, jog palūšiu ir žindymo etapą pakeisiu mišinuku. Tačiau išaušus rytui vėl suimu save į rankas, ir toliau mokomės.
Kai praradau viltį užsigydyti kraujuojančius ir pažeistus spenelius, teko į namus kviestis sertifikuotą žindymo specialistę. Į mano nevilties šauksmą tąkart atsiliepė Ieva iš „Gandro lizdo“. Ji atvyko tuo metu, kai antrą dieną kilo temperatūra ir guzavosi krūtis. Po apžiūros ir padaryto masažo darėsi lengviau. Ievos dėka po savaitės žaizdos užgijo, ir rodėsi – dar truputis, ir žindymas taps malonumu.
Tačiau… Atsirado pienligė. Tai reiškia dar dvi savaites gydymo ir žindymo skausmo. Nes esant šiai ligai, net nežindant atrodo, lyg dilgintų ar adatėlėmis kas nors nuolat stimuliuotų krūtinę. Tad kol kas žindymo kelionės pradžia itin sunki, bet juokiuosi, kad jei man taip skauda, emocinė būsena tikrai ties riba, tai ir Herkui neduosiu lengviausio kelio – mišinuko. Turės išmokti žįsti, tinkamai paimti krūtį ir netingėti traukti riebiojo pienelio. Visada savo paskyroje laukiu asmeninių žinučių su jūsų patarimais, būtų smagu, jei pasidalintumėte apie žindymą ar mane tiesiog pažymėtumėte savo tekste.
Nemigo naktys ir pilvo diegliai
Kad motinystė – ne tik juokas ir gražios nuotraukos instagrame, dar parodo ir nemigo naktys. Poilsio naktis galiu suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Dėkoju Dievui, kad turiu vyrą, kuris lygiai su manimi keliasi ir sūpuoja Herkų. Nuoširdžiai didžiuojuosi savo vyru, kuris tiesia man pagalbos ranką. Nes pasitaiko ir tokių naktų, kai kūdikis užmiega tik paryčiais. To priežastis – pilvo diegliai. Vaistai gelbsti mažai, padeda tik laikymas prie krūtinės, nuolatinis sūpavimas ir pilvelio masažas. Manėme, kad Rojus augo „rankinukas“, bet Herkus pranoksta jį kelis kartus.
Mums nei lovytė, nei vežimėlis nereikalingi. Geriausia transporto priemonė – tiesiog mamos ar tėčio rankos. Kad ir kaip būtų, juk tai nesitęs amžinai, netrukus mažylis paaugs. Pasimirš visi kūdikiški vargai.
Broliukų meilė
Pirmojo mėnesio vargeliuose turime ir saulėtų akimirkų. Mamos širdis džiaugiasi, matydama, kaip Rojus myli Herkų. Jau dabar pastebiu, kad juos sies ypač stiprus ryšys. Vyresnysis brolis be galo rūpinasi mažuoju. Nuolat bučiuoja, glosto. Atsibudęs ryte visada paklausia, kur brolis, ar nubudo. Visa tai matydama, negaliu nieko daugiau norėti. Tik turėti viltį, kad užaugę jie lygiai taip pat rūpinsis vienas kitu.
Po gimdymo prabėgus mėnesiui, galiu drąsiai teigti – jei laukiatės antro vaiko, nebūtinai jis bus kaip pirmas. Nebūtinai tilps į jūsų susikurtus rėmus. Antrasis mažylis gali sulaužyti visas jūsų taisykles, normas ir mitus, kuriuos, sakėte, darysite arba ne, kitaip nei su pirmagimiu.
***
Prasidėjo ilgai laukta vasara. Linkiu daugiau šviesos visų mamų gyvenime, ypač tų, kurios naktimis sūpuoja naujagimius, žindo sukandusios dantimis antklodę, išgyvena kūdikio pilvo dieglius ar tiesiog augina neramų mažylį. Artėjančios tėčio dienos proga dovanokite jam porą valandų su mažyliu be jūsų… O jūs tyloje išgerkite kavos ir suvalgykite didelę plytelę šokolado.
Su meile Simona
Nuotraukos Judita Vadeikė Photography, www.juditavadeike.lt
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
