Apie nėščias moteris sako, kad jos žydi ir spinduliuoja, tačiau nepatyręs nesupras, kaip iš tikrųjų jaučiasi nėštukė, kuriai jau nuo nėštumo vidurio skauda nugarą, sunku įsitaisyti miegant, greitai pavargsta kojos.
Konsultuoja kineziterapeutė Toma Kreivėnaitė, www.sveikasjudesys.lt
Nugaras skauda pusei
Pusę nėščių moterų vargina nugaros skausmai. Mažėjančia tvarka jis pasiskirstęs šiose srityse: kryžmens, juosmens, kaklo, krūtinės ląstos ir likusiose srityse. Manoma, kad tai normalu ir laikui bėgant praeis.
Tačiau daliai moterų skausmas gali būti toks stiprus, kad sutrikdo normalų gyvenimą. Nėščia moteris, kuriai skauda nugarą, blogai jaučiasi, prastai miega, greitai pavargsta. Kodėl taip nutinka ir ką daryti?
Dvi testo juostelės ir dešimtys kūno pokyčių
Dažniausiai nugaros skausmai kyla dėl to, kad nėštumo metu pasikeičia atramos judamasis aparatas.
Daugelis gydytojų, akušerių, ginekologų negali išspręsti šios problemos arba jei ir pasiūlo kokius sprendimo būdus, tai jie būna neefektyvūs. Pastebėta, kad nugaros skausmas, užsitęsęs nėštumo metu, vargina ir po gimdymo. Todėl labai svarbu išmokti taisyklingos kūno mechanikos, judesių ir padėčių, mažinančių skausmą.
Pokyčių metas
Nėščiosios organizme vyksta visokiausių pokyčių. Juk motinos kūnas turi sudaryti sąlygas vaisiui normaliai formuotis, parengia organizmą gimdyti ir žindyti kūdikį. Tuos kitimus reguliuoja centrinė nervų sistema. Pasikeičia nėščiosios psichika – moteris pasidaro jautresnė, dirglesnė, todėl ir skausmo slenkstis žemėja. Susilpnėja lygiųjų raumenų motorinė funkcija. Padidėja periferinių nervų jautrumas, todėl gali prasidėti neurologiniai kryžmens, juosmens skausmai, blauzdos raumenų trūkčiojimai. Tačiau daugiausia skausmų sukelia pokyčiai atramos ir judėjimo sistemoje.
Kas nutinka?
Dubuo. Suminkštėja dubens kaulų jungtys ir raiščiai. Gaktikaulio šakos platėja į šonus apie 0,5–0,6 cm. Toks minkštėjimas didina kryžmeninio klubo sąnario paslankumą, todėl gali pradėti skaudėti dubens kaulus, gaktikaulį.
Krūtinės ląsta. Nėštumo pabaigoje paplatėja krūtinės ląsta, kyla šonkaulių kaulai, nuo stuburo tolsta apatinis krūtinkaulio galas. Kinta nėščiosios eisena – stuburas išsitiesia, pečiai ir galva atsilošia atgal, nugara išsilenkia.
Stuburas. Jis gauna didelę apkrovą, kurią lemia auganti gimda, hormonai ir, žinoma, padidėjęs svoris, kurs per kelis mėnesius šokteli net 25 proc.! Raumenys nespėja prisitaikyti prie „naujų sąlygų“. Be to, nėščios moterys mažiau juda, daugiau gulinėja. Dėl to mažėja raumenų jėga, ištvermė ir pablogėja koordinacija. Sutrinka raumenų funkcija stabilizuoti sąnarius ir stuburą.
Pakinta nėščiosios laikysena, kūno svorio centras, anksčiau buvęs vidurinėje linijoje, 2 cm žemiau pirmojo kryžmens slankstelio, pasisuka pirmyn, ir dėl to nėščia moteris, norėdama išlaikyti pusiausvyrą, priversta šiek tiek atsilošti. Dėl to didėja juosmens lordozė, o dubuo pasisuka pirmyn. Tokioje padėtyje nugaros ir pilvo raumenims tenka didesnis krūvis, jis neigiamai veikia slankstelius, tarpslankstelinius diskus ir sąnarius.
Kadangi pasikeičia laikysena ir dirginami tarpslanksteliniai diskai, natūralu, kad gali prasidėti nugaros skausmai.
Nemaloniausi pojūčiai 5–8 mėnesiais
Nugaros skausmai gali prasidėti jau pirmuoju nėštumo trimestru, tačiau paprastai pasireiškia 5–8 nėštumo mėnesį. Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo, tačiau kai kurioms jie užsitęsia keliolika savaičių po gimdymo.
Skausmą provokuoja namų ruošos darbai, ilgas vaikščiojimas ar stovėjimas, asimetrinis daiktų nešimas, o kartais net vertimasis lovoje. Tarp skausmo priepuolių moteris jaučiasi gerai. Skausmas gali netikėtai paaštrėti atliekant staigų liemens sukimo ar blogai koordinuotą judesį.
Kaip nėštumo metu išvengti nugaros skausmų
Mankštos. Geriausia prevencija nugaros skausmams nėštumo metu yra fizinis aktyvumas.
Pačioms savamoksliškai sportuoti namuose ar sporto klube nepatariama – reikia pasitarti su specialistu. Fizinė programa gali būti pakankamai įvairi: pratimai treniruoklių salėje (programą turėtų sudaryti specialistas), nėščiųjų joga, kalanetika, pilatesas, plaukiojimas, mankšta baseine.
Pagrindinis pratimų tikslas – koreguoti nėštumo metu besiformuojančią netaisyklingą laikyseną, atpalaiduoti spazmuotus, stiprinti silpstančius raumenis.
Stiprinti reikėtų šiuos raumenis: supančius mentes, pilvo sienos, tiesiančius šlaunis, keturgalvius ir priekinius blauzdos.
Tempti reikėtų šiuos raumenis: keliančius mentes, nugaros, krūtinės, užpakalinės šlaunies ir blauzdos bei šlaunis pritraukiančius ir lenkiančius raumenis.
Į nėščiųjų sveikatingumo programą būtina įtraukti pratimus, stiprinančius dubens dugno raumenis. Šie raumenys nėštumo metu patiria ypač didelį apkrovimą ir gali turėti įtakos ne tik nugaros skausmams, bet ir šlapimo nelaikymui.
Vis dėlto mankšta trunka geriausiu atveju tik valandą. Dažnai moteris po mankštos dar valandą kitą jaučiasi gerai, o kitą dieną į treniruotę ateina vėl dejuodama, kad skauda. Tada reikia gerai apgalvoti, kur daromos klaidos.
Tinkami batai. Pade yra daug raumenukų, kurie būna įsitempę ir pervargę dėl nepatogios avalynės, stovimo darbo ar nusilpę dėl nuolatinio sėdėjimo. Netaisyklinga pėdos padėtis turi didžiulės įtakos kelių apkrovai, klubų padėčiai, po to – juosmeninės dalies, viso stuburo ir galų gale – pečių būklei. Atrodo, juk čia tik pėdos? Tad rekomenduojama rinktis patogius batus, jei trūksta komforto – naudoti įdėklus. Ortopediniai vidpadžiai tolygiai paskirsto krūvį pėdoms ir apsaugo aukščiau esančius sąnarius. Ir, žinoma, profilaktiškai atlikti pėdų mankštą. Batai turėtų nespausti kojos pirštų ir būti patogūs ties vidiniu pado skliautu. Nėščiajai reikia atsisakyti aukštakulnių, nestabilios avalynės, visokių „šliurių“ per pirštą, basučių su plonais dirželiais, nes tada pėdai tenka dar didesnė apkrova.
Miego poza. Miego metu nėščia moteris turi stengtis atpalaiduoti nugarą, sumažinti įtampą joje, galbūt tam prireiks papildomų pagalvėlių. Galvos pagalvė turėtų būti tokio aukščio, koks yra peties svertas. Kai moteris guli ant šono, galva turėtų būti neutralioje padėtyje, o ne užlaužta į viršų ar nukarusi žemyn. Čiužinys neturėtų būti per minkštas, kad moteris neįkristų kaip į pūkų krūvą.
Pilvo diržai, korsetai. Toms moterims, kurių silpni pilvo sienos raumenys ar kurios neturi galimybių sportuoti, patariama nešioti specialius diržus, korsetus. Ypač krūvio metu, einant apsipirkti, tvarkantis namie ir pan. Jų nešiojimas padeda pilvo sienos raumenims išlaikyti gimdos svorį. Tačiau jei moteris ne nėščia ir sveika, korseto jai nereikia, nes jis „užmigdo“ liemens raumenis ir jiems nebelieka poreikio dirbti patiems.
Jeigu skausmas neleidžia normaliai judėti, kreipkitės į kineziterapeutą.
„Mamos žurnalas“
