Geriausia mesti svorį sportuojant ir koreguojant mitybą. Tačiau kartais pastangos dedamos didžiulės, o rezultatų vis nėra. Į jūsų klausimus atsako sporto intruktorė.
Ar gausus prakaitavimas rodo, kad dega daugiau kalorijų?
Gausus prakaitavimas nerodo didesnio sudegančių kalorijų kiekio, o parodo netenkamą skysčių kiekį, su kuriuo pasišalina daug organizmui reikalingų ir nereikalingų medžiagų. Treniruotė gali būti visai neintensyvi, sakykim „Pilates“, joga arba pakaitinė treniruotė, per kurią derinamas skirtingo intensyvumo krūvis, tačiau sudeginanti daugiau kalorijų ir duodanti daugiau naudos nei monotoniškas bėgiojimas takeliu.
Jau daug metų lankau sporto klubą ir minu kardiotreniruoklį – dviratį. Pastebėjau, kad kuo toliau, tuo man lengviau numinti valandą ar net pusantros. Kai kiti tiek mindami pamėlynuoja, aš net neišprakaituoju. Ar tiesa, kad prie krūvio organizmas pripranta ir reikia keisti sporto rūšį. Jei taip, kas kiek laiko keisti? Kaip suprasti, kad organizmas jau priprato?
Taip, tiesa kad organizmas pripranta prie gaunamo krūvio. Krūvį reikėtų keisti individualiai atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir tikslus. Jūsų atveju reikėtų didinti apkrovas arba greitį, išbandyti ir kitus kardioreniruoklius. Efektyviausiai būtų prašyti trenerio, kad sudarytų Jums individualią treniravimosi programą, kurioje būtų nustatyti tikslai. Kol kas labai neaiškūs tokio ilgo mynimo tikslai, o be motyvacijos, kodėl yra minama, prarasite norą sportuoti.
Kada geriau sportuoti – ryte ar vakare? Nes tik tokiu metu galiu palikti vaiką vyrui ir eiti į klubą. Esu pelėda. Ar nuo bioritmų priklauso, kada geriau sportuoti, pavyzdžiui, ar pelėdos turėtų sportuoti vakare, o vyturiai – ryte?
Daugelis specialistų teigia, kad visiškai nesvarbu, kuriuo metu sportuojate. Iš praktinės pusės žiūrint, „vyturiai“ labiau linkę laikytis savo režimo ir mankštintis ryte. Tuo tarpu „pelėdos“ rizikuoja, kad mankštą iš dienotvarkės išstums kiti nenumatyti užsiėmimai. Taigi pasikoreguokite savo dienotvarkę ir jeigu nenorite skubėti, atlikite mankštos „reikalus“ ryte. Tikrai laimėsite visomis prasmėmis. Be abejo, tai daryti reikėtų palaipsniui.
Kartą, kai myniau kardiotreniruoklį – „Lipynę“ („Step‘erį“) priėjo kita klubo lankytoja ir pasakė, kad būtent šitas treniruoklis jai „sugadino kelių sąnarius“ ir kad labai pavojinga dažnai jį minti.
Vadinamasis „Step‘eris“ iš tiesų apkrauna sąnarius, nes atliekamas judesys tiesiogiai įtakoja kojos kelio sąnarinę dalį. Taip gali atsitikti, kai esama kūno masė kiek didesnė už tinkamą, raumenys ir raiščiai silpnesni, sąnariai labiau susidėvėję. Dėl minėtų priežasčių šis treniruoklis ir būtų nerekomenduojamas.
Jeigu žmogus sveikas, tai techniškai teisingai ir saikingai atliekant pratimus, kiekvienas iš treniruoklių teiks tiktai naudą. Nėra blogų treniruoklių ar pratimų, yra neteisingos atlikimo technika ir netinkami pratimai arba pasirinkti netinkami treniruokliai. Bet tai jau sporto profesionalų kompetencijoje.
Kiek tiesos, kad kardiotreniruokliai gali „sudilinti“ sąnarius? Kaip suprasti, kad treniruoklis tau netinka?
Sąnarių „sudilimo“ problema aktuali profesionaliems sportininkams diena iš dienos daug metų atliekantiems specifinius judesius, bet tikrai ne eiliniam lankančiam sporto klubą. Dar kartą pasikartosiu: nėra blogų treniruoklių ar pratimų, yra neteisinga atlikimo technika ir netinkami pratimai arba pasirinkti netinkami treniruokliai.
Po aerobikos treniruočių man visada pradeda skaudėti galvą. Manau, taip yra dėl įtampos, nes noriu išgirsti, ką sako instruktorė, noriu spėti atlikti judesius ir dėl to įsitempiu.
Galvos skausmo priežastys gali būti įvairios. Tai gali būti organizmo reakcija į išorinius aplinkos dirgiklius (šviesa, oro slėgis, kvapas, deguonies trūkumas, per didelis krūvis, fiziologiniai pokyčiai žmogaus organizme – susiaurėjusios kraujagyslės ir t.t.). Jei galvos skausmai Jums prasideda sporto salėje, tai gali būti susiję su per dideliu krūviu bei su netinkamai parinktais pratimais, per garsia muzika ir t.t. Jeigu netinka aerobika, tai pradėkite nuo žemesnio intensyvumo grupinių užsiėmimų „Pilates“, „Kalanetikos“, „Intro“ aerobikos užsiėmimų pradedantiesiems. Ir būtinai atkreipkite dėmesį į pulsą. Šie skausmai paprastai nėra priežastis atsisakyti malonumo, gaunamo teisingai sportuojant.
Jei treniruotės metu ima žiovulys, ar tai rodo, kad treniruotė per lengva ar kad trūksta deguonies klube, ar kad treniruotė netinkama? Mane beveik visada besportuojant apima noras žiovauti, nors būnu išsimiegojusi.
Labiausiai paplitusi „nuobodulio teorija“. Joje teigiama, kad žmogus žiovauja dėl nuovargio, nuobodulio ar mieguistumo. Ši teorija gal ir būtų teisinga, jei ne vienas faktas – profesionalūs sportininkai dažnai žiovauja prieš svarbias varžybas. Gal tai būdas nusiraminti ir mobilizuoti jėgas?
Kita teorija – tai „evoliucijos“ teorija. Joje teigiama, kad žiovulys yra iš mūsų protėvių paveldėtas nesąmoningas procesas.
Žiovaudami plačiai išsižiojame ir rodome priešininkui dantis, taip siekdami jį išgąsdinti, parodyti savo galią.
Trečioji – „fiziologinė“ teorija. Fizinio krūvio metu organizme sumažėjęs deguonis ir susikaupęs anglies dvideginio kiekis veikia kvėpavimo centrą ir kelia norą žiovauti. Norėdami patvirtinti šią teoriją, mokslininkai patalpoje padidino deguonies kiekį, tačiau tai nesustabdė žiovaujančiųjų.
Mano draugė savaitę palankė sporto klubą ir džiaugiasi, kad pasunkėjo dviem kilogramais. Jis sako, kad jos „riebalai virsta raumenimis“. Per kiek laiko gali įvykti šis procesas? Kaip suprasti, ar riebalai tampa raumenimis, ir dėl to auga svoris, ar tas svoris auga dėl to, kad storėjama?
Draugė galėjo pasunkėti todėl, kad pradėjus taikyti fizinį krūvį pirmieji sureagavo raumenys. Kadangi raumuo yra sunkesnis už riebalinį audinį, tai ir svoris padidėjo. Laikui bėgant raumenims bus reikalinga energija, kurią jie gaus iš riebalinio audinio ir tada pradės keistis raumenų ir riebalų santykis organizme.
Norint pamatyti akivaizdų rezultatą, reikia ilgai dirbti.
Raumenų formavimas, jų ryškinimas, šlifavimas ir norimos formos suteikimas yra ilgas procesas.
Dažniausiai tai daro tik profesionalai ir tik varžybiniam laikotarpiui artėjant.
Nors instruktoriai liepia per treniruotę gerti, man visiškai nesinori, net vanduo stringa burnoje, tarsi užsidaro stemplė. Ar kas nors pasikeis, jei vandens išgersiu po treniruotės praėjus valandai, kai ateina savaiminis noras gerti?
Nereikia vandens gerti per prievartą, nes tai gali sukelti hiponatremiją arba „apsinuodijimą vandeniu“.
Nereikėtų suvartoti daugiau kaip 900 ml skysčio per valandą, nes didesnis kiekis apsunkins vidaus organus ir sistemas. Tačiau jeigu sportuodami prarandate daug skysčių, tai juos atstatyti reikėtų ilgai neatidėliojant. Fizinio krūvio metu prarastas vanduo ir kai kurie mikroelementai (Na, Ka ir kt.) gali būti saugiai atstatomi ir po treniruotės.
Į skaitytojų atsiųstus klausimus atsakė sporto instruktorė Diana Panavienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
Įdomus interviu ir straipsnis. Žinau tokių žmonių, kurie skundžiasi, kad sportas nepadeda numesti svorio. Va jiems reikėtų perskaityti šį straipsnį.