Neringa Gorelė (27 m.) augina 2,5 metų dukrytę Ievą. Iki nėštumo moteris sportavo, bet nereguliariai – lankydavo grupinius aerobikos užsiėmimus. Per nėštumą priaugti 30 kg tapo postūmiu lieknėti, o tada įvyko tai, apie ką Neringa nė nesapnavo, – ji tapo kūno rengybos čempione.
Kaip priaugau 30 kg
Pirmus 4 nėštumo mėnesius mano svoris ne augo, o krito, nes labai pykino, daug vėmiau. O paskui, nors maitinausi įprastai, maisto užgaidų neturėjau, svoris augo neapsakomai greitai. Neslėpsiu – man buvo šokas. Visą nėštumą sukau galvą, kaip po gimdymo reikės svorį numesti.
Taigi prieš nėštumą svėriau 70 kg, gimdymo dieną – 100 kg, o dabar sveriu 60 kg. Netekau 40 kg, papasakosiu, kaip.
Svoris nukrito per metus
Pirmieji 8 kg „liko gimdykloje“. Grįžusi namo, pradėjau po truputį sportuoti. Iš pradžių sportavau namie, kai vaikas miegodavo, juokingais krūviais, nes kūnas buvo labai silpnas. Kai Ievai buvo 6 mėn., pradėjau vaikščioti į mankštas grupiniuose užsiėmimuose, nes buvo galima atsivesti vaikus. Jie žaisdavo, o mes su kitomis mamomis sportuodavome. Išmėginau jogą, pilatesą, kalanetiką bei kitas funkcines grupines treniruotes. Kai dukrytei buvo metai, pajutau, kad jau sustiprėjau, ir pradėjau sportuoti treniruoklių salėje, žaisti tenisą ir bėgioti. Tada „pribaigiau“ likusius nereikalingus kilogramus. Per pirmąjį Ievos gimtadienį jau svėriau tiek, kiek iki nėštumo, tačiau dar nebuvau patenkinta savo kūnu.
Kai sportuodavau, dukrytę prižiūrėdavo vyras, seneliai arba Ievos krikšto mama.
Man svoris geriausiai krito judant, nes laikantis dietų rezultato nepasiekdavau. Esu skaičiavusi kalorijas, bandžiau Laimos Vaikulės dietą – 3 dienas reikia valgyti ryžius, 3 dienas valgyti vištos krūtinėlę, 3 dienas – obuolius. Savaitę laiko net pabuvau žaliavalge! Iš minėtų dalykų rezultatus duoda kalorijų skaičiavimas, bet tuomet reikia daug laiko skirti skaičiavimui, o tai nepatogu.
Mama čempionė
Praėjo dar keli mėnesiai, jutau, kad kūnas gražėja, atsirado naujas tikslas – ruoštis varžyboms. Kilogramai tapo nebeaktualu, o aktualu – ką rodo veidrodis, kokios proporcijos ir koks ryškumas. Kartą salės treneris pasiūlė pabandyti sportuoti rimčiau ir dalyvauti kūno rengybos varžybose.
Mintis man pasirodė juokinga, net nesvarsčiau, bet po to pasiūlymo praėjus 3 mėnesiams, kažkaip pritrūko sportinio azarto, mesti svorio daugiau nebesinorėjo, jau patikau sau. Tuomet apsilankiau keliose kūno rengybos varžybose kaip žiūrovė ir sugalvojau tikslą – dalyvauti! Nors ir buvo vidinių prieštaravimų, bet ta mintis tiesiog užvaldė. Susiradau trenerį, kad įvertintų mano galimybes, ir toliau sportavau, aišku, pagriežtėjo mityba. Iš esmės niekas per daug nepasikeitė, tik atsirado naujas tikslas.
Ar visų moterų kūnai pasiduoda šiam sportui? O gal manasis buvo kažkuo ypatingas? Šį klausimą girdžiu dažnai. Nemanau, kad esmė – kūno sandara, čia reikia daug darbo, valios, tvarkos. Anksčiau nė neįsivaizdavau visų kūno galimybių.
Vyras iš pradžių nenorėjo, kad dalyvaučiau varžybose, bet apsilankėme keliose ir susitarėme, kad dalyvausiu. Kita vertus, vyrui nebuvo kito kelio, kaip sutikti, nes jei kažką užsispiriu daryti, manęs neįmanoma perkalbėti.
Sportuoju 4–5 kartus per savaitę po valandą su puse. Prieš varžybas būna daugiau krūvio, pasitaiko ir 2 treniruotės per dieną: viena – širdies raumens, kita – su svoriais. Varžybų dieta trunka 2–3 mėnesius.
Lieka tik ryžiai, avižos, kiaušiniai, vištiena (retai – kalakutiena ar žuvis), alyvuogių aliejus, daržovės (žalios spalvos). Būna dienų, kai suvalgau tik 20 kiaušinių baltymų per dieną. Savaitę iki varžybų negalima vartoti druskos, o dieną prieš varžybas ir varžybų dieną negalima gerti vandens – tai pats sunkiausias momentas.
Šiais metais pirmą kartą sėkmingai debiutavau kūno rengybos varžybose.
Klaipėdoje vykusiame Europos taurės „Gintarinio prizo“ turnyre
laimėjau antrąją vietą. Gerai sekėsi ir Taline vykusiame Pasaulio fitneso federacijos (WFF) ir Pasaulio kultūrizmo federacijos (WBBF) organizacijų Europos kultūrizmo čempionate, kur iškovojau bronzos medalį (atletinio kultūrizmo srityje). O neseniai Lietuvos atviros taurės kultūrizmo čempionate užėmiau pirmąją vietą.
Mano patarimai kitoms mamoms, kurios daug priauga per nėštumą
Negalvokite, kad nereikalingi kilogramai ištirps savaime, nieko nedarant.
70 proc. sėkmės yra mityba, 30 proc. – sportas. 100 proc. veikia sujungus abu.
Dietos – tik trumpalaikiam efektui, reikia sąmoningai valgyti ir galvoti, kokią naudą gaunate iš maisto.
Lieknėjant reikės atsisakyti kepto maisto, bulvių, miltų patiekalų, saldumynų.
Jei jau visai negalite be saldumynų – rinkitės juodąjį šokoladą.
Valgykite mažiausiai 4 kartus per dieną, nedidelėmis porcijomis.
Būtinai valgykite pusryčius.
Klaidinga galvoti, kad storėjama nuo riebalų, reikėtų labiau apriboti angliavandenius.
Po 18 val. nevalgyti reikia tik toms, kurios miegoti eina 21 val. Paskutinis valgymas turi būti 3 val. iki miego.
Valgykite daug daržovių.
Nepamirškite, kad reikia išgerti mažiausiai 2 l vandens.
Nepersistenkite valgydamos vaisius – tai sveikas maistas, tačiau norint mesti svorį, reikėtų jų riboti.
Nebijokite sportuoti salėje, nes tikrai netapsite raumenų kalnu – tai didžiausias mitas. Tam reikia specialios programos, specialios dietos ir papildų. Treniruotės su svoriais sudegina daugiausia kalorijų, be to, jos formuoja kūno linijas, ir pokyčiai atsiranda greičiau.
Nusistatykite realius tikslus, kartais rezultatų reikia laukti ilgai, bet niekada nepasiduokite.
Parengė Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
