Nugaros skausmai jau tapo civilizacijos rykšte. Vis jaunesniems žmonėms skauda nugarą, nes mažai judame – nusilpsta mūsų nugaros raumenys, o nuo ilgo sėdėjimo krypsta stuburai.
Mamoms gamta ant nugaros „užkrovė“ dar daugiau: nėštumas, rūpinimasis mažyliais, buities rūpesčiai.
Ką daryti, kad išvengtume nugaros skausmų ar juos sušvelnintume sudėtingu moters organizmui nėštumo metu ir po gimdymo?
Konsultuoja kineziterapeutė Brigita Zachovajevienė
Pusę nėščių moterų vargina nugaros skausmai, o gimdymo skausmą patiria apie 9 proc. moterų.
Mažėjančia tvarka jis pasiskirstęs šiose srityse: kryžmens, juosmens kryžmens, juosmens, kaklo krūtinės ląstos ir likusiose srityse. Manoma, kad tai normalu ir laikui bėgant praeis.
Tačiau daliai moterų skausmas gali būti toks stiprus, kad sutrikdo normalų gyvenimą. Nėščia moteris, kuriai skauda nugarą, kremtasi dėl vaisiaus būklės, nerimauja, ar sėkmingai praeis gimdymas, o paskutiniais nėštumo mėnesiais prasideda nemiga dėl juosmens-kryžmens skausmų. Kodėl taip nutinka ir ką daryti?
Dvi testo juostelės ir dešimtys kūno pokyčių
Dažniausiai nugaros skausmai kyla dėl to, kad nėštumo metu pasikeičia atramos judamasis aparatas. Daugelis gydytojų, akušerių, ginekologų negali išspręsti šios problemos arba jei ir pasiūlo kokius sprendimo būdus, tai jie būna neefektyvūs. Iškyla dar viena problema – kokie specialistai turėtų gydyti nugaros skausmus nėštumo metu? Pastebėta, kad nugaros skausmas, užsitęsęs nėštumo metu, vargina ir po gimdymo. Todėl labai svarbu ne tik nustatyti skausmų priežastį, bet ir apmokyti moterį taisyklingos kūno mechanikos, judesių ir padėčių, mažinančių skausmą.
Taigi, kas taip pasikeičia organizme, kad iki tol nugaros nejautusi moteris staiga pradeda kamuotis skausmais? Natūralu, kad nėščiosios organizme vyksta visokiausi pokyčiai. Juk motinos kūnas turi sudaryti sąlygas vaisiui normaliai formuotis, parengia organizmą gimdyti ir žindyti kūdikį. Tuos kitimus reguliuoja centrinė nervų sistema.
Štai kas darosi organizme, kai moteris pradeda lauktis:
Pasikeičia nėščiosios psichika – moteris pasidaro jautresnė, dirglesnė, mažėja darbingumas.
Smegenų žievėje susidaro vadinamoji „nėštumo dominantė“, kuri valdo visų organų sistemų funkcijas.
Kadangi didėja smegenų žievės slopinimas ir požievio dirglumas, tai stiprėja ir vegetacinės nervų sistemos tonusas. Kas tada nutinka? Susilpnėja įvairių organų (gimdos, raumenų, šlapimtakių, stambiųjų kraujagyslių), lygiųjų raumenų motorinė funkcija, prasideda seilėtekis, pykinimas, vėmimas, „šokinėja“ nuotaikos.
Padidėja periferinių nervų jautrumas, todėl gali prasidėti neurologiniai kryžmens, juosmens skausmai, blauzdos raumenų trūkčiojimai.
Keičiasi atramos ir judėjimo sistema:
Dubuo. Nėščioms moterims suminkštėja dubens kaulų jungtys ir raiščiai. Gaktikaulio šakos platėja į šonus apie 0,5-0,6 cm. Taip yra todėl, kad organizmas ruošiasi gimdymui – kuo labiau padidės dubens matmenys, tuo bus lengviau gimdyti. Toks minkštėjimas didina kryžmeninio klubo sąnario paslankumą, todėl gali pradėti skaudėti dubens kaulus, gaktikaulį.
Krūtinės ląsta. Nėštumo pabaigoje paplatėja krūtinės ląsta, kyla šonkaulių kaulai, nuo stuburo tolsta apatinis krūtinkaulio galas. Kinta nėščiosios eisena – stuburas išsitiesia, pečiai ir galva atsilošia atgal, nugara išsilenkia.
Stuburas. Jis gauna dideles apkrovas, kurias lemia didėjantis svoris, auganti gimda ir hormonai. Esantis priešais stuburą vaisius ir gemalinis vanduo, didėjanti gimdos apimtis, padidėjusi ir išsitempusi pilvo siena ir diafragmos dangalai, didėjančios krūtys ir besikaupiantys riebalai padidina moters kūno masę 10-20 kg. Kartais moters svoris per kelis mėnesius padidėja net 25 proc! Raumenys nespėja adaptuotis „naujomis sąlygomis“. Be to, nėščios moterys mažiau juda, daugiau gulinėja. Dėl to mažėja raumenų jėga, ištvermė ir pablogėja koordinacija. Sutrinka raumenų funkcija stabilizuoti sąnarius ir stuburą.
Pakinta nėščiosios laikysena, kūno svorio centras, anksčiau buvęs vidurinėje linijoje 2 cm žemiau pirmojo kryžmens slankstelio, pasisuka pirmyn, ir dėl to nėščia moteris, norėdama išlaikyti pusiausvyrą, priversta šiek tiek atsilošti. Dėl to didėja juosmens lordozė, o dubuo pasisuka pirmyn (ne veltui nėščios moters eisena apibūdinama kaip „išdidi“). Tokioje padėtyje nugaros ir pilvo raumenims tenka didesnis krūvis, jis neigiamai veikia slankstelius, tarpslankstelinius diskus ir sąnarius.
Kodėl skauda nugarą
Kadangi pasikeičia laikysena ir dirginami tarpslanksteliniai diskai, natūralu, kad gali prasidėti nugaros skausmai.
Didelę reikšmę nugaros skausmams turi hormonų (relaksino, estrogenų, progesterono, prolaktino ir kt.) pusiausvyros kitimas. Pavyzdžiui, relaksinas didina raiščių laisvumą, minkština kremzles. Atpalaiduoti raiščiai ir kapsulės mažina stuburo ir sąnarių stabilumą. Kadangi atsiranda sąnarių ir stuburo nestabilumas, sąnarinėse kapsulėse, raiščiuose, sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai.
Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys, tačiau tai trunka neilgai, kadangi jie negali pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos. Raumenys vargsta, blogėja metabolizmas, jie įsitempia ir skauda.
Yra ir kitų priežasčių, dėl kurių nėščiosioms gali skaudėti nugarą. Vandens ir natrio susilaikymas jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą. Manoma, kad naktiniai nugaros skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su apatinės tuščiosios venos spaudimu. Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas. Vystosi audinių deguonies trūkumas ir apykaitos pakitimai.
Kada ateina ir praeina skausmas
Nugaros skausmai gali prasidėti jau pirmuoju nėštumo trimestru, tačiau paprastai pasireiškia 5-8 nėštumo mėnesį. Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo, tačiau kai kurioms dėl neaiškių priežasčių jis užsitęsia keliolika savaičių po gimdymo. Dėl padidėjusios juosmeninės lordozės jaučiamas skausmas šioje stuburo dalyje, padidėja jautrumas kryžmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje sąvaržoje.
Dažnai skausmą provokuoja namų ruošos darbai, ilgas vaikščiojimas ar stovėjimas, asimetrinis daiktų nešimas, o kartais net vertimasis lovoje. Tarp skausmo priepuolių moteris jaučiasi gerai. Skausmas gali netikėtai paaštrėti atliekant staigų liemens sukimo ar blogai koordinuotą judesį.
Kaip nėštumo metu išvengti nugaros skausmų
Geriausia prevencija nugaros skausmams nėštumo metu yra fizinis aktyvumas. Žinoma, judėjimas nesumažins skausmų, kurie yra susiję su hormonų pokyčiais, tačiau judėti tikrai bus lengviau. Kaip teisingai atlikti judesius, kaip mankštintis, išmokyti gali tik specialistas. Pačioms savamoksliškai sportuoti namuose ar sporto klube negalima – būtinai reikia pasitarti su specialistu. Fizinė programa gali būti pakankamai įvairi: pratimai treniruoklių salėje (programą turėtų sudaryti specialistas), nėščiųjų aerobika, plaukiojimas, mankšta baseine ir t.t. Pagrindinis pratimų tikslas – koreguoti nėštumo metu besiformuojančią netaisyklingą laikyseną, atpalaiduoti spazmuotus, stiprinti silpstančius raumenis.
Stiprinti reikėtų šiuos raumenis: mentes supančius, pilvo sienos, šlaunis tiesiančius, keturgalvius ir priekinius blauzdos. Tempti reikėtų šiuos raumenis: mentes keliančius, nugaros, krūtinės, užpakalinės šlaunies ir blauzdos bei šlaunis pritraukiančius ir lenkiančius raumenis. Jeigu skausmas neleidžia normaliai judėti, kreipkitės į kineziterapeutą, kad įvertintų galimas skausmo priežastis (o gydytojas akušeris-ginekologas turėtų įvertinti galimas akušerines problemas).
Į nėščiųjų sveikatingumo programą būtina įtraukti pratimus, stiprinančius dubens dugno raumenis. Šie raumenys nėštumo metu patiria ypač didelį apkrovimą ir gali turėti įtakos ne tik nugaros skausmams, bet ir šlapimo nelaikymui.
Toms moterims, kurių silpni pilvo sienos raumenys ar kurios neturi galimybių sportuoti, patariama nešioti diržus. Specialių diržų nešiojimas padeda pilvo sienos raumenims išlaikyti gimdos svorį.
Kaip sumažinti nugaros skausmus po gimdymo
Nugaros skausmai po gimdymo irgi gali būti susiję su hormoniniais pokyčiais, kintančia laikysena po gimdymo, staiga pakitusia kūno mechanika.
Kūdikio nešiojimas čia irgi turi labai daug įtakos – juk mama kūdikį kelia ir nešioja kiaurą parą. Nešiojimo padėtys gali būti įvairios, svarbiausia stengtis išlaikyti tiesią nugarą (ne tik nešiojant vaiką, bet ir keliant, nešant daiktus). Iš pradžių tai gali būti gana sunku, nes raumenynas yra dar silpnas. Todėl šias padėtis reikėtų kontroliuoti ne tik keliant ar nešant, bet ir sėdint ar maitinant. Per mankštas pirmiausia moteris išmokau ištempti ir atpalaiduoti nugaros ir krūtinės raumenis, o stiprinti – pilvo sienos bei sėdmenų raumenis.
Nugaros skausmus lemia ir miegojimo poza, čiužinio kietumas, pagalvės aukštumas. Miegojimas ant pilvo labai rekomenduojamas žmonėms, turintiems stuburo problemų, susijusių su tarpslanksteliniu disku. Moterims po gimdymo irgi galima rekomenduoti šią padėtį, tačiau pirmais mėnesiais po gimdymo geriausia miegoti ant šono su pagalve tarp kojų.
Jeigu nugaros skausmai riboja Jūsų kasdienę veiklą, jeigu miegant nerandate padėties, būtina ieškoti priežasčių, sukeliančių skausmus – pasikonsultuokite su gydytoju ar kineziterapeutu.
Ko gi reikėtų imtis mamoms nėštumo metu ir po gimdymo, kad džiaugtis gyvenimu netrukdytų nugaros skausmas?
„Mamos žurnalas“
