Redakcijos nėštukė Andželika: 9 nėštumo mėnesiai

Fotografė Ingrida Aksinavičienė, Studija Foto IN

Mūsų kelionė su redakcijos nėštuke Andželika eina į pabaigą – skaitykite, kip klostėsi paskutinis mėnuo.

Andželika (30 m.) su vyru Linu (31 m.) laukiasi pirmojo vaikelio, gyvena Kaune. Linas – IT inžinierius, Andželika – rašytoja/redaktorė technologijų srityje.

Kuo įdomiau, tuo geriau?

Paauglystėje visada sakydavau, kad kuo įdomiau, tuo geriau. Šis posakis gali būti pritaikytas ir kažkam paprastam, kaip kad maisto pasirinkimai, ir kažkam rimtesniam – kaip netikėti gyvenimo posūkiai. Juk niekas nenori nuobodžių ir monotoniškų dienų, o netikėti iššūkiai ne tik išmuša iš įprastų vėžių, bet ir dažnai išmoko kažko naujo.

Atrodo, taip nutiko ir šįkart. Sulaukus svarbiųjų 37 nėštumo savaičių, kai kūdikis jau laikomas visiškai išsivystęs ir yra pasiruošęs gimti, pas mane į svečius atėjo nelauktas svečias – COVID-19.

Daugiau kaip dvejus metus siaučia ši baisi pandemija ir per visą tą laiką sugebėjau jos išvengti. Žinoma, turiu tris skiepus, bet per patį netinkamiausią laiką, kai jau mažylė beveik beldžias į duris, įsiveržė nelemtas kovidas.

Spėsiu ar nespėsiu pasveikti

Kai susirgau, daug nerimo kėlė mintis – ar spėsiu pasveikti iki gimdymo. Gimdymo terminas apskaičiuotas vasario pabaigoje. Tai kaip ir duoda man keletą savaičių pasveikti. Bet kartu tiek mes, tiek akušerė tikimės mergytės sulaukti anksčiau – nes jau kuris laikas jaučiu rimtus paruošiamuosius sąrėmius. Be to, vienas iš žinomų COVID-19 šalutinių paveikių yra priešlaikinis gimdymas. Tai reiškia, kad pati liga gali paskatinti gimdymo pradžią, o tai būtų labai ne pagal planą. Ką jau kalbėti apie riziką vaisiui.

Karas su Korona

Žodžiu, kai buvau pasiruošusi džiaugtis paskutinėmis nėštumo savaitėmis, guliau į lovą. Linas apginklavo mane svarbiausiais nėščiosioms leidžiamais gynybiniais įrankiais ir ėjau į karą prieš Koroną.

Dienos prasidėdavo su inhaliavimo aparatu, kuris kaip stebuklas padėjo išsivalyti plaučius. Tuomet daug daug arbatų su medumi ir citrina, ir kartkartėmis „pasiskanavimas“ islandine kerpena. Kas porą valandų matavau deguonies kiekį kraujyje, kad įsitikinčiau, jog mažylė yra visiškai juo aprūpinta. O kur dar nuolatinis vaisiaus judesių stebėjimas ir parengtis bet kurią akimirką lėkti į Kauno klinikas.

Be šių įdomių užsiėmimų, visą kitą laiką leidau miegodama. Dabar, jau pasveikus, atrodo, visos tos sirgimo dienos susijungė į vieną ilgą vakarą, kuris neturėjo nei pradžios, nei pabaigos. Bet svarbiausia – atsistojome ant kojų be jokių ilgalaikių padarinių.

Kodėl bijojau pradėti gimdyti sirgdama

Bijojau, nes žinojau, kad tai reikėtų daryti vienai. Linas labai nori dalyvauti gimdyme, ir jis ten ne šiaip stovės ir grožėsis vaizdais. Jis man padės, palaikys tiek emociškai, tiek ir fiziškai. Mūsų dukros gimimas yra vienas svarbiausių įvykių mūsų abiejų gyvenimuose – mes abu norime tame dalyvauti ir tai pereiti kartu. Jeigu būčiau gimdžiusi sirgdama, turėčiau per viską pereiti viena, tuomet būtų ne tik sunkiau man, bet ir atimtų šansą būti visko dalimi iš Lino.

Fotografė Ingrida Aksinavičienė, Studija Foto IN

Antra priežastis – po gimdymo greičiausiai mažylės neleistų pasilikti su manimi. Kiek domėjausi, ją atneštų tik pamaitinti ir tada vėl išneštų, kad sumažintų užsikrėtimo riziką. Kai ji gims, ją noriu turėti visą laiką šalia, jei tik tai yra įmanoma. Nė viena mama nenorėtų atiduoti savo naujagimio jam vos tik gimus, kai tos pirmosios dienos yra tokios svarbios mamos-vaiko ryšio pradžiai.

Trečia priežastis yra ta, kad neįsivaizduoju, iš kur būtų reikėję gauti energijos eiti per gimdymą mano norimu keliu. Esu nusiteikusi gimdyti natūraliai, be epidūro ir kitų pagalbinių priemonių (jeigu tik tai bus įmanoma padaryti saugiai). Numanau, ko tikėtis, ir jaučiuos pasiruošusi. Tačiau nematau, kaip tai būtų buvę įmanoma padaryti ligos įkarštyje, kai net oro įkvėpimas reikalauja begalės energijos ir jėgų.

Bet gana apie tą nelemtą, nelauktą svečią kovidą. Išprašėme mes jį iš namų sėkmingai, ir viskas baigėsi gerai. Dabar tiesiog toliau laukiame, kol pasibels į duris kitas svečias, daug labiau laukiamas – mūsų mažylė.

Iki susitikimo kitą mėnesį!

Andželika

Fotografė Ingrida Aksinavičienė, Studija Foto IN. Nėščiųjų, kūdikių, šeimų fotosesijos Kaune

Makiažas Ovidija Make Up Artist

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

 

Žymos: , ,

Rekomenduojami video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− šeši = 3

Kitos temos: