Kas antra šeima, auginanti vaikus iki 10 m. amžiaus, paskiepijo ar ketina skiepyti savo vaikus nuo meningokokinės B tipo infekcijos. Vos 22 proc. teigia, kad neskiepys savo atžalų, o pagrindinėmis priežastimis įvardija informacijos trūkumą ir nepasitikėjimą skiepais. Tokius duomenis rodo naujausia Lietuvoje atlikta tėvų apklausa.
Medikų teigimu, abejojantiems tėvams vertėtų prisiminti, kad skiepas nuo meningokokinės B tipo infekcijos – gyvybę gelbstintis skiepas, kuris gali apsaugoti nuo bereikalingų mirčių.
„Meningokokas nėra paprasta liga, kaip koks peršalimas. Tai pavojinga liga, kuri nepraeina be komplikacijų, išgyvenusiems gali išsivystyti fizinė ar protinė negalia visam gyvenimui. Vienintelė patikrinta ir patikima meningokoko prevencijos priemonė – skiepai“, – pažymi šeimos gydytoja Elena Šopytė.
Skatina ieškoti informacijos apie ligą
Medikai pastebi, kad nepasitikėjimą ir baimę stiprina klaidinantys straipsniai, antivakcininio judėjimo šalininkai.
„Dažnai į antivakcininį judėjimą nuklysta tėvai, kurių vaikai turi genetinių, įgimtų ar autoimuninių ligų. Dauguma ligų žmogui pasireiškia kūdikystėje ir dažnai tėvai jas susieja su skiepais, kurie atliekami būtent iki 2 m. amžiaus. Vaiko sveikatos sutrikimams įtakos gali turėti ir aplinka ar genetika. Kai ligos priežastis nėra aiški, tėvai ieško bet kokio pateisinimo“, – sako E. Šopytė.
Informacijos ir žinių apie ligą trūkumas klaidina visuomenę, todėl kyla abejonių dėl skiepų būtinybės, mažėja pasiskiepijusiųjų skaičius. Tokia padėtis kelia nerimą specialistams, nes Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal sergamumą B tipo meningokokine infekcija, o skiepas nuo šios klastingos, dažnai žaibinės formos, infekcijos yra vienintelė reikšminga apsauga. Lietuvoje kasmet suserga apie 80 žmonių, o kas 10 iš jų miršta.
Medikų teigimu, gyvybes pavyktų išsaugoti, jeigu daugiau žmonių išvystų ir žinotų ligos padarinius. Deja, bet nemaža visuomenės dalis yra tik šiek tiek girdėjusi apie meningokoką B, nežino, kokios gali būti skaudžios komplikacijos, turinčios įtakos visam likusiam gyvenimui. Ligą išgyvenusiems asmenims gali būti amputuotos galūnės, ant kūno išlikti daugybiniai randai, galimas dalinis ar visiškas klausos praradimas, traukuliai.
Siekiant žmones paskatinti susipažinti su liga, rugpjūčio mėnesį Lietuvoje startuoja nauja iniciatyva. Jos metu kviečiama kuo daugiau sužinoti apie meningokoką B, į kompiuterio ar telefono paieškos langelį įrašius žodį „meningitis B“ ir pasirinkus „vaizdus“ pamatyti šios infekcijos padarinius. Taip pat skatinama ieškoti patikimų šaltinių internete ir taip susidaryti savo nuomonę apie grėsmingą ligą, jos pasekmes visam gyvenimui bei veiksmingas mokslo naujovėmis paremtas apsaugos priemones. Medikai atkreipia dėmesį, kad susipažinus su vaizdine ir tekstine informacija apie ligą internete, dėl skiepijimo būtina konsultuotis su šeimos gydytojais.
Gydytoja ramina – skiepai negali pakenkti
Įvairių šalių stebėsenos duomenimis, didžiausia rizika susirgti yra kūdikiams ir vaikams iki 5 metų amžiaus. Praėjusiais metais žaibinė meningokoko B formos infekcija Lietuvoje pasiglemžė 4, o užpernai – 5 mažųjų gyvybes. Šiemet sausio–birželio mėnesiais nuo pavojingos, per parą laiko išplintančios infekcijos mirė 2 vaikai.
Medikai ramina tėvus, kurie baiminasi, kad vakcina gali pakenkti. „Nei vienas vaistas neužtikrina visiškos apsaugos, todėl gali nutikti taip, kad vakcina nesuveiks ir nesuformuos būtino imuniteto. Tačiau tikėtina, kad skiepytas vaikas sirgs lengviau. O visa kita – tik nestiprūs šalutiniai poveikiai: injekcijos vietos paraudimas, patininimas. Taip pat pasitaiko atvejų, kad vaikams ar kūdikiams po skiepo pakyla temperatūra, bet tai laikina 1–2 parų būklė, rodanti, kad imuninė sistema mokosi kovoti su šia klastinga bakterija. Tai visiški menkniekiai palyginti su pavojingos ligos padariniais“, – sako šeimos gydytoja.
Geriausias poveikio įrodymas – išnykusios ligos
Medikai pataria dėl skiepų pasikonsultuoti su medicinos profesionalais – šeimos ar vaikų ligų gydytojais. „Artimųjų, draugų ar pažįstamų nuomonė yra svarbi, tačiau jie nėra specialistai ir negali patikimai patarti, o kartais netgi atkalbėti nuo skiepijimo“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.
Gydytoja teigia, kad geriausias skiepų poveikio įrodymas – išnykusios ligos, kuriomis vaikystėje sirgo seneliai.
„Dažnai girdisi nuomonių, kam skiepyti, jeigu niekas neserga tomis ligomis. Tačiau pavojingų ligų, pavyzdžiui, difterijos, nėra daugiau nei 30 metų todėl, kad tam tikru laikotarpiu visi sutartinai skiepijosi. Jeigu paskiepysime 95 proc. populiacijos nuo meningokoko B infekcijos, tikėtina, kad kitos kartos gydytojams nebeteks su ja susitikti“, – sako šeimos gydytoja.
Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad skiepai – medicinos išradimas, kuris per visą istoriją išgelbėjo daugiausia gyvybių. Ne antibiotikai ar chemoterapija, o skiepai. „Skiepykite ne dėl savęs, o dėl savo atžalos“, – tikina gydytoja.
Tėvų apklausą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų vasario–kovo mėnesiais. Siekiant sužinoti visuomenės požiūrį į vaikų skiepijimą nuo meningokokinės B tipo infekcijos, visoje šalyje buvo apklausti 506 tėvai, auginantys vaikus iki 10 metų amžiaus.
