Meningitas ir stiklinės testas

Kasmet šalį sujaudina vaikų mirtys dėl žaibinės meningokokinės infekcijos. Visada kyla klausimas – nejau tėvai ir gydytojai nesugebėjo laiku pastebėti ligos, apie kurios požymius kalbama ir rašoma jau daug metų?

20 padermių

Bakterijų, pavadintų meningokokais, yra net 20 padermių. Jos sukelia įvairaus sunkumo ligas. Tai gali būti nesunkus viršutinių kvėpavimo takų uždegimas (sloga, ryklės uždegimas, trumpalaikis karščiavimas), sunki liga – pūlinis meningitas (ūminis minkštojo galvos smegenų dangalo uždegimas) arba išplitusi, gyvybei grėsminga žaibinė ligos forma – meningokokcemija. Kokia ligos forma užsikrėtęs vaikas sirgs, o kartais ir nesirgs (yra daug sveikų meningokokų nešiotojų – tiek suaugusiųjų, tiek vaikų) – priklauso nuo vaiko organizmo. Kol kas nėra atrasta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima išskirti tuos vaikus, kurie, užsikrėtę meningokokine infekcija, susirgs lengvai, o kurie – labai sunkiai.

Pastebėta, kad išplitusi, gyvybei grėsminga ligos forma dažniausiai pasitaiko sveikiems, retai sergantiems vaikams. Ši infekcija ypač pavojinga vaikams iki 3 metų, nes jų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, ir dėl to organizmas neadekvačiai reaguoja į ligos sukėlėją.

Nevėdinamų butų liga

Dažniausiai suserga vaikai iki 5 metų ir 15-19 metų jaunuoliai. Ši infekcija yra pavojinga ne tik vaikams, ji gali nusinešti ir suaugusiojo gyvybę.

Dažniau sergama rudens žiemos ir pavasario mėnesiais. Vaikų ir jaunų žmonių kolektyvuose bei ankštuose, blogai vėdinamuose butuose susidaro palankios sąlygos bakterijoms plisti lašeliniu būdu. Užsikrečiama nuo sveikų meningokokų nešiotojų, kurių skaičius, epidemiologinių tyrimų duomenimis, svyruoja nuo 1 iki 50 proc. žmonių ir ligonių. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Sveiki meningokokų nešiotojai yra patys pavojingiausi. Meningokokai plinta oro lašeliniu keliu.

Užsikrečiama nuo kosinčio, čiaudinčio ligonio, nuo jo apkrėstų aplinkos daiktų, žaislų. Į aplinką meningokokai išsiskiria su smulkiausiais seilių lašeliais.Pavojingas yra artimas kontaktas su meningokokų nešiotoju arba ligoniu. Slaptasis periodas (laikas nuo užsikrėtimo iki ligos požymių atsiradimo) priklauso nuo organizmo savybių ir svyruoja nuo 1 iki 10 dienų (vidutiniškai trunka 4 dienas). Priklausomai nuo imuniteto, gali prasidėti ir nesunki „peršalimo“ liga – sloga, paraudusi gerklė, ir pūlinis meningitas (ūminis minkštojo galvos smegenų dangalo uždegimas), ir išplitusi, gyvybei grėsminga žaibinė ligos forma – meningokokcemija.

Ligos požymiai, kuriuos reikia išmokti mintinai

Kai ligos sukėlėjai patenka į smegenis, prasideda sunki liga – pūlinis meningitas (ūminis minkštojo galvos smegenų dangalo uždegimas):

Ligos pradžia beveik visuomet ūminė.

Maži vaikai tampa labai neramūs arba priešingai – vangūs, atsisako valgyti bei gerti.

Pirmieji kūdikių meningito požymiai – pasikartojantys neramumo priepuoliai, pulsuojantis, išsipūtęs didysis momenėlis.

Labai skauda galvą.

Krečia šaltis, aukštą temperatūrą sunku sumažinti.

Pykinimas, šleikštulys, vėmimas, nesusiję su maistu.

Apatiškumas susijęs su sąmonės pritemimu.

Sustingsta raumenys, ypač sprando ir kojų.

Skauda palietus bet kurią kūno dalį ir atliekant bet kokį judesį.

Dažniausiai ligonis guli priverstinėje padėtyje (atlošta galva, o kojos suriestos ir prilenktos prie pilvo), nenori būti liečiamas.

Kartais atsiranda traukulių.

Išplitusiai, gyvybei grėsmingai žaibinei ligos formai – meningokokcemijai –būdinga:

Staigi ligos pradžia.

Aukšta 40-41°C temperatūra, kurią sunku sumažinti.

Stiprūs galvos, pilvo, kojų skausmai.

Pykinimas, šleikštulys, vėmimas, nesusiję su maistu.

Ligonis tampa vangus, glebus, dejuoja, gali būti irzlus.

Labai greitas ligos progresas – būklė blogėja labai greitai, per kelias valandas nuo ligos pradžios atsiranda tipiškas meningokokcemijos požymis – bėrimas.

Bėrimai (kraujosruvos) – netaisyklingos formos, tamsiai raudoni, greitai, tiesiog „akyse“ atsirandantys, plintantys, susiliejantys. Jie pirmiausia atsiranda apatinėje kūno dalyje (pilvo apačioje, sėdmenų, šlaunų srityje) ir greitai išplinta po kitas kūno vietas. Bėrimas skiriasi nuo kitų panašių bėrimų tuo, kad paspaudus skaidrios stiklinaitės dugnu pamatoma, kad oda pabąla, o bėrimas neblykšta ir neišnyksta.

Kraujosruvų atsiranda ir vidaus organuose, antinksčiuose (apžiūrint ligonį jų nematyti). Nuo šių organų nepakankamumo ligonis gali mirti.

Gali būti aptikta požymių, būdingų pūliniam meningitui (ūminiam minkštojo galvos smegenų dangalo uždegimui).

Aptikę grėsmingos ligos požymių, o juo labiau – bėrimą, neieškokite jokių vaistų, tik kuo skubiau vykite į ligoninę, nes kiekviena minutė – gyvybės kaina. Lėkite į ligoninę, kurioje yra vaikų intensyviosios pagalbos skyrius, nes, nuo ligos pradžios praėjus 12 val., medikų pagalba jau gali būti pavėluota. Svarbiausia, kad į ligoninę atvyktumėte, kai pastebėti pirmieji šios grėsmingos gyvybei ligos požymiai. Susirgę vaikai gydomi tik ligoninėje, nes jiems reikia nuolatinio, intensyvaus, nuolat (priklausomai nuo būklės) koreguojamo gydymo ir individualios slaugos.

Kaip apsaugoti vaiką?

Meningokokinė infekcija priklauso tai užkrečiamų ligų grupei, kurios kol kas neįmanoma suvaldyti skiepijimu ir kitomis priemonėmis. Galėčiau patarti šias priemones:

Paskiepykite vaikus.

Venkite artimo kontakto su ligoniu.

Paisykite asmens higienos taisyklių.

Visais įmanomais būdais stiprinkite imunitetą – stenkitės, kad maistas būtų vitaminingas ir visavertis, kad vaikas nebūtų nualintas nuolatinių stresų ir pailsėjęs, kasdien nors 1-2 val. pabūtų gryname ore. Vasaros pradžioje vaikas turėtų būti pradėtas grūdinti, tai turi būti tęsiama ir orams atšalus.

Veiksminga priemonė nuo šios infekcijos yra patalpų vėdinimas. Mokyklose per kiekvieną pertrauką būtina vėdinti klases, darželiuose – užsiėmimų kambarius ir miegamuosius, o namuose prieš vaikų miegą mamos turėtų išvėdinti vaikų kambarius.

Ką daryti, jei susirgo vaikas iš aplinkos

Tikrai baugu, kai pasiekia žinia, jog žaibine meningito forma susirgo vaiko bendraklasis ar kiemo draugas. Susirgusiojo vaiko šeima, draugai, bendraklasiai ir auklėtojos, mokytojos turi atlikti patikrą. Tai labai paprasta – iš burnos paimamas tepinėlis, kuris ir parodo, ar žmogus yra infekcijos nešiotojas, ar ne. Visiems, kontaktavusiems su ligoniu, ir infekcijos nešiotojams būtina vartoti antibiotikų, kuriuos skiria gydytojas.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja antibiotikų vartoti ir tiems, kurie miega vienoje patalpoje darželyje ar vaikų globos namuose, visiems, turėjusiems glaudų kontaktą su susirgusiuoju ir galėjusiems užsikrėsti per seiles. 10 dienų reikia stebėti su ligoniu kontaktavusių asmenų sveikatos būklę ir, pastebėjus nors mažiausius negalavimo požymius, kreiptis į savo gydytoją arba ligoninę.

Kokios galimos ligos pasekmės? Jos priklauso nuo ligos formos – kuo sunkesnė, tuo labiau didėja rizika sulaukti varginančių pasekmių; gydymo laiko pradžios – kuo anksčiau pradėtas gydymas tuo ligos komplikacijų būna mažiau. Persirgusįjį pūlinguoju meningitu (ūminiu minkštojo galvos smegenų dangalo uždegimu) gali varginti nervų sistemos pažeidimai, protinės veiklos sutrikimai, prasidėti epilepsija. Meningokokcemija gali sukelti odos ir galūnių kraujotakos sutrikimų, dėl kurių kartais tenka šalinti net pirštus.

Meningitas ir stiklinės testas

Meningitinį odos bėrimą nuo kitų bėrimų padeda atskirti „stiklinės“ testas: prispaudus prie įtariamo bėrimo skaidrią stiklinę, oda aplink bėrimą pabąla, tačiau pats bėrimo elementas neišnyksta. Ypač pavojinga, jeigu bėrimas greitai plinta.

Meningokokinės infekcijos požymiai – matyti kraujosruvos (tamsios dėmės) ant pirštų, riešų, pastebimas gilus pirštų galų audinių kraujotakos sutrikimas, dėl kurio, tokius pirštukus gali tekti net šalinti.

Konsultavo doc. A.Vingras

„Mamos žurnalas“