Dauguma tėvų žino apie meningokokinę B tipo infekciją, tačiau dalis jų nepriima sprendimo apsaugoti savo vaikus. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuva išlieka tarp daugiausiai susirgimų meningokoku B registruojančių Europos šalių.
Naujausia apklausa rodo, kad penktadalis tėvų, auginančių vaikus iki 20 m. amžiaus, tikisi, kad jų vaikas šia infekcija nesusirgs. Gydytojų teigimu, tėvams sunku suprasti, kad jie neturi galių kontroliuoti aplinkos, kurioje cirkuliuoja infekcija, ir patys gali būti jos nešiotojais.
2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, didžiausias sergamumas meningokokine B tipo infekcija fiksuojamas Airijoje (1,71 atv./100 tūkst. gyv.), Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje (1,2 atv./100 tūkst. gyv.), Nyderlanduose (1,17 atv./100 tūkst. gyv.).
Pasak šeimos gydytojos Izabelės Juškienės, dalis tėvų abejoja dėl sprendimo paskiepyti ir apsaugoti savo vaikus, o tai turi įtakos siekiant suvaldyti meningokoką B. Pasaulinė praktika rodo, kad reikalingos didelės (iki 90–95 proc.) skiepijimo aprėptys, o 2019 m. pirmąja vakcinos doze Lietuvoje buvo paskiepyta tik kiek daugiau nei 74 proc. kūdikių.
„Daugiausiai susirgimų meningokokine B tipo infekcija diagnozuojama kūdikiams ir vaikams iki 6 metų amžiaus. Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 37 susirgimai, iš kurių – 16 vaikų iki 6 metų amžiaus. Kita rizikos grupė – paaugliai ir jaunimas. Būtent šiemet kovo mėnesį meningokokas B buvo diagnozuotas 12 ir 14 metų paaugliams. Jeigu siekiame išvengti skaudžių meningokokinės B tipo infekcijos atvejų, turime pasistengti tiek skiepydami kūdikius, tiek vyresnius vaikus ar paauglius“, – sako Antakalnio poliklinikos gydytoja I. Juškienė.
Siekiant tėvams ir globėjams drąsiau priimti sprendimus, rugpjūčio mėnesį vyks šviečiamoji iniciatyva „Mėnuo be B“, skatinanti kuo daugiau sužinoti apie pavojingą meningokokinę B tipo infekciją ir pažangias apsaugos priemones bei dažniau pasitarti su gydytojais.
Skiepų apimtys auga, tačiau nepakankamai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, paskiepytų vaikų skaičius auga: 2017 m. bent viena meningokoko B injekcija buvo paskiepyti 7718, 2018 m. – 14 604, o 2019 m. – 30 693 vaikai iki 17 metų. Skiepijimo aprėpčių augimui didžiausią įtaką turėjo skiepų nuo meningokokinės B tipo infekcijos įtraukimas į Nacionalinę imunoprofilaktikos programą. Tačiau pastarųjų dvejų metų skiepijimų augimas neužtikrina reikalingų skiepijimo aprėpčių tiek kūdikių, tiek vyresnių vaikų amžiaus grupėse. Tik išlaikant didesnes nei 80–90 proc. skiepijimo aprėptis galima tikėtis, kad sergamumo ir mirtingumo rodiklis nekils arba kils labai nežymiai.
Naujausia, kovo mėnesį „Spinter tyrimų“ atlikta tėvų apklausa rodo, kad pagrindinė tėvų atsisakymo skiepytis priežastis – tikėjimas, kad jų vaikas nesusirgs.
Pasak šeimos gydytojos I. Juškienės, tokia tėvų nuostata yra klaidinga. „Dažniausiai abejojantys tėvai teigia, kad gyvena saugioje aplinkoje, galbūt kaime ar užmiestyje, užsidarę nuo bendravimo su žmonėmis. Jie sako, kad nedaro nieko, kas galėtų išprovokuoti ligą, tačiau nesuvokia, kad infekcijos nešiotojai gali nejusti jokių simptomų, todėl tikimybė užsikrėsti yra didžiulė. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu uždarose patalpose, žmonių susibūrimo vietose ar artimai bendraujant su sergančiuoju ar bakterijos nešiotoju. Net ir tėvai gali perduoti ligą savo vaikui“, – sako šeimos gydytoja.
Pasak I. Juškienės, meningokokas gali pasibaigti mirtimi, tačiau net ir išgyvenus gali sukelti daugybę liekamųjų reiškinių. Jie pasitaiko apie 10–20 proc. visų amžiaus grupių asmenims, išgyvenusiems šią ligą. Tai daugybiniai randai, galūnių amputacija, protinė negalia, klausos praradimas.
„Tyrimų metu pastebėta, kad invazinę meningokokinę B tipo infekciją išgyvenę asmenys net ir po daugelio metų turėjo prastesnę su sveikata susijusią gyvenimo kokybę – buvo stebima žemesnė savivertė, prastesnė fizinė, psichinė ir psichosocialinė sveikata. Tai atsiliepė vaikų mokymuisi“, – pasakoja gydytoja.
Tėvams svarbūs gydytojų patarimai
Priimant sprendimą dėl vaikų skiepijimo itin svarbus yra gydytojo vaidmuo. 80 proc. tėvų teigia, kad apie galimas, bet į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių neįtrauktas vakcinas turi informuoti gydytojas. Tam pritaria ir patys gydytojai – kovo mėnesį atliktos „Spinter tyrimų“ apklausos metu 64 proc. apklaustų bendrosios praktikos gydytojų ir pediatrų teigė, kad apie į skiepų kalendorių neįtrauktas vakcinas turi informuoti gydytojas.
Pasak I. Juškienės, didelę įtaką tėvams turi aplinkinių, draugų, giminaičių patarimai, patirtys, kurios formuoja tėvų nuomonę.
„Jeigu apie ligą yra diskutuojama artimoje aplinkoje, išgirstama apie šalutinius poveikius, tėvai ateina nusistatę neskiepyti ar dvejoja. Toks požiūris yra klaidingas. Skiepyti apsisprendę tėvai supranta, kad nepaskiepijimo žala organizmui yra daug didesnė negu nepageidaujama skiepo šalutinė reakcija. Reikėtų prisiminti, kad lengvas karščiavimas po skiepo yra normali organizmo reakcija į skiepą“, – sako šeimos gydytoja.
Vis daugiau šalių įtraukia vakciną į vaikų skiepų kalendorių
Vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos registruota nuo 2013 m., o šiuo metu yra patvirtinta net 42 pasaulio valstybėse. Iki 2020 m. pagaminta ir į įvairias pasaulio šalis pristatyta daugiau nei 50 mln. vakcinos dozių.
Pasak doc. dr. Sigitos Burokienės, VU docentės, vaikų ligų gydytojos, vakcina 2020 m. įtraukta į 8 Europos šalių imunoprofilaktikos programas, t. y. Jungtinė Karalystė, Lietuva, San Marinas, Andora, Airija, Portugalija, Čekija, Malta, skiepai rekomenduojami ir kai kuriuose Italijos, Ispanijos regionuose.
„Vakcinos dažniausiai kuriamos 10–15 metų, tačiau skiepų nuo meningokoko B kelias iki vartotojo truko net 30 metų. Europos Sąjungoje vakcinų ir kitų vaistų reglamentavimą prižiūri Europos vaistų agentūra. Žinoma, skiepai, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti nepageidajamų reakcijų, ir šiuo metu siekiama, kad ne tik gydytojai, bet patys pacientai praneštų apie jas. Tėvai baiminasi įvairių reakcijų po skiepų, labiausiai sunerimsta dėl karščiavimo, tačiau turi žinoti, kad lengvas karščiavimas iki 38,0 C, trunkantis iki 48 val., yra natūrali organizmo reakcija į skiepą ir vaikui visiškai nepavojiga. Ilgiau trunkantis karščiavimas ar karščiavimas per 38,5 C jau laikomas nepageidaujamu reiškiniu, tad reikėtų apsilankyti pas gydytoją ir apie reakciją pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai“, – sako VU docentė.
Pasak gydytojos, didėjant nuo meningokokinės B tipo infekcijos paskiepytų vaikų skaičiui, mes visi – ir tėvai, ir gydytojai – jaučiamės saugesni. „Iki vakcinos įdiegimo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų skubios pagalbos skyriuje į kiekvieną karščiuojantį vaiką, turintį bėrimą ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymių, pirmiausia žiūrėjome kaip į galimai sergantį meninkokine infekcija, kuri gali žaibiškai pražudyti vaiką. Ligos pradžioje meningokokinę infekciją atskirti nuo kitų ligų yra labai sunku, tad geriau vaiką paskiepyti, nei rizikuoti jo sveikata ar gyvybe“, – sako S. Burokienė.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad paskiepyti savo vaiką galima ir paauglystėje, nes šiuo laikotarpiu meningokokinė B tipo infekcija taip pat yra pavojinga.
Dabar jau 19-metę dukrą gydytoja paskiepijo prieš trejus metus savo lėšomis.
Dažniausiai įvairūs susirgimai užkrečiamosiomis ligomis pasireiškia prasidėjus mokslo metams ir atšalus orams, todėl rugpjūčio mėnesį, prieš vaikams keliaujant į darželius ar mokyklas, tėvai gali pasirūpinti būtinaisiais skiepais. Gydytojai ragina tėvus profilaktinių patikrinimų vizitų metu užduoti visus rūpimus klausimus apie meningokoką B, jo padarinius bei pažangiausias apsaugos priemones – skiepus, kad būtų išsklaidytos visos abejones ir tinkamai pasirūpinta vaikų sveikata.
Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
„Mėnuo be B“ – tai šviečiamoji iniciatyva, skatinanti tėvus ir globėjus kuo daugiau sužinoti apie pavojingą meningokokinę B tipo infekciją ir pažangias apsaugos priemones bei pasitarus su gydytojais drąsiau priimti sprendimus. Visą rugpjūčio mėnesį vizitų metu gydytojai primins tėvams, kad jie gali drąsiai klausti apie meningokoką B, jo pasekmes ir veiksmingas prevencijos priemones, kad būtų išsklaidytos visos abejonės ir tinkamai pasirūpinta vaikų sveikata.
