Jau 3 metai visiems Lietuvos naujagimiams tikrinama klausa dar gimdymo namuose. Atrodo, viskas aišku – jei nustatyta, kad vaikas girdi, tai ir girdi. Iš tikrųjų yra daug niuansų.
Apie tai kalbamės su VUL Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Ausų, nosies ir gerklės skyriaus gydytoja Jekaterina Byčkova.
Jeigu atliekama visuotinė naujagimių klausos patikra, vadinasi, tėvams, kurių naujagimiams nustatyta, kad jie girdi, nebereikia dėl nieko jaudintis – vaikas girdės?
Naujagimių klausos patikros tikslas yra nustatyti ir atrinkti vaikus, kurie gali turėti įgimtą (nuolatinį) klausos sutrikimą.
Kodėl reikia tirti visus naujagimius? Nes įgimtas klausos sutrikimas yra sunkai pastebimas, dažnas, be to, – kurti vaikai dažniausiai gimsta girdintiems tėvams.
Įgimtas klausos sutrikimas (ĮKS) yra dažniausia įgimta patologija – jis pasireiškia 1–3 iš 1000 naujagimių. Dar 2 vaikams iš 1000 klausa gali pablogėti vėliau, iki pradedant eiti į mokyklą.
Kadangi ĮKS priežastis dažniausiai būna vidinės ausies plaukuotųjų ląstelių pažeidimas, todėl ir visuotinės patikros metodas, kuris vadinasi otoakustinės emisijos tyrimu, tiria vidinės ausies funkciją.
Tačiau kartais klausos sutrikimo vieta būna klausos nervo skaidulos, todėl otoakustinės emisijos testo rezultatai būna geri.
Tėvai gimdymo namuose sužino, kad vaiko klausa yra gera, tačiau tai nėra tiesa.
Tokių atvejų nėra daug ir dažniausiai taip atsitinka vaikams, turintiems rizikos veiksnių: gimusiems neišnešiotiems, turėjusiems sunkią geltą, ilgai gydytiems reanimacijoje. Todėl tokiems kūdikiams rekomenduojama atvykti išsitirti pakartotinai, paaugus iki 9–12 mėn.
Kadangi klausa gali sutrikti ir vėliau (ne tik gimus), visiems tėvams rekomenduojama stebėti kūdikio ir mažojo vaiko klausą, kalbos raidą ir, esant vėlavimui, – pakartotinai atvykti klausos vertinimui.
Jeigu klausos tyrimas, kuris naujagimiams atliekamas gimdymo namuose, nėra absoliutus, tai kam jis reikalingas?
Visuotinė naujagimių klausos patikra yra efektyviausias kelias kuo anksčiau rasti vaikus, gimusius su klausos sutrikimu.
Klausos patikra nenustato klausos sutrikimo, ji tik padeda atrinkti vaikus, kuriems reikia daryti tolesnius išsamesnius klausos tyrimus, kad nustatytume arba atmestume įgimto klausos sutrikimo diagnozę.
Patikra būtina! Ji Vakarų šalyse atliekama jau 20 metų. Egzistuoja skirtingi klausos patikros metodai, ir kitose šalyse vaikams, turintiems rizikos veiksnių, atliekamas dar ir klausos sukeltųjų potencialų atrankinis tyrimas.
Tada tikimybė „nenustatyti“ klausos sutrikimo visai sumažėja.
Tačiau kartoju – daliai vaikų klausa pablogėja ir vėliau, todėl kitose šalyse atliekama ne tik visuotinė naujagimių klausos patikra, bet ir priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų visuotinė klausos patikros. Tokiu atveju, be otoakustinės emisijos tyrimo, atliekama ir audiograma. Tačiau Lietuvoje kol kas tokios programos nėra.
Tačiau vaikams, turintiems kalbos raidos sutrikimą, įgimtų sindromų, neišnešiotiems, su įgimta CMV (citomegalo viruso) infekcija, kuriems labai kartojasi ausų uždegimai ir ilgai užsilaiko skystis ausyje, kurių šeimoje yra ĮKS atvejų ir kurių tėvai įtaria klausos sutrikimą, rekomenduojama ištirti klausą priešmokykliniame arba pradinuko amžiuje.
Ar jūsų praktikoje yra buvę atvejų, kad naujagimiui per patikrą nustato, kad jis girdi, tačiau vėliau paaiškėja, kad ne?
Taip, yra tokių atvejų, kad klausos sutrikimas atsiranda vėliau. Būna taip, kad vaikas metų metais lanko logopedo konsultacijas, kalba nerišliai, jo žodynas skurdus, klausydamas žiūri į veidą arba pradėjęs lankyti mokyklą pavargsta, nenori mokytis, sunkiau rašo diktantus, o paaiškėja, kad turi klausos sutrikimą, kurio be tyrimų pastebėti labai sunku.
Anksčiau mes, klausos specialistai, didelį dėmesį sutelkdavome į sunkesnio laipsnio abipusį klausos sutrikimą, tačiau dabar atsiranda vis daugiau naujų mokslinių studijų, įrodančių net nedidelio laipsnio abipusio ir net vienpusio klausos sutrikimo žalą vaiko raidai ir gyvenimo kokybei. Todėl visuotinė vaikų (naujagimių ir priešmokyklinio/mokyklinio amžiaus) klausos patikra daro revoliucinius pokyčius ir leidžia nustatyti sutrikimus kuo anksčiau ir taip sumažinti žalą vaiko raidai.
Jeigu kūdikis atsisuka į garsą, vadinasi, jis girdi?
Kartais tėvai klysta galvodami, kad gali puikiai atskirti, ar jų vaikas girdi, ar ne. Kūdikiai gali reaguoti į stiprius garsus išsigąsdami ar pasukdami galvą, tačiau tai nereiškia, jog jų klausa gera. Kai kurie klausos negalią turintys kūdikiai gali girdėti vienus garsus, tačiau jų klausa gali būti nepakankama, norint išgirsti aplinkinių kalbą ir pačiam jos mokytis. Todėl rekomenduojama aptikti klausos negalią ir suteikti kūdikiui pagalbą iki jam sukaks 6 mėnesiai.
Kaip atliekama naujagimių ir kūdikių klausos patikra?
Naujagimių klausos patikrai taikomas otoakustinės emisijos tyrimas. Jis išmatuoja atsakus į pateiktą garsą, kurie susiformuoja vidinėje ausyje. Nedidelis daviklis, įdėtas į ausies landą, pateikia garsinius spragtukus, o paskui išmatuoja vidinės ausies skleidžiamą aidą, kuris kyla joje, išgirdus garsą. Šis tyrimas greitas, visiškai neskausmingas, bet jam reikia visiškos tylos. Dėl šios priežasties jį rekomenduojama atlikti kūdikiui miegant. Jei atliekant klausos patikrą registruojamas abiejų ausų atsakas į garsą, tai yra gaunamas teigiamas klausos patikros rezultatas ir nėra jokių neprigirdėjimo rizikos veiksnių, – tolesnio klausos tyrimo neprireikia.
Svarbu žinoti, kad teigiamas otoakustinės emisijos tyrimas tik informuoja, ar vaikutis šiuo metu girdi, bet tai negarantuoja, kad ateityje vaikutis neturės klausos problemų. Daliai vaikų klausa sutrinka vėliau – per kelis pirmuosius metus.
Ką daryti, jei gimdymo namuose atliktas tyrimas rodo, kad vaikas negirdi (tyrimo atsakymas neigiamas)?
Jei vaiko otoakustinės emisijos tyrimo rezultatai yra neigiami, tai dar nereiškia, jog vaiko klausa yra sutrikusi. Iš tikrųjų daliai vaikų, kuriems patikros rezultatai būna neigiami tiriant pirmą kartą, pakartojus tyrimą, gaunami teigiami rezultatai.
Neigiamą atsakymą gali lemti ir klausos sutrikimas, ir tam tikros tyrimo sąlygos, pavyzdžiui, aplinkos triukšmas, maža ausies landa ar sekretas ausies landoje. Todėl tam, kad įsitikintume, ar kūdikio klausa yra gera, kartais tenka klausos patikros tyrimą pakartoti. Jei klausos sutrikimas vis dėlto įtariamas, atliekami išsamesni klausos tyrimai.
Jei klausos patikra nebuvo atlikta naujagimių skyriuje ar pirmo tyrimo rezultatai buvo neigiami, rekomenduojama per 3 mėnesius atvykti pas gydytoją otorinolaringologą-audiologą pasikonsultuoti ir atlikti tyrimą dar kartą. Kūdikio klausą įvertinti ir otoakustinės emisijos tyrimą atlikti gali ne kiekvienas gydytojas otorinolaringologas, o tik gydytojas otorinolaringologas-audiologas.
Faktai apie vaiko klausą:
Visuotinė naujagimių klausos patikra padeda kuo anksčiau identifikuoti kūdikius, kurie turi įgimtą klausos sutrikimą. Tai reiškia, kad tėvai gali gauti jiems reikalingą paramą ir pagalbą nuo pat pradžių.
1–3 kūdikiai iš 1000 gimsta su nuolatiniu klausos sutrikimu vienoje ar abiejose ausyse.
Šis skaičius padidėja iki 1 iš 100 kūdikių, kurie intensyviosios terapijos metu praleido daugiau kaip 48 valandas.
Dauguma neprigirdinčių kūdikių gimsta šeimose, kuriose nėra negirdinčiųjų.
Nuolatinis klausos sutrikimas gali labai paveikti kūdikių vystymąsi.
Ankstyvas įgimto klausos sutrikimo diagnozės nustatymas gali suteikti šiems kūdikiams geresnes galimybes plėtoti kalbos ir bendravimo įgūdžius.
Diagnostika, atlikta tinkamu laiku, padeda jiems palaikyti santykius su savo šeima ar globėjais nuo ankstyvo amžiaus.
„Mamos žurnalas“
