Pirmieji kūdikio ištarti žodžiai tėvams yra gražiausia muzika. Apie tai, kaip prakalbinti kūdikį, kalbamės su Vaiko raidos klinikos klinikine logopede Rūta Ivanauskiene.
Kodėl tokia svarbi vaikučio kalbos raida, jeigu anksčiau ar vėliau visi pradeda kalbėti?
Susiduriame su daug atvejų, kuomet vaikai nepradeda kalbėti ir, sakyčiau, tokių atvejų vis daugiau. Todėl vaiko kalbos raidą stebėti būtina. Vaiko kalbos raidos etapai yra sudaryti, remiantis moksliniais tyrimais. Sutinku, kad vaikų raida gali skirtis, bet jeigu 2 ar juo labiau 3 metų vaikas visai nekalba, jau reikėtų sunerimti. Kuo ankščiau bus suteikta pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas pradės kalbėti, gal pavyks kalbą kažkaip sužadinti, tėvai gaus patarimų, kaip tai daryti namuose.
Kitas svarbus aspektas, kad vėluojanti kalba gali būti signalas dėl tam tikrų raidos sutrikimų.
Ar tas vaikas, kuris pradėjo kalbėti metų, ir tas, kuris pradėjo kalbėti 3 metų, kuo nors skirsis, kai bus suaugę? Kalbama, kad Einšteinas pradėjo kalbėti 4 metų.
Matote, kuo sklandžiau vystosi vaiko kalbos raida, kuo taisyklingiau jis taria garsus, tuo daugiau pasitikėjimo jis turi. Jam nereikia galvoti apie tai, kad jo kažkas nesupras, kad jis nemokės išsakyti savo norų. Dvejų metų skirtumas nuo tada, kai vaikas pradėjo kalbėti (jeigu lyginame 1 metų ir 3 metų vaikus) yra labai reikšmingas ir didelis laiko tarpas. Per tuos dvejus metus vaiko, pradėjusio kalbėti vienerių, kalba sėkmingai vystėsi, jis plėtojo savo žodyną, mokėsi išsakyti savo mintis kelių žodžių sakiniais. Neaišku, kodėl trimetis pradėjo kalbėti tik būdamas trejų. Net jeigu tai buvo tiesiog sulėtėjusi kalbos raida, neaišku, kaip ją lavinti seksis vėliau, kaip greitai kalba tobulės.
Labai negerai, jei vaikai pradeda lankyti mokyklą turėdamas kalbos arba kalbėjimo problemų. Jis pradeda mokytis skaityti, pažinti raides, bet negali teisingai jų ištarti, negeba nuosekliai reikšti minčių, dėstyti sakinių. Tai formuoja nepasitikėjimo savimi jausmą, verčia jausti gėdą, vaikas bijoti skaityti arba kalbėti (pasakoti) garsiai. Ir neaišku, kokių psichologinių problemų netobula kalba gali sukelti mažam žmogui ateityje. Galbūt suaugęs jis kalbės puikiai, bet ne taip pasitikės savimi, bijos kalbėti prieš auditoriją? Gražiausi mokyklos metai jam kels tik blogus prisiminimus.
Kada laikas pasitarti su logopedu ar raidos specialistu? Ne paslaptis, kad per sveikatos patikras poliklinikoje mažiausiai kreipiama dėmesio į vaiko kalbos raidą.
Aš tėvams rekomenduoju ateiti pasikonsultuoti tada, jeigu tik kyla kokių nors abejonių, baimių, ir jokiu būdu nelaukti ir galvoti, kad išaugs. Geriau jau pasikonsultuoti ir įsitikinti, ar viską darote teisingai, ar specialistė neįžvelgia kažko daugiau, nei tik kalba. Kartais užtenka tėvams tik patarti, ir viskas pradeda gerėti. Tėvai labai dažnai pamiršta, kad aplinka, kurioje auga vaikas, yra jo kalbos pagrindas.
Kokie paprasti kalbos skatinimo būdai namuose?
Nėra jokių ypatingų būdų, tiesiog reikia bendrauti su vaiku mums įprasta kalba, o jeigu vaikas kažkiek kalba, pabandyti išlaukti, kol išleis kažkokį garsą, rodydamas, ko nori, gestu ar kitu jam būdingu būdu.
Kalbą galima skatinti žaidžiant su vaiku. Pavyzdžiui, statome bokštą ir kalbamės – klausiame už vaiką (kas čia?), atsakome (o…, tai kaladėlė), toliau kalbame imame kaladėlę, dedame, kaladėlė nukrito (bam) ir t.t..
Einame pasivaikščioti, vėl kalbamės su vaiku, klausiame už jį (kas čia?), atsakome už jį (čia šuo… šuo loja au au) ir t.t.
Vartome knygelę, vėl kalbame tuo pačiu dialogu patys su savimi.
Ar kompiuteris, televizorius, išmanusis telefonas skatina kalbą?
Su saiku ir nuo tam tikro amžiaus tai nėra blogai. Šiuo metu gyvename tokioje aplinkoje, kurioje technologijos yra mūsų gyvenimo dalis. Vienas dalykas duoti vaikui pažiūrėti per televizorių tinkamą turinį kaip skatinimo priemonę, o visai kas kita – duoti šias technologijas vos pusės metų–metų kūdikiui, kad šis būtų ramus ir nekeltų problemų.
Gal mūsų kalba tiesiog per sunki? Kuo pagrįstas anglų kalbos fenomenas, juk sulėtėjusios raidos vaikai pirmiau prabyla angliškai, o tik paskui lietuviškai?
Kai vaikutis prabyla angliškai, visada paklausiu tėvų, kaip dažnai jis gauna išmaniuosius įrenginius. Nes vaikas niekada nepradės kalbėti kalba, kurios jo artimoje aplinkoje nėra.
Anglų kalba yra lengvesnė lyginant su lietuvių kalba. Kam ten laužyti liežuvį ir sakyti „šuo“, jeigu gali sakyti „dog“. O dar jeigu tėvai tuo didžiuojasi ir patys pradeda sakyti, o žiūrėk čia „dog“, tai tada vaikas taip ir kalba.
Jeigu tai nėra dvikalbė aplinka šeimoje ir vaikas kalba angliškai bei neturi jokių specialiųjų poreikių, tai man, kaip specialistei, rodo, kad vaikas per daug laiko praleidžia prie IT. Greičiausiai tėvai su tokiu vaikui bendrauja labai mažai, nes vaikas patogus, ramus sėdi įnikęs į planšetę ar telefoną, ir viskas.
Ką jūs darote su vaiku, kai kreipiasi dėl vėluojančios kalbos? Papasakokite algoritmą.
Daug bendrauju su tėvais. Prie jų, kaip ir prie vaikų, irgi reikia mokėti prieiti, nes pirmo susitikimo metu tėvai ne visada pasako taip, kaip yra. Bet kuriuo atveju stengiuosi sužinoti kaip galima daugiau apie vaiko kalbinę aplinką, paklausinėti, ar nėra dar kokių problemų (elgesys, dėmesys, atmintis, kažkokie stereotipiniai veiksmai, judesiai ir kt.).
Tada bandau susipažinti su vaiku, jį pakalbinti. Duodu nurodymus, ką tėvai toliau gali daryti namuose, kaip prisidėti. Taip žingsnelis po žingsnelio bendradarbiaudami judame pirmyn.
O jeigu atvejis sunkus, keliantis daug klausimų, visada rekomenduoju tėvams apsilankyti raidos centre, kad įvertintų vaiko raidą. Nes visuomet svarbu rasti priežastį, kodėl kalba vėluoja, – tik taip galėsime tinkamai padėti ir vaikui ir tėvams.
Be abejo, norint pasiekti geriausių rezultatų, reikalingas ir tėvų įsitraukimas. Vaikui bus sunku išmokti naujų žodžių ir praplėsti žodyną, jeigu niekas su juo nekalbės ir jo nemokys. Tėvai turėtų pažindinti vaiką su aplinka, taisyklingai įvardinti matomus daiktus ir objektus, žaisti su savo vaikais įvairiausius kalbinius žaidimus, mokyti vaiką atkartoti tėvų skleidžiamus garsus, skiemenis bei žodžius.
Vaiko raidos klinikoje taikote kalbos neurosensorinę stimuliaciją. Kas tai?
Vaiko raidos klinikoje svečiavosi ir daugiau nei 40 metų sukaupta patirtimi pasidalino Jozef Vervoort – ilgametis audioneurosensorikos specialistas ir Atlantis instituto bei Mozart-Brain-Lab centro Belgijoje direktorius. Jis Vaiko raidos klinikai sudarė specialią programą – kalbos neurosensorinę stimuliaciją.
Didžiausi pokyčiai taikant kalbos neurosensorinę stimuliaciją yra pastebimi garsų/žodžių tarime – vaikai tiksliau ir aiškiau taria garsus, skiemenis ir žodžius. Taip pat lengviau pakartoja taisyklingą garsų, skiemenų ir žodžių tarimą. Kalbos neurosensorinė stimuliacija padeda išmokti naujų žodžių, tobulina aktyvųjį žodyną bei rišliosios kalbos plėtojimą – didina žodžių kiekį sakiniuose ar skatina ilgesnį atpasakojimą. Vaikas mokosi ritmingai tarti žodžius, skaityti nepraleidžiant skiemenų žodžiuose, valdyti balsą, rašyti žodžius ir sakinius tvarkingai eilutėse, o ne bet kur sąsiuvinyje, kadangi vaikui lengviau suvokti erdvę.
Kalbos neurosensorinė stimuliacija apima ne tik vaiko žodinę kalbą, bet ir apskritai komunikaciją. Tai reiškia, kad vaikui kalbos neurosensorika padeda tokiose srityse, kaip rašymas, skaitymas, kalbėjimas, artikuliacija, ekspresyvioji kalba ir balso valdymas, be to, kartu lavinami ir vaiko socialiniai įgūdžiai.
Ačiū už patarimus.
