Kaip suprasti, kad vaikas neprigirdi

klausos raida

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Su VU Vaikų ligoninės Otolaringologijos skyriaus Vaikų klausos tyrimų poskyrio gydytoja Jekaterina Byčkova susitikome pakalbėti apie kūdikių klausą, o temų ratas gerokai išsiplėtė.

Gydytoja Jekaterina su kolegomis dirba VU vaikų ligoninės Otorinolaringologijos skyriuje, Vaikų klausos tyrimų poskyryje.

Įrodyta, kad atstatant klausą kiekvienas mėnuo yra svarbus. Jei įgimtas klausos pažeidimas nustatomas labai anksti ir iškart pradedama klausą atstatinėti, rezultatai būna tikrai geri. Tai jau įvertino mūsų specialistai  – Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių įvesta visuotinė naujagimių klausos patikra (vadinamasis skryningas).

Kodėl taip svarbu aptikti neprigirdėjimą kuo anksčiau? Klausa yra pirma ir būtina sąlyga vystytis kalbai. Nuo klausos prasideda labai svarbi grandinė: Klausa→Kalba→Skaitymas ir rašymas→Akademinis mokymas→Profesija.

Taigi kūdikio klausą reikia tikrinti. Kaip tai padaryti, skaitykite toliau.

Girdi nuo 20 savaičių

Vaisius pradeda girdėti jau 20 nėštumo savaitę. Vaisius girdi iškreiptus garsus, nes per mamos pilvo sieną ir per vaisiaus vandenis jie iki vaisiaus atkeliauja pakitę. Vanduo slopina aukštus dažnius, todėl vaisius geriau priima žemą  – tėčio balsą. Su vaisiumi reikia kalbėti, jam dainuoti. Taip jis išmoksta atpažinti artimųjų balsus, todėl pirmomis gyvenimo savaitėmis jam lengviau nusiraminti, kai išgirsta pažįstamus balsus. Gimdoje vaisius nuolat girdi ir mamos širdies ritmą, kvėpavimą, žarnyno judesius, todėl naujagimis nusiramina ant mamos rankų. Įrodyta, kad irzlų kūdikį nuramina įrašytas motinos širdies plakimas.

Norint lavinti dar negimusio vaikelio klausą, reikėtų jam leisti klausytis muzikos (ypač klasikinės). Muzika lavina ir daugybę kitų procesų smegenyse. Garsi, tranki muzika, triukšmas vaisių veikia neigiamai.

Kodėl sutrinka vaikučio klausa

Reikėtų skirti įgimtą ar anksti įgytą klausos pažeidimą nuo vėlyvesniame amžiuje atsiradusio klausos pažeidimo (šis dažniausiai atsiranda dėl ausų uždegimų, slogos ir yra pagydomas).

Pagrindinė įgimto neprigirdėjimo priežastis – paveldėjimas (60 proc.). Paprastai tie kūdikiai, kurie gimsta su klausos sutrikimais, neturi jokių rizikos veiksnių. Nei tėvai, nei giminaičiai neturi jokių klausos bėdų. Tiesiog recesyvinis genas, sukeliantis klausos sutrikimą, klajoja per kartas. Gal kadaise tėčio ar mamos giminėje būta panašių sutrikimų, bet to jau niekas nebepamena. Susitikus dviem tokiems genams vaikelis gimsta su klausos sutrikimu. Deja, genetiniai tyrimai dėl šio klausos sutrikimą lemiančio geno Lietuvoje neatliekami (nors šis genas labai paplitęs). Kai gimsta toks vaikas, tėvams paprastai būna didžiulė staigmena.

Kitos įgimto neprigirdėjimo  priežastys:įgimta infekcija (citomegalo infekcija, raudonukė, toksoplazmozė, sifilis, ŽIV), neišnešiotumas, mažas įvertinimas pagal Apgar skalę, gydymas reanimacijos skyriuje, padidėjęs bilirubino kiekis kraujyje, sepsis, meningitas, sunkus gripas, galvos trauma, ototoksinių vaistų vartojimas.

Klausos pažeidimų – daug

Klausos pažeidimas yra dažniausia įgimta patologija  – 1 iš 1000 naujagimių gimsta su sunkiu klausos pažeidimu.5 metų amžiuje jau 3 vaikams iš 1000 yra nustatomas nuolatinis klausos pažeidimas. Kiekvienam gimusiam kūdikiui imamas kraujas dėl dviejų genetinių ligų  – hipotireozės ir fenilketonurijos. Tačiau abiejų šių ligų kartu paėmus paplitimas yra gerokai mažesnis nei klausos pažeidimų.

Įgimtas ar ankstyvame amžiuje įgytas bet kokio laipsnio klausos pažeidimas sutrikdo vaiko kalbos, emocinę, protinę ir socialinę raidą. Išsivysčiusių šalių sveikatos apsaugos standartai reikalauja, kad kiekvienam naujagimiui būtų atlikta klausos patikra, klausos pažeidimas kūdikiui būtų nustatytas iki 3 mėnesių, o klausos reabilitacija būtų pradėta iki 6 mėnesių.

Kaip suprasti, kad kūdikis neprigirdi

Ar kūdikis girdi, ar ne, tėvams suprasti gana sunku. Tačiau kurie tėvai nebando pasitikrinti savo kūdikėlio klausos? Vos mažylis gimsta, tėvai stebi – ar sureaguos į durų trinktelėjimą, pliaukštelėjimą rankomis? Deja, toks tikrinimas „pliaukšėjimais“ yra labai subjektyvus. Tik ką gimusio vaikelio nervų sistema yra apsaugota nuo išorės dirgiklių, nes vaikučiui reikia prisitaikyti prie naujos aplinkos. Todėl naujagimis į stiprų garsą ne visada reaguoja, nors jį ir girdi. Tie „laideliai“, kurie garsą nuveda nuo ausų iki smegenų centrų, dar neturi apvalkalėlių, nes šie dar bręsta.

Normalios klausos požymiai:

2-4 mėn. suplojus rankomis už kūdikio galvos, vaikutis gali išsigąsti, užsimerkti ar atsimerkti, skėstelėti rankomis, susigūžti, pradėti stipriau čiulpti.

Jei miegojo – gali sujudėti arba net pabusti. Tačiau į garsą jis galvos dar nesuka.

4-6 mėn. bando pasukti galvą į įdomų vidutinio stiprumo garsą.

6-10 mėn. pasuka galvą į vidutinio stiprumo garsą, vardą, telefono skambutį, dulkių siurblį.

12 mėn. pasuka galvą į silpną garsą greta ar virš savęs. Parodo keletą gyvūnų knygutėje. Taria pirmuosius žodžius.

Keli sutrikusios klausos požymiai:

Neišsigąsta stipraus garso būdamas 3 mėn.

Nustoja guguoti 6-8 mėn. amžiuje (tiek gerai girdinčio, tiek neprigirdinčio kūdikio „kalba“ iki 6 mėn. visiškai nesiskiria – visi guguoja, tačiau negirdintys kūdikiai paskui nustoja guguoti).

Nereaguoja į savo vardą būdamas 8-10 mėn.

Nereaguoja į paliepimus („paduok kamuolį“, „atnešk batukus“) būdamas 12 mėn.

Kai neprigirdi vyresni vaikai

Vyresnių vaikų neprigirdėjimą pastebėti lengviau. Pirmiausia sutrinka kalbos raida. Tėvai sako, kad „vaikas neklauso“, nes 2-5 metų mažylis nereaguoja į paliepimus, neatsisuka. Kartais tai visai ne „trečiųjų metų krizė“, o  neprigirdėjimas. Tai, kad vaikas neprigirdi, išduoda ir nuolatinis perklausimas „ką?“ arba noras vis pasigarsinti televizorių. Vienpusio neprigirdėjimo požymis – vaikas nelokalizuoja garso, deda telefoną tik prie vienos ausies. Nedidelio laipsnio neprigirdėjimą pastebėti labai sunku.

Kartais negirdi ne dėl klausos sutrikimų

Ne visada vaikas nereaguoja į garsą dėl to, kad sutrikusi jo klausa. Mes girdime ne ausimi, o smegenimis. Ausis yra tik laidas, vedantis prie smegenų. Jei pažeidimai tame „laide“ (ausyje), juos galima „sutaisyti“, kad garsas nukeliautų į smegenis. Deja, kartais garsas kuo puikiausiai nukeliauja į smegenis, bet jos jo neapdoroja. Tada jau audiologai niekuo negali padėti. Pavyzdžiui, vaikai autistai puikiai girdi, tačiau gali į garsą nereaguoti.

Kaip kūdikiams tikrinama klausa

Iš tiesų – kaip gi kūdikėliui patikrinti klausą, jei jis pagal standartus dar net neturėtų atsisukti į garsą? Pasak gydytojos Jekaterinos Byčkovos, pirmąją informaciją suteikia tėveliai, kurie kasdien mato kūdikį. Tėvai klausinėjami daugybės dalykų – kaip praėjo nėštumas, gimdymas, kuo sirgo mama, kaip kūdikis auga ir kaip reaguoja į garsą ir t.t.

Pirmasis tyrimas vadinamas otoakustinės emisijos tyrimu, jis atliekamas  dažniausiai miegančiam kūdikiui. Kūdikis turi nesloguoti, ausytės turi būti švarios. Į miegančio kūdikio ausytę įdedamas mažas daviklis, kuris nesukelia jokio skausmo.

Aparatūra siunčia į vaikučio ausytę tam tikro dažnio garsą ir fiksuoja reakciją. Per keletą minučių, kiek trunka tyrimas, aparatūra ištiria, ar išsivysčiusios neuroepitelinės ląstelės (klausos nervo ląstelės). Tyrimas patikimas, tik reikalingos geros sąlygos – tyla ir labai ramus vaikutis (štai kodėl geriau tirti miegantį, nes būdraudamas kūdikis neišbus ramiai ir tyliai). Kitu aparatu įvertinama, kaip juda ausų būgneliai.

Po to vaikutis pažadinamas, apžiūrimi jo ausų būgneliai, gerklytė, nosytė, ir klausa tiriama paprasčiausiu, tėvams gerai suprantamu būdu – gydytoja barškina įvairaus dažnio garsus skleidžiančiais barškučiais. Barškučių yra įvairiausių, kiekvieno amžiaus kūdikiams skirti vis kitokie, nes skirtingo amžiaus kūdikiai turi reaguoti į skirtingo stiprumo garsus. Jei šie pirminiai tyrimai parodo, kad yra įtariamas klausos sutrikimas, vaikutis tiriamas toliau. Svarbu, kad galutinė diagnozė būtų nustatyta iki 6 mėn.

Nuo pusės metų jau galima atlikti ir dar vieną tyrimą – audiogramą. Vaikutis su mama įsitaiso specialioje tylos kameroje, į kurią siunčiami įvairūs garsai, iliustruojami ir vaizdais. Stebima vaikučio reakcija. Būtina sąlyga – vaikas turi būti gerai nusitiekęs, nepavargęs. Ne taip retai tenka tyrimą atidėti, nes vaikas irzlus, neturi nuotaikos, nori miego.

Vyresniems vaikams uždedamos ausinės ir jie žaisdami su tyrėju parodo, kada išgirsta garsą. Vaikams rodomi ir paveikslėliai, bandoma įvertinti kalbos įgūdžius.

Kodėl jei negirdi, tai ir nekalba

Klausa yra pirma ir būtina sąlyga vystytis kalbai. Kalbėti išmokstame tik klausydamiesi kalbos. Net nedidelis neprigirdėjimas turi labai didelės įtakos kalbai vystytis. Kai klausa sutrinka suaugusiajam, jis jau moka kalbėti, suvokia kalbą, jis daug nenugirstų žodžių atspėja, perskaito iš lūpų.

Mažas vaikas to negali. Žodis susideda iš stipresnių ir silpnesnių skirtingų dažnių garsų. Neprigirdintis vaikas stipresnius žodžio garsus išgirsta, silpnesnių neišgirsta, tad žodžio nesupranta, neišmoksta taisyklingos kalbos.

Vaikutis girdi jau nuo 5 nėštumo mėnesio, vadinasi, naujagimis jau turi 4 mėnesių klausymosi patirtį. Dar po 12 mėnesių klausymosi kūdikis ištaria pirmuosius žodžius. Nustatyta, kad kuo daugiau tėvai kalba su vaiku, tuo ankščiau jis pradeda kalbėti, tuo gausesnis žodynas. Šeimose su aukštuoju išsilavinimu tėvai vaikui per valandą pasako apie 2000 žodžių, darbininkų šeimose  – apie 1000, socialiai remtinose šeimose – tik apie 500 žodžių.

Nenuostabu, kad kartais vėluojanti kalba išduoda klausos sutrikimus. Deja, apylinkės gydytojai, kuriems vaikas reguliariai rodomas, atidžiai seka ūgį, svorį, ir kitus fizinius parametrus, tačiau retai kada patikrina vaiko kalbos raidą. Tėvai nerimauja, kad vaikutis dar nieko nekalba, o iš aplinkinių ir net gydytojų sulaukia „nuraminimo“: „Tuoj pradės kalbėti. Kai prapliups, tai iš karto“. Deja, kartais ir „neprapliumpa“. Todėl visada išmintingai daro tie tėvai, kurie seka savo vaiko kalbos raidą pagal įvairią metodinę literatūrą, o kilus nors menkiausiai abejonei, konsultuojasi su logopedu, raidos specialistu ar gydytoju audiologu.

Kodėl įgimtą klausos pažeidimą reikia laiku koreguoti

Naujagimio klausos centrai žievėje su milijardais neuronų ir trilijardais jungčių laukia garsinės informacijos. Esant klausos pažeidimui šios jungtis nutrūksta, neuronai nunyksta, klausos ir kalbos centai nesusiformuoja. Jeigu klausos pažeidimas nustatomas anksti, ir smegenims suteikiama pakankama garsinė stimuliacija, jungtis tarp neuronų gausėja, susiformuoja centrai. Toks smegenų gebėjimas vystytis, persitvarkyti, keistis yra didžiausias pirmaisiais 3 gyvenimo metais. Todėl geriausi kalbėjimo rezultatai pasiekiami tada, kai įgimtas klausos pažeidimas reabilituojamas kuo ankščiau.

Vaiko smegenyse yra užprogramuota, kad tam tikri įgūdžiai vystosi savo laiku. Koreguoti klausos trūkumus reikia tada, kada vyksta to įgūdžio raida. Tai reiškia, kad jei kūdikio smegenys dirbs kartu su korekcija – sinchroniškai, tada reabilitacijos procesas bus lengvesnis ir trumpesnis.

Palyginti galima su supimusi ant sūpynių – jeigu pradedant suptis kojų judesiai sutampa su sūpynių judėjimo kryptimi, tai reikia daug mažiau pastangų aukštai suptis, ir atvirkščiai. Jeigu klausos reabilitacija pradedama pavėluotai, vaiko smegenys jau pripratusios ne „klausyti“, bet „matyti“.

Todėl reikia nemažai laiko, kad išmokytume vaiką klausyti.

Kaip gydomi įgimti klausos pažeidimai

Įgimtas ir ankstyvame amžiuje įgytas klausos pažeidimas dažniausiai būna dėl neuroepitelinių ląstelių pažeidimo, t.y. neurosensorinis. Šis klausos pažeidimo tipas yra nepagydomas. Taikoma reabilitacija klausos aparatais. Jau nuo 6 mėnesių kūdikiui galima skirti klausos aparatėlius, pradėti klausą atstatančius užsiėmimus, per kuriuos kūdikiai mokomi išgirsti.

Tėvai mokosi kartu su vaiku, rašo dienoraštį. Dauguma atvejų klausos aparatai yra efektyvūs. Jei klausos pažeidimas yra sunkus ir nepasiekiama gerų rezultatų su klausos aparatais, siūloma kochlearinė implantacija, kuri pasaulyje vis labiau populiarėja. Dėl kochlearinės implantacijos net kurčią vaiką galima išmokyti kalbėti. Tai įkvepia, tačiau be tėvų atidumo, žinių ir darbo su vaiku  jokia techninė priemonė nieko nepadarys.

Jei kilo įtarimų dėl kūdikio ar vaiko klausos, paprašykite apylinkės gydytojo siuntimo otorinolaringologo-audiologo konsultacijai. Tyrimai Vaikų klausos tyrimų poskyryje yra nemokami. (Telefonas registracijai  8*5 249 24 54.)

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai


Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


vienas − 1 =

Kitos temos: