Specialistai, kurie tiria ir gydo klausos problemų turinčius vaikučius, pasiekė savo – jau keli metai, kaip Lietuvoje tikrinama visų naujagimių klausa.
Apie kūdikių klausą kalbamės su VUL Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Ausų, nosies ir gerklės skyriaus gydytoja Jekaterina Byčkova.
Kur tyrimas atliekamas? Visuotinė naujagimių klausos patikra – tai visų naujagimių klausos patikrinimas, nesvarbu, kur mažylis gimė – ar gimdymo namuose, ar privačioje klinikoje, ar ligoninės akušerijos skyriuje. Tyrimą atlieka apmokyta akušerė ar kitas medikas.
Kodėl tyrimo reikia? Nors daugumos naujagimių klausa normali, 1–3 vaikai iš 1000 gimsta turėdami didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą. Neatlikus naujagimių klausos patikros, kitais būdais neįmanoma nustatyti mažylio klausos sutrikimų pirmaisiais mėnesiais. Maždaug pusė vaikų, turinčių klausos sutrikimų, gimsta neturėdami jokių neprigirdėjimo rizikos veiksnių. Tad tyrimas skirtas tam, kad kuo anksčiau būtų rasti naujagimiai, turintys įgimtą klausos sutrikimą, ir būtų galima jiems kuo greičiau padėti, nes kai pagalba vėluoja, sutrinka ir vaiko raida, ir kalba.
Kodėl reikia tirti naujagimius, o ne, pavyzdžiui, pusės metų kūdikius? Vaikai mokosi kalbos nuo pat gimimo. Tam būtina gera klausa. Jei vaikas turi klausos sutrikimą ir laiku negauna pagalbos, jam sunku išmokti kalbėti ir bendrauti.
Kam tirti, juk tėvai patys supras, ar kūdikis girdi, ar ne? Tėvai klysta galvodami, kad gali atskirti, ar jų vaikas girdi, ar ne. Kūdikiai gali reaguoti į stiprius garsus išsigąsdami ar pasukdami galvą, tačiau tai nereiškia, jog jų klausa normali. Kai kurie klausos sutrikimų turintys kūdikiai gali girdėti kai kuriuos garsus, tačiau jų klausa gali būti nepakankama, norint išgirsti aplinkinių kalbą ir pačiam jos mokytis. Todėl būtina aptikti klausos sutrikimą ir suteikti kūdikiui pagalbą, iki jam sukaks 6 mėnesiai.
Kaip atliekamas tyrimas? Ar vaikučiui neskaudės? Otoakustinės emisijos tyrimas atliekamas taip: nedidelis daviklis įkišamas į ausies landą, jis siunčia garso signaliukus (spragtuku), o paskui išmatuoja vidinės ausies skleidžiamą aidą, kuris kyla joje, išgirdus garsą. Šis tyrimas yra greitas, visiškai neskausmingas, bet jam reikia visiškos tylos. Dėl šios priežasties jį patariama atlikti mažyliui miegant.
Jei atliekant klausos patikrą nustatomas abiejų ausų atsakas į garsą, tai yra gaunamas teigiamas klausos patikros rezultatas, ir nėra jokių neprigirdėjimo rizikos veiksnių – tolesnio klausos tyrimo neprireikia.
O jei tyrimo rezultatai blogi? Nereikia gąsdintis. Jei vaiko otoakustinės emisijos tyrimo rezultatai neigiami, tai dar nereiškia, jog vaiko klausa yra sutrikusi. Iš tikrųjų daliai vaikų, kurių patikros rezultatai būna neigiami tiriant pirmą kartą, pakartojus tyrimą, gaunami teigiami rezultatai. Neigiamą atsakymą gali lemti tyrimo sąlygos, pavyzdžiui, aplinkos triukšmas, maža ausies landa ar sekretas ausies landoje. Todėl tam, kad įsitikintume, ar kūdikio klausa gera, kartais tenka klausos patikros tyrimą pakartoti.
Jei vis dėlto įtariama, kad klausa sutrikusi, atliekami išsamesni klausos tyrimai. Nuo pusės metų jau galima atlikti dar vieną tyrimą – audiogramą. Vaikutis su mama įsitaiso specialioje tylos kameroje, į kurią siunčiami įvairūs garsai, iliustruojami ir vaizdais. Stebima vaikučio reakcija. Būtina sąlyga – vaikas turi būti gerai nusitiekęs, nepavargęs. Ne taip retai tenka tyrimą atidėti, nes vaikas būna irzlus, neturi nuotaikos, nori miego.
Vyresniems vaikams uždedamos ausinės, ir jie žaisdami su tyrėju parodo, kada išgirsta garsą. Vaikams rodomi ir paveikslėliai, bandoma įvertinti kalbos įgūdžius.
Vis dėlto ne visur tiriama naujagimių klausa, mamos rašo, kad kai kur „aparatas nebuvo suderintas“, „akušerė neapmokyta“. Ką tada daryti? Jei klausos patikra nebuvo atlikta naujagimių skyriuje, ar pirmo tyrimo rezultatai buvo neigiami, rekomenduojama per tris mėnesius atvykti pas gydytoją otorinolaringologą-audiologą pasikonsultuoti ir atlikti tyrimą dar kartą. Tiesa, šį tyrimą atlikti gali ne kiekvienas gydytojas otorinolaringologas, o tik gydytojas otorinolaringologas-audiologas.
Kur tada kreiptis? Išsamūs kūdikių klausos tyrimai atliekami dviejose gydymo įstaigose:
LSMU Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos ambulatoriniame skyriuje, Eivenių g. 2, Kaunas, Tel. 8*37 326650.
VU Santariškių klinikų filiale Vaikų ligoninės Vaikų ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje, Vaikų klausos tyrimų poskyryje, Santariškių g. 7, Vilnius, Tel. 8*5 2720570
Reikia įsisiregistruoti iš anksto kūdikių klausos tyrimui atlikti ir turėti šeimos gydytojo siuntimą. Pasistenkite atvykti į tyrimą su miegančiu kūdikiu.
Tėvai – atkaklūs audiologai
Jeigu tėvai surašytų pirmąsias savo baimes dėl kūdikio raidos, beveik visi prisipažintų, kad atkakliai tyrinėjo, ar mažylis girdi, ir tikrai nerimavo. Jau naujagimiams prie ausies pliaukšime rankomis, kratome barškučius, skambiname varpeliais, laukiame, kol atsisuks į garsą. Tėvai nežino, kad toks tikrinimas yra beprasmis. Tik ką gimusio vaikelio nervų sistema kurį laiką jį padaro „kurčią“ specialiai, kad apsaugotų nuo išorės dirgiklių, nes vaikučiui reikia prisitaikyti prie naujos aplinkos. Todėl naujagimis į stiprų garsą ne visada reaguoja, nors jį ir girdi.
Kaip turėtų girdėti kūdikis
Tuoj po gimimo: Kūdikis turėtų sunerimti išgirdęs staigų stiprų triukšmą, kokį sukelia suploti delnai ar durų trinktelėjimas – reaguodamas į tokius garsus, jis turėtų sumirksėti ar plačiai atmerkti akis.
Apie 1 mėnesį: Kūdikis turėtų pradėti reaguoti į staigius tęstinius garsus, pavyzdžiui į dulkių siurblio ūžimą.
Apie 2–4 mėnesius: Suplojus rankomis už kūdikio galvos, vaikutis gali išsigąsti, užsimerkti ar atsimerkti, skėstelėti rankomis, susigūžti, pradėti stipriau čiulpti. Jei miegojo – gali sujudėti arba net pabusti. Tačiau į garsą jis galvos dar nesuka.
Apie 4 mėnesius: Išgirdęs mamos balsą, kūdikis turėtų nurimti ar pradėti šypsotis net mamos nematydamas. Kūdikis gali pasukti galvytę ar akis mamos link, jei ji prisiartina ir ima kalbėti.
Apie 6 mėnesius: Kūdikis pasuka galvą į įdomų vidutinio stiprumo garsą.
Apie 7 mėnesius: Kūdikis turėtų nedelsiant atsisukti išgirdęs mamos balsą iš bet kurios kambario vietos arba, jei nėra užsiėmęs, reaguoti į tylius garsus iš abiejų pusių.
Apie 9 mėnesius: Kūdikis turėtų įdėmiai klausytis įprastų kasdienių garsų ir ieškoti, iš kur sklinda tylūs garsai, kurių šaltinio nemato. Taip pat turėtų reikšti pasitenkinimą garsiai ir melodingai čiauškėdamas.
Apie 12 mėnesių: Kūdikis turėtų reaguoti išgirdęs savo vardą ar kitus įprastus žodžius, į mamos sakomą „ne“ ir „ate ate“, net jei nemato gestų. Kūdikis pasuka galvą į silpną garsą greta ar virš savęs. Parodo keletą gyvūnų knygutėje. Taria pirmuosius žodžius.
Kas rodo, kad kūdikio klausa sutrikusi:
3 mėnesių neišsigąsta stipraus garso.
6–8 mėnesių nustoja guguoti, nes tiek gerai girdinčio, tiek neprigirdinčio kūdikio „kalba“ iki 6 mėn. visiškai nesiskiria – iš pradžių visi guguoja, tačiau negirdintys kūdikiai paskui nustoja guguoti.
8–10 mėnesių nereaguoja į savo vardą.
12 mėnesių nereaguoja į paliepimus („paduok kamuolį“, „atnešk batukus“).
Vyresnių vaikų neprigirdėjimą pastebėti lengviau. Tėvai sako, kad „vaikas neklauso“, nes 2–5 metų mažylis nereaguoja į paliepimus, neatsisuka. Tai, kad vaikas neprigirdi, išduoda ir nuolatinis perklausimas „ką?“ arba noras vis pasigarsinti televizorių. Vienpusio neprigirdėjimo požymis – vaikas nelokalizuoja garso, deda telefoną tik prie vienos ausies. Nedidelio laipsnio neprigirdėjimą pastebėti labai sunku. Ne visada vaikas nereaguoja į garsą dėl to, kad sutrikusi jo klausa. Pavyzdžiui, vaikai autistai puikiai girdi, tačiau gali į garsą nereaguoti.
Kodėl mano vaikas negirdi?
Paprastai tie kūdikiai, kurie gimsta, turėdami klausos sutrikimą, neturi jokių rizikos veiksnių – ir tėvai, ir giminaičiai puikiai girdi. Recesyvinis genas, sukeliantis klausos sutrikimą, klajoja per kartas. Susitikus dviem tokiems genams, vaikelis gimsta neprigirdėdamas. Kai gimsta toks vaikas, tėvams paprastai būna didžiulė staigmena.
Kitos įgimto neprigirdėjimo priežastys: įgimta infekcija (citomegalo infekcija, raudonukė, toksoplazmozė, sifilis, ŽIV), neišnešiotumas, mažas įvertinimas pagal Apgar skalę, gydymas reanimacijos skyriuje, padidėjęs bilirubino kiekis kraujyje, sepsis, meningitas, sunkus gripas, galvos trauma, ototoksinių vaistų vartojimas.
Gera klausa – sklandi kalba
Klausa yra pirma ir būtina sąlyga vystytis kalbai. Kalbėti išmokstame tik klausydamiesi kalbos. Net nedidelis neprigirdėjimas turi labai didelės įtakos kalbai vystytis. Kai klausa sutrinka suaugusiajam, jis jau moka kalbėti, suvokia kalbą, jis daug nenugirstų žodžių atspėja, perskaito iš lūpų. Mažas vaikas to negali.
Vaikutis girdi jau nuo 5 nėštumo mėnesio, vadinasi, naujagimis jau turi 4 mėnesių klausymosi patirtį. Dar po 12 mėnesių klausymosi kūdikis ištaria pirmuosius žodžius. Nustatyta, kad kuo daugiau tėvai kalba su vaiku, tuo ankščiau jis pradeda kalbėti, tuo gausesnis jo žodynas. Šeimose, kuriose tėvai turi aukštąjį išsilavinimą, tėvai vaikui per valandą pasako apie 2000 žodžių, darbininkų šeimose – apie 1000, socialiai remtinose šeimose – tik apie 500 žodžių.
Kokia aplinka padeda girdėti
Parsivežę mažylį iš gimdymo namų nė nepagalvojame, kad patys galime sutrukdyti gerai girdėti. Mokslininkai, tiriantys kūdikių raidą, pastebėjo, kad tie vaikai, kurie augo triukšminguose namuose, pradėjo kalbėti daug vėliau už savo bendraamžius, o jų kalba lavėjo sunkiau. Kad vaikutis išmoktų atskirti įvairius garsus, svarbų triukšmą nuo foninio, turime sukurti klausai palankią aplinką. O pati sveikiausia vaikui aplinka yra rami ir tyli. Ramioje aplinkoje vaikų protas, jausmai ir kūnas ilsisi. Žinoma, nereikia persistengti ir namuose palaikyti absoliučią tylą. Dulkių siurblio ar skalbyklės garsai, lauko garsai pro atvirą langą, tėvų pokalbio garsai – visa tai kūdikio klausai tikrai nepakenks. Užtat nuo ryto iki vakaro įjungtas televizorius ir radijas gali gerokai sulėtinti kūdikio gebėjimą klausytis. Tiesiog gindamasis nuo triukšmo mažylis užsiblokuoja ir stengiasi negirdėti nieko. Atsargiai reikėtų vertinti ir žaislus, skleidžiančius įvairius garsus. Žaislo skleidžiamas garsas neturi viršyti 80 decibelų.
Padėti galima
Jau nuo 6 mėnesių kūdikiui galima skirti klausos aparatėlius, pradėti klausą lavinančius užsiėmimus, per kuriuos kūdikiai mokomi išgirsti. Tėvai mokomi dirbti su vaiku ir kasdien namuose lavina vaiko klausymosi ir kalbėjimo įgūdžius.
Dauguma atvejų klausos aparatai yra efektyvūs.
Kurčių ir neprigirdinčių vaikų gydymas labai sparčiai tobulėja. Dar prieš 10 metų mažai kas buvome girdėjęs apie kochlearinius implantus, o šiandien jie vis labiau populiarėja. Žinoma, jų reikia tik kraštutiniu atveju, kai klausos pažeidimas sunkus, ir nepasiekiama gerų rezultatų, pritaikius klausos aparatus. Dėl kochlearinės implantacijos net kurčią vaiką galima išmokyti kalbėti.
„Mamos žurnalas“
