Triukšmas kenkia net vaisiui

garsas

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lr

Įrengdami vaikų kambarius galvojame apie ekologines grindų dangas, baldus, sienų spalvas, įdomų šviestuvą. Na, dar kad vaikui būtų šilta. Deja, labai retai susimąstome apie tai, ko nepamatysi, nepačiupinėsi, neužuosi – triukšmą.

Triukšmas kenkia net vaisiui

Triukšmas veikia mus visus, bet vaikus – labiausiai. Taip yra dėl dviejų priežasčių – vaikų klausa jautresnė triukšmui, todėl ji greičiau ir lengviau pažeidžiama, be to, vaikai patys kelia triukšmą ir nuo jo kenčia.

Atrodytų, kad tobulėjant technologijoms, triukšmo mažėja. Juk automobiliai, skalbyklės, dulkių siurbliai, boileriai ir kiti prietaisai veikia vis tyliau. Sako, kad Japonijoje gatvėse išvis nebegirdėti triukšmo – naujos mašinos su hibridiniais varikliais važinėja be garso. Deja, tyrimai rodo ką kitą – teigiama, kad per pastaruosius 20 metų bendras triukšmo lygis padidėjo 10 decibelų, o žmogaus ausis tai suvokia kaip 2 kartus didesnį triukšmą. Taip yra dėl to, kad technologijų (nors ir veikiančių vis tyliau) nenumaldomai daugėja.

Ką blogo gali padaryti triukšmas? Nuolatinis buvimas triukšmingoje  aplinkoje veikia kaip lėtinis stresas, atsiranda įvairių nervų sistemos sutrikimų: galvos skausmas, svaigimas, cypimas ausyse, miego sutrikimai, atminties, dėmesio ir orientacijos pablogėjimas. Esant stresui, padažnėja širdies ritmas, padidėja hormonų išsiskyrimas. Nenuostabu, kad mokykloje jautresniems vaikams sunku sukaupti dėmesį.

Jeigu kelias dienas pabūsite dideliame triukšme (tarkime, įsidarbinsite mokyklos valytoja ir girdėsite visą mokinių keliamą per pertraukas triukšmą), gali išsivysti vadinamasis klausos nuovargis – prikurtimas.

Vaisius pradeda girdėti 20 nėštumo savaitę. Žinoma, jis girdi iškreiptus garsus, nes per mamos pilvo sieną ir per vaisiaus vandenis jie iki vaisiaus atkeliauja pakitę. Tačiau net vaisių neigiamai veikia garsi, tranki muzika, triukšmas.

Pasak VUL Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Ausų, nosies ir gerklės skyriaus gydytojos Jekaterinos Byčkovos, tai, kad vaikų klausai kenkia triukšmas, įrodyta seniai. Triukšmo sukeltų klausos pažeidimų atsiranda dėl labai intensyvaus (staigaus arba nuolatinio) garso. Tokie klausos pažeidimai kelia susirūpinimą viso pasaulio specialistams. Pavyzdžiui, JAV kas dešimtam vaikui nuo 6 iki 18 metų nustatomas triukšmo sukeltas nuolatinis klausos pažeidimas. Dėl paauglių klausos atsakymą specialistai atrado – jų klausą dažniausiai žaloja muzikos klausymasis su ausinukais. Tačiau net mažiems vaikams, kurie nesiklauso per ausinukus, nustatoma triukšmo sukeltų klausos pažeidimų. Kodėl ir kur vaikai „prisiklauso“ tiek triukšmo?

Darželinukai ir pradinukai – triukšmo kaliniai

Jūratės Čiakienės nuotr.

Visi žinome, kad didžiausią triukšmą sukelia lėktuvai, sunkiasvorė technika, automobiliai, sporto rungtynės. Atrodytų – reikia tik vengti tokių triukšmingų vietų, ir triukšmas niekaip nepaveiks. Deja, to nepakanka, nes daugiausia triukšmo žmonės patiria… savo namuose.

Daugiausia laiko tiek mes, tiek mūsų vaikai, deja, praleidžiame patalpose. Galbūt Skandinavijoje, kur vaikai bet kokiu oru didžiąją dienos dalį būna lauke, triukšmo problema nėra tokia aktuali (nebent tie vaikai žaidžia prie oro uosto), tačiau mes gyvename Lietuvoje, kur dėl tradicijų ir klimato esame „kambariniai“.

Labiausiai triukšmo alinami yra darželinukai ir pradinukai. Minutei stabtelėjus prie darželio grupės durų, sunku suvokti, kaip maži vaikai gali ištverti tokiame triukšme. Jie pešasi, rėkauja, kalba gerokai pakeltu tonu. Jeigu tokia pati triukšminga aplinka vaiko laukia ir namuose, jo nervų sistemai tikrai sunku.

Vilniaus lopšelio darželio „Sakalėlis“ vyr. auklėtoja Rasa Andrejeva pataria, ką galime padaryti, norėdami apsaugoti sveikatą nuo triukšmo.Gerai pailsėjus tyloje, klausos nuovargis paprastai praeina, įtampa atslūgsta. Todėl vaikams turime suteikti galimybę (kad ir prievartinę) pabūti visiškoje tyloje, nejungiant jokių garsus skleidžiančių prietaisų. Kad vaikams nebūtų nuobodu, galima tylą užpildyti atpalaiduojančia, ramia veikla – relaksaciniais žaidimais, kvėpavimo pratimais, pirštukų mankštelėmis, pėdučių masažais su akmenukais, glostomaisiais masažiukais. Nepripratęs prie tylos vaikas gali priešintis tokioms „pauzėms“, o ir tėvams patogiau, kai vaiką užima televizorius, koks grojantis žaislas ar kompiuteris. Taigi – tokios tylos valandėlėms reikės pastangų, ir pasistengti turi ne tik vaikas, bet ir tėvai. Gal padės motyvacija, kad tylos pamokėlės – tokia pati imunostimuliacija, kaip vitaminai ar grūdinimas.

Studijos „G foto“ nuotr.

Ramūs namai

Norėdami savo vaikams geresnės sveikatos, turėtume apie triukšmą pagalvoti pirkdami ar įrengdami namus:

Triukšmas iš gatvės. Didžiausias triukšmo lygis yra mieste, o 80 proc. viso miesto triukšmo sudaro automobilių triukšmas. Vadinasi, perkant butą ar namą, reikėtų pagalvoti apie ramesnę vietą, toliau nuo gatvės, arčiau miško ar parko. Jeigu namas triukšmingoje vietoje, tuomet vaiko kambarį reikia įrengti ne toje pusėje, kur gatvė.

Akustinis projektavimas. Sunku atsisakyti triukšmą sukeliančių technologijų, faktas, kad vaiko kambaryje anksčiau ar vėliau bus kompiuteris, televizorius, grotuvas ir t.t. Todėl įrengiant namus reikia gerai pagalvoti, kaip juos apsaugoti nuo garso, triukšmo ir aido. Ne specialistams sunku, o gal net neįmanoma susigaudyti, kaip sklinda garsas, todėl visada išloš tie, kurie atliks vadinamąjį akustinį projektavimą.

Tikriausiai pastebėjote, kad kai kuriose patalpose garsas iš išorės patenka itin laisvai, o viduje sklinda nemaloniai, gausdamas, norint susikalbėti, reikia kelti toną, net rėkti. Vadinasi, statant ar įrengiant tokią patalpą, į akustinį projektavimą buvo numota ranka. Tuo metu žmonės sutaupė, tačiau paskui daugelį metų patirs diskomfortą.

Garsas iš lauko. Garsas gali būti atspindėtas, sugertas arba perduotas. Tarkime, virš namo praskrido lėktuvas. Garso banga atsitrenkė į stogą ir sienas. Dalis garso „atšoko“ atgal, kaip kamuolys, tai vadinama garso atspindėjimu. Kita dalis garso susigėrė į sienas ir stogą – tai garso sugertis. O paskutinė dalelė prasiskverbė į patalpos vidų – tai garso pralaidumas. Logiška, kad nuo išorinio garso labiausiai apsaugo garsą izoliuojančios medžiagos.

Į patalpas iš lauko garsas patenka per išorines atitvaras: langus, duris, sienas ir stogą. Aišku, kad daugiausia nepageidaujamo triukšmo į mūsų namus iš išorės patenka per langus. Tačiau pastato apsauga nuo išorinio triukšmo turi būti kompleksinis sprendimas. Langų ir durų garso izoliavimo savybės bei jų montavimo kokybė, sienų ir stogo konstrukcijos bei jų šiltinimo sprendimai lemia pastato apsaugą nuo triukšmo.

Efektyviai triukšmą slopinanti konstrukcija turi būti masyvi, porėta ir daugiasluoksnė. Tai, pavyzdžiui, – mūro siena su akmens vatos šilumos izoliacija. Šilumos izoliacija ne tik sulaiko šilumą ir neleidžia šalčiui patekti į pastatą, bet ir saugo nuo triukšmo. Geriausiu garso sugerties koeficientu pasižymi šilumos izoliacijos medžiagos iš akmens vatos, kuri yra porėta.

Garsas iš kaimynų. Gyvendami daugiabutyje girdime ne tik garsus iš lauko, bet ir „iš kaimynų“. Garsas, kuris sklinda iš kaimynų, yra dviejų tipų: oru sklindantis garsas (kalbėjimas, muzika ir pan.) ir smūginis garsas, kai girdime virš mūsų gyvenančio kaimyno vaikščiojimą arba nukritusį šaukštą.

Smūginiam ir oru sklindančiam garsui izoliuoti sukurti specialūs sprendimai, kurie naudojami šiuolaikinėje modernioje statyboje. Statant naujus namus, šiuo metu Lietuvoje yra privaloma ne mažesnė kaip C garso klasė, kurią galima pasiekti tik patikimais tarpbutinių atitvarų konstrukciniais sprendimais. Vidaus pertvarose, tarpbutinėse atitvarose ir perdangose teisingai sumontuota atitinkamos struktūros (vienokia struktūra oro garso ir kitokia smūgio garso slopinimui) akmens vata efektyviai pagerina atitvaros garso izoliaciją.

Vidinis garsas. Kad ir kaip gerai izoliuosime patalpas nuo išorinių garsų, viduje dėl triukšmo galime jaustis nepatogiai. Kai garsas sklinda ne iš lauko, o pačioje patalpoje, jis lygiai taip pat atsimuša į kokius nors paviršius (kad ir baldus), nuo jų atšoka arba susigeria. Jei namuose padaryta akustinių klaidų, garsas gali ilgai atsimušinėti nuo paviršiaus prie paviršiaus, ir labai varginti. Kalbant telefonu patalpoje, kur visi paviršiai kieti (stiklas, laminatas) žmogaus balso aidas gali atsimušti ir sugrįžti atgal žmogui iki 16 kartų.

Nuo to, kaip garsas patalpoje atsispindi ar būna sugeriamas, priklauso akustinis patalpos komfortas. Jei vidinės patalpos plokštumos pernelyg gerai atspindi garsą, susidaro aidas, apima jausmas, lyg būtumėte geležiniame kibire, užgula ausis.

Jeigu namas jau pastatytas, butas jau įrengtas

Jeigu namai įrengti ir nebesinori remonto, galite bandyti garsą ir aidą slopinti patys:

Ant sienų pakabinkite tekstilės dirbinių. Ne veltui nuo senų lakų, o ypač tarybiniais metais, buvo mada ant sienų kabinti kilimus. Manėme, kad toks buvo grožio supratimas, bet iš tiesų tekstilė buityje sugeria garsą ir mažina aidą, tad kilimai buvo geras būdas negirdėti, ką veikia blokinio namo kaimynai.

Garsą gerai sugeria knygos.Didelė knygų lentyna puikiai mažins aidą, o dar geriau, jei knygas lentynoje sustatysite skirtingu gyliu – susidarys netvarkingas laužytas paviršius, ir garso bangos tarp nugarėlių lūžinės ir sklaidysis.

Ant grindų tieskite kilimus. Betoninės, plytelių arba kietmedžio grindys atspindi garsą, o kilimas (pageidautina, ilgesnio plauko, bent 1 cm ir su paklotu) jį sugeria.

Jei ant sienos kabo paveikslas, jis garsą sumažins minimaliai. Bet jei paveikslą šiek tiek atitrauksite nuo sienos ir į tarpą įdėsite porėtos akustinės medžiagos plokštę, efektas padidės.

Sunkios ir tankios užuolaidos irgi šiek tiek sugeria garso bangas, tačiau stebuklo tikėtis nereikia. Juokaujama, kad jei šeimininkai apsirengtų pūstomis striukėmis, aidas sumažėtų daugiau.

Minkšti baldai, augalai, pagalvėlės irgi sugeria garsą ir mažina aidą.

Tylos atmintinė

Jau prieškykliniame amžiuje reikia vaikus pradėti mokyti vengti per didelio, dirginančio triukšmo. Negarsinti televizoriaus, nekalbėti pakeltu tonu, uždaryti langą, kai lauke burzgia šiukšlių mašina.

Atsargiai rinkite ir naudokite grojančius žaislus. Prieš pirkdami tokius žaislus, susipažinkite su jų skleidžiamu garso lygiu ir ar yra funkcija garso stiprumą reguliuoti.

Nekalbėkite pakeltu tonu ir neleiskite vaikui to daryti. Buitiniai rėkavimai – irgi triukšmas.

Kontroliuokite garsą, kai vaikas žiūri televizorių (klausosi muzikos, žaidžia kompiuteriu).

Kontroliuokite garsą, jeigu vaikas naudojasi ausinuku. Saugaus klausymosi taisyklė 60/60 reiškia: klausytis muzikos per ausines garsumu 60 proc. nuo maksimalaus grotuvo garsumo ir 60 minučių per dieną.

Neleiskite, kad vaikas užmigtų neišjungęs kompiuterio. Kompiuteris skleidžia apie 50–60 dB garsą, o miegant nerekomenduojamas didesnis nei 35 dB.

Stipraus garso vietoje – koncertuose, sporto varžybose – pasirūpinkite tinkama savo ir mažylio klausos apsauga – jums skirti ausų kištukai, o vaikams – specialios vaikiškos ausinės.

Per koncertus nestovėkite šalia muzikos kolonėlių, neikite ten, kur šaudomi fejerverkai (fejerverkų sukeliamas triukšmo lygis – 150 decibelų).

Nepamirškite kasdien susikurti tylos pauzių – be muzikos, TV ir kitų pašalinių garsų.

Saugaus garso lygio riba yra 85 dB.

Palyginkite:

Lapų šlamėjimas – 20 dB,

Šnabždėjimas – 30 dB,

Įprastinė kalba – 50 dB,

Garsi kalba – 70 dB,

Riksmas, motociklo garsas – 90 dB,

Žoliapjovė – 107 dB,

Grandininis pjūklas – 117 dB,

Automobilio sirena – 120 dB,

Lėktuvas – 130 dB.

Sėkmės mokantis tylos

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− penki = 4

Kitos temos: