Minutei stabtelėjus prie darželinuko grupės durų sunku suvokti, kaip maži vaikai gali ištverti tokiame triukšme. Jie pešasi, rėkauja, kalba gerokai pakeltu tonu. Kokią įtaką toks nuolatinis triukšmas daro vaikų sveikatai?
Kai triukšmas mums trukdo
Triukšmas – tai netvarkingas, įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinys, neįprastas žmogaus klausai, sukeliantis nemalonius pojūčius. Jis trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui. 20 proc. mūsų blogos savijautos priklauso nuo supančios aplinkos, kuri vis labiau tolsta nuo natūralios. Vienas iš greičiausiai kintančių aplinkos rodiklių – triukšmo lygis, kuris per paskutinius15–20 metų padidėjo net 2 kartus. Veikiant intensyviam triukšmui, vystosi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkcinių sutrikimų.
Triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija. Tyrimais nustatyta, kad triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresas, organizme sukelia įvairių sutrikimų. Triukšmas labai veikia vaikus. Vaikų ir jaunuolių klausa yra jautresnė triukšmui, todėl ji greičiau ir lengviau pažeidžiama. O juk vaikai ne tik gyvena triukšmingoje aplinkoje, bet ir patys triukšmauja
Ilgesnį laiką (kelias valandas ar dienas) veikiant intensyviam triukšmui, išsivysto klausos nuovargis – klausos jautrumas laikinai sumažėja. Jeigu klausos perdirginimas ir nuovargis dažnai kartojasi, klausa pamažu silpnėja, ir vystosi įvairaus laipsnio kurtumas.
Ką galime padaryti, norėdami apsaugoti sveikatą nuo triukšmo?
Gerai pailsėjus tyloje, klausos nuovargis paprastai praeina.
Dėvėkite klausos prevencines priemones (kaištukus).
Pritildykite per garsią muziką.
Patikrinkite vaikų žaislus, kurie skleidžia stiprų garsą.
Atsipalaiduoti ir pailsėti nuo triukšmo padeda relaksaciniai žaidimai
Kasdien patiriama įtampa verčia ieškoti atsipalaidavimo būdų. Atsipalaiduoti galima tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai.
Veiksmingai, sąmoningai atsipalaiduoti, pašalinti nereikalingą emocinę įtampą, sukurti vidinę ramybę bei užkirsti kelią organizmo alinimui galima panaudojant tam tikrus relaksacijos pratimus.
Emocijų korekcijai yra reikšminga rami fizinė veikla, relaksaciniai raminamieji žaidimai, nes žaidimas vaikui – gyvenimo esmė. Vaikų žaidimuose atsiskleidžia įgyta patirtis, vyksta kūrybinis eksperimentas su pačiu savimi ir pasauliu, žaisdami vaikai gali juokauti, jausti, teigti, neigti. Vaikams labai patinka žaisti netradicinius žaidimus. Kvėpavimo pratimai, pirštukų mankštelės, pėdučių masažai su akmenukais, glostomieji masažiukai, nuteikia vaikus ramiam, įdomiam susikaupimui, moko išklausyti, suprasti kito jausmus.
Glostomieji masažiukai. Klausytis pasakojimo ir kartu švelniai liesti partnerio nugarą arba pačiam tuo mėgautis – tai patyrimai, suteikiantys vaikams saugumo jausmo, artumo ir pasitikėjimo. Vaikai tampa ne tokie nervingi, kaprizingi, suirzę, būna kantresni ir labiau susikaupę.
Pirštukų mankštelės. Tai viena iš geriausių ir paprasčiausių atsipalaidavimo priemonių, nes vaikai pasaulį pažįsta per pojūčius: liesdami, uostydami, žiūrėdami, girdėdami. Mankštindami pirštukus vaikai ne tik atsipalaiduoja – pirštų mankštinimas lavina vaikų smulkiąją motoriką, vysto ritmą, lavina fantaziją, žadina teigiamas emocijas, padeda pažinti save, įsiminti naujus žodžius, plečia žodyną.
Žaidimai su akmenukais. Galite naudoti įvairaus dydžio, formos, spalvos akmenukus. Su akmenukais vaikas gali žaisti juos dėliodamas nuo didžiausio iki mažiausio, pernešti kojytėmis iš vienos vietos į kitą, statyti namelius, dėlioti saulytes.
Ramūs namai
Darželis ir šeima – du partneriai, atsakingi už vaiko sveikatą ir visapusišką ugdymą. Tėvų gyvenimo būdas, namų emocinė aplinka, auklėjimas turi didelės įtakos vaiko emocinei sveikatai, kuri priklauso nuo jo pasitikėjimo savimi ir savo vertės pajautimo. Vaikai, kurie jaučiasi esą mylimi, labiau pasitiki savo galiomis, užsiima mėgstama veikla. Tėvai savo elgesiu turi rodyti vaikams, kaip jie turėtų reaguoti į nepasisekimus, stresą. Jau ikimokykliniame amžiuje reikia vaikus pradėti mokyti vengti per didelio, dirginančio triukšmo, nustatyti tinkamas normos ribas.
Sėkmės mokantis tylos.
Vyr. auklėtoja Rasa Andrejeva
„Mamos žurnalas“
