Sprogo ausies būgnelis. Ar ausis dabar kiaura?

ausis

Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.

Ausų uždegimas – viena skausmingiausių ligų, kai norisi lipti sienomis ne tik ligoniukui, bet ir tėvams. Kartais gydytojas, apžiūrėjęs sergančią vaikučio ausį, liaudiškai sako: „Sprogo būgnelis“. Tėvus nukrečia šiurpas: Kaip sprogo? Ar dabar ausis „kiaura“? Ar ta skylė sugis? Į šiuos ir kitus klausimus apie sprogusius ausų būgnelius – gydytojas otolaringologas Virgilijus Sakalinskas.

Kodėl susirgus ausų uždegimu „sprogsta” ausų būgneliai?

Ausies būgnelis „sprogsta“ ne dėl kiekvieno ausų uždegimo. Pavyzdžiui, katarinis (paviršinis) ar serozinis (alerginis) ausų uždegimas paprastai rutuliojasi būgninėje ertmėje, o būgnelis nesprogsta. Štai pūlinis otitas (ausų uždegimas) beveik visada „susprogdina“ ausies būgnelį.

Kodėl sakoma, kad „sprogsta”? Atrodo, kad ausies būgnelis plyšta garsiai?

Iš tiesų tai ne sprogimas, o ausų būgnelio vientisumo pažeidimas. Iš tikrųjų, kai plyšta būgnelis, nebūna jokio garsinio signalo, tik iš ausies ima tekėti pūliai. Prakiurus būgneliui iš būgninės ertmės išteka dalis pūlių, o ligonis pajunta rimtą palengvėjimą – nuščiūva kankinantis skausmas, sumažėja kūno temperatūra, vaikas nurimsta. Todėl žodį „sprogsta“ galima keisti žodžiais „prakiūra“, „plyšta“, „perforuoja“, „skyla“.

Kodėl vieniems vaikams susirgus uždegimu būgneliai sprogsta, o kitiems – ne?

Ausies būgnelis prakiūra todėl, kad būgninėje ertmėje kaupiasi pūliai, jų spaudimas iš vidaus didėja. Tuo metu pačiame būgnelyje (nuo jo uždegimo) kraujagyslės užtrombuojamos tose vietose, kur labiausiai spaudžiamos. Būgnelio gleivinė ten suyra (nekrotizuoja), ir pūliai savo kelyje biochemiškai veikdami – tirpdydami audinius – prasiveržia į išorinę klausomąją landą, sumažindami ligos įtampą.

Pūlių susidarymas priklauso nuo ligos sukėlėjų mikrobų bei organizmo stiprumo. Jei vystosi nepūlinis ausų uždegimas (katarinis, serozinis, alerginis), tai ausies būgnelio vientisumas dažniausiai lieka nepažeistas. Kuo sunkesnė ausų uždegimo eiga, tuo silpnesnis vaiko organizmas, tuo greičiau prakiūra būgnelis.

Ar pamačius išbėgusius iš ausies pūlius galima spėti, kad būgneliais sprogo?

Jeigu pūliai ima varvėti iš išorinės klausomosios landos, o prieš tai visą parą ar kiek daugiau vaikas raitėsi nuo skausmų – tai yra pagrindinis ženklas, kad ausies būgnelis prakiuro, praplyšo. O jei dar nurimsta skausmas, kūno temperatūra tampa beveik normali, tai beveik 100 proc. įrodymas, kad būgnelyje susidarė skylutė.

Tačiau gydytojas otorinolaringologas visada turi įsitikinti, ar tai kartais nėra išorinės klausomosios landos pūlinis odos uždegimas (šunvotė, piktvotė).

Kokios tų sprogimų pasekmės? Būna vaikų, kuriems būgneliai sprogsta per kiekvieną uždegimą – kelis kartus per metus.

Ausies būgnelio plyšimas sergant ūminiu pūliniu ausies (vidurinės ausies) uždegimu – tai tipiškas ligos vystymasis. Ilgai neplyštant būgneliui, gydytojai jį specialiai įpjauna, kad pūliai turėtų kur ištekėti, nes pūliai uždaroje ertmėje (vidurinėje ausyje) – visada pavojinga būklė.

Pats būgnelio plyšimas dažniausiai neatneša sunkių pasekmių. Kai tik pūliavimas iš ausies liaunasi, plyšio kraštai susiglaudžia ir per kelias dienas jų sukibimas sutvirtėja, o likęs nedidelis randelis neturi įtakos klausai.

Kitaip būna, jeigu ausies būgnelis prakiūra kelis kartus per metus. Matyt, organizme yra kitų pūlinių židinių, ar jis alergiškai pakitęs, ar nusilpusi jo imuninė būklė. Dažnai pasikartojanti liga gali palikti sąaugas būgninėje ertmėje, kurios deformuoja sugijusį būgnelį, o tai sutrikdo klausą – vaikas daugiau ar mažiau prikursta.

Jei sprogus būgneliui išteka pūliai, kur jie dedasi, jei būgneliai nesprogsta?

Kai vaikas serga pūliniu ausų uždegimu, o ausies būgnelis nepraplyšta, pūliai kaupiasi būgninėje ertmėje ir tampa pavojingi – jie skverbiasi per kitus kaukolės plyšius ir gali pakliūti į vidinę ausį arba net į smegenis. Liga komplikuojasi, vystosi sunki meningito ar vidinės ausies uždegimo – labirintito – forma. Tai jau pavojinga gyvybei. Nors ir išgelbėjama vaiko gyvybė, tačiau dažnai jis lieka kurčias viena ausimi. Todėl jei būgnelis pats neplyšta, uždegimas nerimsta, gydytojas jį turi pradurti.

Sprogus būgneliui gydytoja skyrė klausos tyrimą, kodėl? Ar visada sprogus būgneliui galima apkursti?

Sergančio ausų uždegimu vaiko klausa susilpnėja, kartais siekia praktinį kurtumo lygį, todėl tirti klausą naudinga. Dar svarbiau, klausą tirti, kai liga pasibaigia, būgnelio plyšys užsiveria, nes prikurtimą tuomet galima koreguoti – ausų prapūtimais, fizioterapija, specialiais pratimais. Susidarius sąaugoms, randams jau ir papildomos gydymo priemonės mažiau padeda.

Medicinos patarimų knygose rašoma, kad kai skauda ausį, reikia dėti šildantį kompresą. Tačiau gydytoja pasakė nešildyti, nes šiluma tik spartina uždegimą ir skatina sprogti būgnelį?

Ausies uždegimas sukelia didelius skausmus, o šildomasis kompresas ligos pradžioje tikrai gali šį diskomfortą sustiprinti ir išties skatinti pūlinį procesą. Kompreso rekomendacija eina iš „amžių glūdumos“, kai gydytojai neturėjo galimybių paveikti mikrobų, bandė visas priemones. Šiltas ausies tvarstis ar priglausta šilta mamos ranka vaikui sumažina nepatogumą ir skausmą. Ligai gyjant, naudingi ir šildomieji kompresai, ir fizioterapinės priemonės – šildymai mikro- ar lazerio spinduliais.

Kaip apsisaugoti pačiam ir apsaugoti vaiką nuo nelemto ausų uždegimo?

Visiškai veiksmingo recepto nėra. Tačiau ilgesnis vaiko maitinimas krūtimi, vėliau sureguliuota mityba, grūdinimas šaltu vandeniu, judrumas ir sportiniai žaidimai bei fizinis darbas, burnos ertmės priežiūra, viršutinių kvėpavimo takų gydymas nuo lėtinio tonzilito, adenoidų, slogos – tai kelias, kuriuo einant didelė tikimybė apsisaugoti nuo pūlinio ausies uždegimo.

„Mamos žurnalas“

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


2 + penki =

Kitos temos: