
Ar galima mažiems vaikams duoti pramoniniu būdu pagamintų žuvų pirštelių ir krabų lazdelių? Paklausėme doc. Algimanto Vingro.
ŽUVŲ PIRŠTELIAI
Žuvų piršteliai priklauso greito maisto patiekalams.
Pramoniniu būdu pagaminti žuvų piršteliai yra sudėtingos receptūros gaminys. Jų pagrindinės sudedamosios dalys: jūros žuvis nuo 40 iki 64 proc., rapsų aliejus (dažniausiai), žirnių skaidulos, kvietiniai miltai, krakmolas, kalmarai, moliuskai, druska (net iki 1,5 proc.), įvairūs prieskoniai, skonio stipriklis E621, kildinanti medžiaga E503 (ii), gali būti kiaušinių. Gamintojai rekomenduoja žuvies pirštelius gaminti neatšildytus: keptuvėje (ant vidutinio kaitrumo ugnies) 4–5 minutes iš abiejų pusių; orkaitėje (200°C) 12 minučių; gruzdintuvėje (170°C) 3 minutes; mikrobangų krosnelėje (450 W) 8 minutes.
Pramoniniu būdu pagaminti žuvų piršteliai nerekomenduotini mažiems vaikams, nes:
Juose, be žuvies, priklausomai nuo prekės kainos, yra daug įvairių priedų, kurių mažieji valgytojai gali nesugebėti suvirškinti ar gali jų netoleruoti. Organizmas ginasi – prasideda vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai.
Dalis gamintojų nesivargina nurodyti, iš kokios žuvies pagaminti žuvų piršteliai ir kokiame vandenyje žuvis augo, kiek kilogramų svėrė pagauta. Didesnės plėšriosios žuvys sukaupia daugiau teršalų.
Priešmokyklinio amžiaus valgytojų organizmui geriau priimtinas šviežias virtas, o ne atšildytas, keptas, gruzdintas, juolab mikrobangų krosnelėje ruoštas bet koks patiekalas.
Vaikams netinka sūrūs patiekalai. Yra duomenų, kad skonio stipriklis mononatrio gliutamatas E621 gali turėti pašalinių poveikių, o kildinanti medžiaga amonio karbonatas E503(ii) gali paskatinti dujų kaupimąsi žarnyne.
Pramoniniu būdu pagamintus žuvų pirštelius sunku priskirti kasdien valgyti tinkamam maistui, nesvarbu, kad tai yra lengvai ir greitai paruošiamas patiekalas. Užtat žuvų piršteliai, pagaminti namuose, yra geras patiekalas, nes juos ruošiant visuomet žinoma, kiek ko yra įdėta.
Naminiai žuvų piršteliai ir vaikų gimtadienyje gali būti patiekti kaip karštas patiekalas ar šaltas užkandis. Kuo valgytojai mažesni, tuo mažiau į žuvų pirštelius pridėkite sunkiai virškinamų medžiagų, pvz., riebalų, kuo mažiau skrudinkite. Naminių žuvų pirštelių receptų rasite internete.
KRABŲ LAZDELĖS
Krabų lazdelės gaminamos iš surimio – kruopščiai išvalytos ir nukaulinta žuvienos, sutrintos iki pastos konsistencijos, iš kurios pašalinti riebalai. Krabų lazdelėse nėra krabų, tad tiksliau jas derėtų vadinti krabų skonio lazdelėmis. Be žuvienos, krabų skonio lazdelėse yra apie 30–40 proc. vandens, 5–10 proc. krakmolo, iki 10 proc. kiaušinio baltymo, 3–4,5 proc. aliejaus, apie 3 proc. cukraus ir 0,5–1,5 proc. druskos, krabų bei paprikos ekstraktų ir kitų skonį išryškinančių medžiagų.
Lietuvos rinkoje esančių krabų skonio lazdelėse žuvienos yra nuo 28 iki 51 proc., o kai kuriose yra nuo 1 iki 7 proc. tikrų krabų mėsos.
Krabų lazdelių gamyba neįmanoma be maisto chemijos. Tik dėl jos produktas įgauna specifinį skonį, kvapą ir spalvą. Priklausomai nuo lazdelių rūšies, vienose gamintojai nurodo maisto priedą – konservantą E452 (natrio polifosfatą), kuris yra vengtinas, kiti – skonio ir aromato stipriklį E635 (dinatrio 5’ribonukleotidą), kuris organizmui irgi turi neigiamą poveikį. Dar vienas didelis krabų skonio lazdelių trūkumas tas, kad jose yra daug druskos. Per dieną rekomenduojama suvartoti 1500–2300 mg druskos, nors daugelis gyventojų suvartoja 2–4 kartus daugiau. Atidarytą krabų lazdelių pakuotę šaldytuve galima laikyti ne ilgiau kaip 24 valandas.
Krabų skonio lazdelės vaikams, ypač mažiems, nerekomenduotinos, nes:
Jose, be žuvies, priklausomai nuo prekės kainos, yra daug įvairių priedų, kurių mažieji valgytojai gali nesugebėti suvirškinti ar gali netoleruoti.
Dalis gamintojų nesivargina nurodyti, iš kokių žuvų pagamintas produktas, o etiketėje parašo tik „žuvų mėsa“. Vartotojui turi būti ne vis tiek, kokia žuviena panaudota produkto gamybai.
Vaikams netinka sūrūs patiekalai.
Krabų skonio lazdelės neprilygsta namuose pagaminto žuvies patiekalo maistinei vertei.
Krabų skonio lazdeles, kaip ir pramoniniu būdu pagamintus žuvų pirštelius, sunku priskirti kasdien valgyti tinkamam maistui. 2018 m. balandžio 18 Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V – 394, kuris įsigaliosi nuo 2018-09-01 sako, kad vaikams maitinti tiekiamuose maisto produktuose neturi būti maisto priedų – skonio ir aromato stipriklių, pvz., E 621 (mononatrio glutamato) ir E 635 (dinatrio 5’ribonukleotido). Ministro įsakyme tarp leidžiamų vaikams naudoti maisto priedų neminimas maisto priedas E 452 (natrio polifosfatas).
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai