Atšilus orui padažnėja apsinuodijimų – dažniausiai maistu ir gėrimais. Jau atidarėme sezonus terasose, kepėme pirmuosius šių metų kepsnius kepsninėse, o kiek dar visko vaikai priragaus per ateinančius mėnesius!
Mažų vaikų bėda
Ne veltui gydytojai siūlo laikytis tam tikrų „mitybos šiltuoju metų laiku“ taisyklių. Jos labai paprastos, o ypač atidžiai jų laikytis turi šeimos, auginančios mažus vaikus. Mat tokio amžiaus vaikų virškinamasis traktas dar gana jautrus ir bet ką, kas netiko, jis greitai atmeta. Viena vertus, ši organizmo savigyna vaikus apsaugo: suvalgęs kad ir nedidelį kiekį jam netinkamo maisto, jį išvemia ir išviduriuoja. Kita vertus, šios organizmo reakcijos – viduriavimas ir vėmimas – yra labai nemalonios, sutrikdančios ne tik vaiko, bet ir visos šeimos kasdienybę.
Vaikui suvalgius netinkamo maisto, sveikata sutrinka žaibiškai, praėjus vos kelioms minutėms ar valandoms.
Nuo ko vaikai apsinuodija
Suaugusieji dažniausiai apsinuodija cheminėmis medžiagomis, vaistais, alkoholiu, o vaikai paprastai apsinuodija maistu, kuris užkrėstas bakterijomis ir toksinais. Mikroorganizmų, kuriais galima užsikrėsti, gana daug. Tai salmonelės, stafilokokai, kai kurios kitos žarnyno bakterijos, botulizmo lazdelės. Šių mikroorganizmų protrūkio galima laukti netinkamai gaminant maistą. Ypač pavojingi gaminiai, kurie trumpai ruošiami termiškai. Žarnynas ypač jautrus pasenusiam maistui, tad pirmoji vaikų mitybos taisyklė – nesiūlykite vaikui vakarykščių kotletų ar sriubos, ypač šiltuoju metų laiku.
Gydytojai gastroenterologai, dirbantys stacionaruose, kur atvežami apsinuodiję maistu vaikai, gali net sudaryti sąrašą produktų, kurių suvalgę vaikai dažniausiai apsinuodija: paštetai, blyneliai su mėsa (blynelių viduje esanti mėsa gali neiškepti), atšilę ir vėl užšaldyti ledai, patiekalai su žaliais vištų kiaušiniais. Ypač rizikinga duoti šių parduotuvėje pirktų gaminių: mišrainių su majonezu ir kiaušiniais, pyragaičių su kremu, rūkytų viščiukų (neaišku, kiek jie po rūkymo kokioje aplinkoje buvo laikomi), maltų žuvų gaminių.
R.K.R.
Labiausiai reikėtų saugotis maisto, kurį medikai vadina R.K.R., o tai reiškia – ryšku, koncentruota, riebu. Vaikai viduriuoja ir vemia išgėrę didesnį kiekį nenatūralių iš koncentratų gaminamų sulčių, privalgę daug ryškiaspalvių saldainių, nešviežio riebaluose kepto maisto, chemikalais gausiai nupurkštų vaisių (persikų, vynuogių, braškių), bulvių traškučių ir pan.
Kuo blogi neprinokę vaisiai
Jautriam vaiko žarnynui gali netikti ir blogai prinokusios uogos ir vaisiai, kuriuose gausu rūgščių, kartumynų bei kitų sunkai virškinamų, organizmui neįprastų ir svetimų medžiagų. Jos dirgina skrandį ir žarnyną, dėl to organizmas stengiasi tomis medžiagomis atsikratyti – vaikas gali pradėti viduriuoti ir vemti. Šios reakcijos nepriklauso nuo to, kiek vaikas suvalgė neprinokusių uogų ar vaisių, tai gali būti ir vienintelė neprinokusių serbentų kekelė! Vaikai neprinokusių uogų ar vaisių užvalgo todėl, kad juos vilioja neįprastas skonis, o maži ir šiaip viską kiša į burną ir taip tyrinėja aplinką (vieni išspjauna, kiti, deja, praryja), nemoka atskirti neprinokusios uogos nuo prinokusios.
Kaip suprasti, ar vaikas apsinuodijo
Rimčiau apsinuodijęs vaikas atrodo mieguistas, vemia, jam silpna, skauda pilvą (labiau ties skrandžio duobute), gali trumpam pakilti temperatūra. Netrukus dėl bakterijų išskirtų toksinų prasideda viduriavimas. Pilvo skausmai paprastai užeina bangomis. Po viduriavimo ar vėmimo trumpam pagerėja, paskui vėl ima raižyti pilvą. Laiku nepradėjus gydyti viduriavimo, būklė gali baigtis kraujo užkrėtimu (bakterijų toksinai pažeidžia žarnyno gleivinę, patenka į kraują ir sukelia gyvybei grėsmingą būklę – sepsį). Todėl, be organizmo atstatymo skysčiais, gali būti skiriamas ir gydymas antibiotikais.
Dažnai būna taip, kad visa šeima valgė tą patį, o apsinuodijo tik vaikas. Natūralu – vaiko virškinimasis traktas kur kas jautresnis įvairioms medžiagoms, taigi – ir bakterijoms, galinčioms sukelti apsinuodijimą.
Kaip padėti vaikui
Jei vaikas mažas, o apsinuodijimo požymiai – ryškūs, reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą.
Vienkartinis vėmimas ar porą kartų skystesni viduriai paprastai nesutrikdo bendros vaiko būklės, tačiau ją reikia stebėti.
Nedera siūlyti valgyti – svarbiausia pasistengti, kad vaikas atsigertų. Reikia sugrąžinti vemiant, viduriuojant prarastą druskų ir vandens kiekį, kartu praplauti organizmą, jei į jį pateko jam nepriimtinų medžiagų. Kai tik būklė pagerės, vaikas pats paprašys valgyti. Tačiau jei vėmimas ar viduriavimas kartojasi, vaikas atsisako gerti jam duodamą pasaldintą vandenį ar atsirado kitų požymių (pakilo temperatūra, pablyško ar pradėjo skųstis pilvo skausmu, pūtimu), – būtina gydytojo konsultacija ir jo skirtas gydymas.
Liaudyje sklando prietaras, kad apsinuodijus reikia gerti pieno. Iš tikrųjų pienas tiks tik tada, kai apsinuodijama rūgštimi arba šarmu. Kitais atvejais pienas tik pakenks, nes nuodai jame ištirps ir išsivaikščios po visą organizmą.
Kaip gydyti viduriavimą, atsiradusį apsinuodijus
Ką valgyti po apsinuodijimo
Kai vaikas paprašys valgyti (tai bus ženklas, kad jo sveikata pagerėjo), duokite chemiškai, mechaniškai, termiškai nedirginančio maisto. Kitaip tariant, maistas turi būti be prieskonių, sutrintas, nei šaltas, nei šiltas, neriebus, nekeptas, nerūkytas, nemarinuotas, neraugintas, nesaldus.
Trupa atmintinė:
Neduokite vaikui vakarykščio maisto.
Pirkdami maistą, perskaitykite galiojimo datą ir apžiūrėkite, ar nepažeista pakuotė.
Prieš duodami maistą vaikui, pauostykite.
Venkite maisto K.R.K (ryšku, koncentruota, riebu).
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
