Per Kūčias ir Kalėdas namuose nukrauti stalai. O kur dar kalnai saldžių dovanėlių, kurias vaikams dovanoja keliolika Kalėdų Senelių ir tikrieji seneliai? Nenuostabu, kad „skanioji“ gruodžio pabaiga ne vienam sukelia virškinimo problemų.
PRIE STALO, PRIE STALO, PRIE STALO!
Ką prie šeimos šventinio stalo drąsiai gali ragauti vaikai, kuriems dar nesuėjo 2 metukai?
Tokio amžiaus vaikams tinka tik gerai sutrinti patiekalai, nes kol vaikui neišdygsta 16 pieninių dantų, o tai būna antrų metų pabaigoje, o kartais ir sulaukus pustrečių metų, jie negali sukramtyti kietų ir keptų patiekalų. Jiems netinka ir riešutai, aguonių piene išmirkę kūčiukai, grybų patiekalai. Labiausiai būkite atsargūs su aguonų pienų, iki trejų metų vaikams jo geriau visai nesiūlyti. Vaikams iki trejų metų netinka su aštriais prieskoniais kepti, marinuoti, rūkyti, riebūs patiekalai. Geriausia įvairūs švieži vaisiai, šaldytos trintos uogos. Jos geriau už bet kokius žele, drebučius, kompotus, grietinėle ar kakava, šokoladu, plaktus kiaušiniu gardintus patiekalus. Ant Kūčių stalo neturėtų atsirasti vietos gazuotiems gėrimams bei visokiems vaisvandeniams. Atsigerti tinka šviežios sultys.
Kokių patiekalų vaikams leistumėte valgyti kiek lenda?
Jeigu bet kurio amžiaus vaikas valgys kokio nors vieno patiekalo „kiek lenda“ – jis nebevalgys kitų patiekalų. Ugdant tradicijas vaikams turi būti paaiškinama, kad įvairių patiekalų valgoma po truputį, saikingai. Tik saikingas valgymas nesukelia sveikatos sutrikimų.
Kūčių patiekalai užgeriami kisieliumi. Ar vaikams tai sveika? Ar „nesusiklijuos“ pilvuke jau suvalgytas maitas?
Kisieliai prailgina maisto buvimą skrandyje, greičiau pajuntamas sotumo jausmas. Todėl kisieliaus, ypač tirštesnio, vaikams duokite tik kelis gurkšnius. Kisielius žarnyne „nesuklijuoja“ jokio maisto.
Kaip maitinti vaikus per Kūčias ir Kalėdas, kad jiems nesustotų skrandžiai ir šventės nesibaigtų lovoje?
Neužmirškite, kad:
vaikai iki trejų metų negali valgyti visų suaugusiųjų patiekalų;
ant stalo kambario temperatūroje po šventinės vakarienės paliktas virtas, keptas maistas gali sugesti ir sukelti apsinuodijimą;
nereikėtų keisti, ypač mažiems vaikams, jų įprasto valgymo laiko;
nereikėtų vaikams į valias duoti saldumynų, nes jie slopina skrandžio rūgšties išsiskyrimą ir dėl to blogiau virškinamas maistas.
Ar duoti vaikams virškinimo fermentų profilaktiškai?
Virškinimo fermentų profilaktiškai duoti negalima. Vaikas nuo mažens turi būti mokomas valgymo kultūros ir įpročių, jam neleiskite persivalgyti. Vaikui girdint nešnekėkite, kas kur kiek ko „sušveitė“. Vaikai kopijuoja suaugusių elgesį ir stengsis daryti taip, kaip darė vienas iš jo autoritetų. Per jokias šventes vaikų neverskite suvalgyti kuo daugiau.
Kokie valgiai ir gėrimai patys yra kaip virškinimo fermentai? Gal žalioji arbata ar jogurtas?
Saikingai rūgštūs patiekalai (pvz., jogurtas) yra lengviau virškinami. Bet ir jo reikia valgyti saikingai. Jokie valgiai ir gėrimai nėra virškinimo fermentai tiesiogine žodžio „fermentai“ prasme. Virškinimo fermentus gamina organizmas.
Kas labiausiai nepatinka vaikučių skrandžiams?
Labiausiai netinkami yra sunkiai virškinami patiekalai, tai:
rūkyti,
kepti,
riebūs (nepriklausomai nuo riebalų rūšies),
šaldytuve išlaikyti kelias paras, po to pašildyti,
karšti ir šalti (geriausia maisto temperatūra 20-35°C),
susidedantys iš daugelio dalių, nes kai kurių vaikas gali netoleruoti: tortai, pyragaičiai su kremu.
visi greitai gendantys patiekalai.
Ką daryti, jei vaikui nuo apsivalgymo pasidarė bloga ir sustojo skrandis?
Pirmiausia reikia nustoti valgyti, jei skauda pilvą – duoti spazmus atpalaiduojančių vaistų. Jeigu vaikas vėmė, ypač kelis kartus iš eilės, vaikui duokite gerti negazuoto natūralaus mineralinio vandens, saikingai pasaldinto gliukoze. Kai vaikas paprašys valgyti, duokite jam košių, trintos virtos mėsos, tik po kelių dienų grįžkite prie vaikui įprasto maisto. Jei permaitinsite vaiką gardėsiais, šventė visai šeimai bus sugadinta.
Ką organizmas patiria, kai į jį sukišama visokiausių: sūrių, saldžių, rūgščių, riebių ir t.t. – produktų?
Vaiko organizmas patiria šoką ir išbandymą ištverti neįprastą krūvį. Deja, su šiuo išbandymu ne kiekvieno vaiko organizmas susitvarko. Vienas iš persivalgymo požymių yra vėmimas. Jis atsiranda dėl to, kad skrandis nesugeba įveikti to, kas į jį pateko.
Ilgam gali sutrikti apetitas – taip organizmas ginasi nuo maisto pertekliaus, laikinai gali sutrikti virškinimas ir dėl to atsirasti viduriavimas.
Ar prasmingas yra pasninkas vaikams? Juk per Adventą siūloma valgyti saikingai, o paskui visi persivalgo.
Pasninkas daugumai vaikų nėra prasmingas. Jis prasmingas turintiems viršsvorio ir nutukusiems.
VAIŠINIMOSI ATMINTINĖ
Turėtumėte atminti ir nuolat mokyti vaikus, kas nepatinka skrandžiui:
Greitai ryjamas, blogai sukramtytas maistas.
Gausus vienkartinis skrandžio prikimšimas, ypač įvairiais sausais patiekalais.
Persivalgymas, ypač po to, kai skrandis ilsėjosi dieną ar ilgiau.
Mėsiški kepti, rūkyti, konservuoti patiekalai. Už jautieną, kiaulieną ar avieną skrandis labiau vertina kalakutieną, strutieną, vištieną be odos ir ekologiškai švarią žuvį, nepriklausomai nuo jos rūšies.
Smarkiai sūdyti patiekalai.
Daug druskos, pipirų, lauro lapų, garstyčių, krienų, kmynų, žalių svogūnų, česnakų, čili ir kitokių prieskonių, vartojamų įvairių šalių virtuvėse. Prie atvežtinių prieskonių mūsų skrandžiai iš kartos į kartą nėra įpratę. Gausybė prieskonių labai padidina skrandžio rūgštingumą. Tai ir gerai (skrandžio rūgštys padeda susidoroti su dideliu maisto kiekiu), ir blogai, nes rūgštis graužia skrandžio gleivinę.
Gėrimai su įvairiais priedais, pavyzdžiui cukrumi. Saldūs gėrimai slopina skrandžio rūgšties išsiskyrimą.
Labai karštas arba labai šaltas maistas ir gėrimai.
Dideli maisto gabalai, nesuvilgyti seilėmis. Maistą būtina gerai sukramtyti.
Sausas maistas. Į jį skrandis reaguoja kaip į nekviestą svečią – nerūpestingai valgant įvairius sumuštinius yra laužomos normalios virškinimo tradicijos.
Gazuoti gėrimai, nes jie sukelia vidurių putimą, žagsulį ar „rėmens ėdimą“.
Apskrudęs ir apdegęs maistas, kurio skrandis dažniausiai nesugeba įveikti. Visai nesvarbu, kaip produktai buvo kepti – su margarinu, sviestu (riebalų mišiniu) ar kombinuotais riebalais.
Riebaluose virti ir skrudinti patiekalai: įvairūs traškučiai, žagarėliai, spurgos ir į juos panašūs patiekalai.
NEĮVEIKIAMA SALDUMYNŲ DOZĖ
Kas atsitinka vaiko organizmui, kai jis per kelias dienas gauna mėnesio ar net pusmečio saldumynų dozę?
Organizmas patiria sukrėtimą, bandomas jo kasos pajėgumas. Tokių eksperimentų atlikinėti nederėtų. Kiek saldumynų vaikas suvalgys, priklauso nuo suaugusiųjų. Vaikams saldumynai patinka, todėl jie nejaučia saiko. Gerai, kai saldumynų persivalgymas pasibaigia tik vėmimu. Norint vaikui suteikti malonumą tinka švieži saldūs vaisiai, uogos, pvz., šaldytos ir atšildytos prieš valgymą, džiovinti vaisiai.
Parašykite atmintinę seneliams, kurie pas anūkus važiuoja su pilnais krepšiais lauktuvių. Ką valgomo vežti, o ko nevežti?
Ką vežti ir ko nevežti, priklauso nuo senelių piniginės storio ir suvokimo, kas naudinga anūkėliui. Ne taip svarbu, ko ir kiek vežti – svarbu, kad gardumynai būtų kokybiški ir jų nebūtų per daug. Tinka įvairūs kokybiški vaisiai, vienas kitas saldainis, nealergiškiems tiks ir keli šokoladiniai saldainiai (geriau 3 metų ir vyresniems). Daug svarbiau už saldumynų krepšį yra šilta, šventinė nuotaika, geros mintys ir jausmai.
Ar nepakenks kalėdinis mandarinų perteklius? Juk per Kalėdas vaikai suvalgo neįprastą kiekį mandarinų.
Kenkia bet kokių vaisių, ne tik mandarinų perteklius. Dauguma atvežtinių vaisių yra nuskinami nevisiškai prinokę, pabūna sandėliuose, kol patenka ant prekystalio – dėl to daugiau ar mažiau nukenčia jų kokybė. Prisimintina ir tai, kad kai kurie vaikai citrusinių vaisių, ypač didesnio jų kiekio, gali netoleruoti. Todėl visais atvežtiniais vaisiais labai žavėtis nederėtų… Senelių sode be chemijos užauginti obuoliai, šaldytos uogos ir vaisiai yra geriau nei mandarinai.
Mamos, o ypač močiutės Kalėdoms priverda žagarėlių, ar vaikai gali juos valgyti?
Yra šaltinių, teigiančių, kad žagarėliai – tradicinis lietuviškas kepinys. Žagarėliai dar vadinami chrustais, krustais, trapios tešlos sausainiais. Tai labai kaloringas patiekalas, kurio tešlai reikia daug riebalų (grietinės, sviesto), be bto, žagarėliai ir verdami aliejuje arba perkaitintuose riebaluose. Vaikams iki 3-4 metų žagarėlių neduokite, nes tai yra labai sotus ir sunkiai virškinamas patiekalas. Žagarėliai mažiems vaikams netinka dar ir dėl to, kad jie yra trapūs (maži gabaliukai gali pakliūti į kvėpavimo takus), pagaminti su soda, kuri mažina skrandžio rūgščių išsiskyrimą, trukdo virškinti kitus, jau anksčiau suvalgytus patiekalus. Vyresni vaikai prie Kūčių stalo gali suvalgyti 1-3 žagarėlius, tiksliau – jų paragauti. Kai į organizmą pakliūva daug riebalų turinčių produktų gali atsirasti pasikartojantis vėmimas, nes organizmas jų nesugeba įsisavinti, suskaidyti į medžiagas, kurios jo neigiamai neveiktų. Kiekvieną žagarėlių „partiją“ reikėtų virti vis naujame aliejuje. Bet kokie kelis kartus verdami aliejai, juolab riebalai, yra nesveikas produktas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Ką manote apie kūčiukus (šližikus)?
Dabar įvairios kepyklos ir konditerinių gaminių gamintojai beskubantiems siūlo pačios įvairiausios receptūros kūčiukų.
Įmantrios, sudėtingos receptūros kūčiukai nėra mažų vaikų patiekalas. Masiniam vartotojui skirtų kūčiukų informaciniuose lapeliuose (gaminio etiketėse) neretai pamirštama nurodyti jų energinę vertę (kiek 100 g yra kilokolorijų). Kuo daugiau 100 g kilokalorijų, tuo kūčiukai sotesni, tuo gamybos procese daugiau suvartota riebalų, angliavandenių. Geriausi kūčiukai – pagaminti namuose, neskrudinti iki parudavimo, netrapūs, pagaminti be margarino, vartojant nedaug grietinės ir sviesto.
Kūčiukai valgomi išmirkę aguonų piene, spanguolių kisieliuje arba mėtų arbatoje. Močiutės pagamintų kūčiukų duokite vaikams, kurie moka kramtyti – antrų gyvenimo metų gale. Kūčiukai yra patiekalas, kuriuo galima gardžiuotis savaitę-dvi ir po Kalėdų.
Ant kalėdinio stalo dažnai pūpso ir zefyrų lėkštė. Ar vaikai gali iki soties kirsti šių purių gardėsių?
Zefyrai –vieni iš „minkštų“ saldumynų, paprastai gaminamų pramoniniu būdu, riboto galiojimo laiko. Jie gaminami iš cukraus, želatinos, kiaušinio baltymų. Perkant būtina atidžiai skaityti etiketę: pirkti kuo paprastesnės receptūros ir šviežesnius bei nedidukus. Zefyrų galima duoti vaikams nuo 1 metų. Duokite tik kelis zefyrus, nes jie, kaip ir kiekvienas saldus patiekalas, mažina skrandžio rūgščių išsiskyrimą ir sunkina jau suvalgyto maisto virškinimą.
Per Kūčias ir Kalėdas prisimename džiovintus vaisius, iš jų verdame kompotus. Ar vaikams tinka džiovinti vaisiai?
Džiovinti vaisiai – obuoliai, bananai, kriaušės, slyvos, ananasai, abrikosai, razinos, datulės, figos – gali būti valgomi kaip užkandis, arba jais pagardinami įvairūs patiekalai. Jų vaikui duokite tik tuomet, kai jis jau moka kramtyti – antrų metų gale. Patarčiau pirkti išfasuotus džiovintus vaisius, o ne sveriamus iš parduotuvės lovių, nes neaišku kiek pirkėjų kokiomis rankomis juos pačiupinėjo…
Nors vaisiai yra džiovinti, tačiau tai produktas, reikalaujantis specialių laikymo sąlygų kol iš gamintojo patenka į prekystalį. Perkant džiovintus vaisius, visada reikia atkreipti dėmesį ar jie yra nesulipę, ar nėra pelėsio. Vaikams iki 4 metų netinka rūkytos slyvos.
Pavalgęs džiovintų vaisių, vaikas turėtų išsivalyti dantis, nes visuose iš jų yra daug cukrų (angliavandenių).
„KALĖDŲ DĖŽUTĖ“
Pakomentuokite „Kalėdų dėžutės“ turinį. Ką gero iš jos vaikas gauna, o jei mama komplektuoja pati, kokius saldumynus dėti?
„Kalėdų dėžutės“ turinys turi priklausyti nuo jos vartotojo amžiaus. Atsiminkite keletą dalykų:
Iki 4 metų netinka bet kokie saldainiai, kurių skersmuo yra iki 4 cm, nes vaikas šventės metu bekrykštaudamas gali užspringti.
Jeigu vaiko dantys plombuoti, jiems nesiūlykite irisų ir kramtomosios gumos, nes šie gardėsiai vykusiai rauna plombas.
Riešutų šokolade į „Kalėdų dėžutę“ dėkite tik tuomet, kai vaikas sugeba gerai kramtyti, vadinasi, yra ne mažesnis kaip 3 metų.
Nors šokoladas – labai maistingas produktas, jame yra kofeino, kuris mažus vaikus stipriai dirgina, todėl jo turi būti nedaug.
Truputis šokolado yra geriau nei bet kokios rūšies čiulpinukai.
Bet kokie „ilgai grojantys“ saldumynai (tokie kaip karamelės) „maudo“ dantis cukraus vonioje, o tai skatina dantų ėduonį sukeliančių bakterijų gyvybinę veiklą.
Geriau tie saldumynai, kuriuos vaikas gali sukramtyti ir nuryti.
„Kalėdų dėžutėje“ vaikas turi rasti po tiek kelių rūšių gardumynų, kad galėtų pasidalyti su broliukais ir sesutėmis, tėvais ar seneliais. „Kalėdų dėžutė“ turi turėti ir auklėjamąją vertę.
„Kalėdų dėžutėje“ turėtų atsirasti vietos ir šviežiems vaisiams. (Jų nepakeičia džiovinti vaisiai). Jie geriau už bet kokius saldumynus.
Vaikų gastroenterologė Jovilė Vingraitė
„Mamos žurnalas“
