Kartais tėvai labai nerimauja, jei vaikai yra išrankūs maistui, nemėgsta vienų ar kitų produktų. Arba atsisako eiti prie stalo, kai juos kviečia pietauti, užtat be paliovos užkandžiauja, kramto sausainius, riešutus ar panašiai. Tėvams neramu, ar tokie vaikų įpročiai nepakenks jų sveikatai? Konsultuoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė.
Ar tai liga?
Norėčiau nuraminti – tai tikrai dar nėra valgymo sutrikimas kaip liga. Ligų būna visokių. Kai vaikas karščiuoja, kosėja, jam ką nors skauda – tėvai lengvai supranta, kad vaikas serga, nes tai akivaizdu. Tačiau yra tokių ligų, kai palaipsniui ar staiga pasikeičia vaiko požiūris į maistą, jo elgesys, maitinimosi įpročiai, svoris, tada sunku atskirti, ar tai jau liga, ar dar ne.
Ir nors medicinoje jau seniai valgymo sutrikimai yra išskirti kaip atskira ligų grupė ir atskirti nuo kitų psichikos ligų (prieš kokių 50 metų nervinė anoreksija laikyta šizofrenijos atmaina), vis dar neretai tenka susidurti su keistu visuomenės požiūriu, kad valgymo sutrikimai nėra jokia liga, o tiesiog vaiko „išlepinimas“, kad jie atsiranda iš neturėjimo ką veikti, kad tereikia „susiimti“ ir galima pasveikti. Deja, mes nė vienas negalime pasirinkti, kokia liga susirgti, ir tuo labiau nė vienas vaikas specialiai nesuserga nei valgymo sutrikimu, nei kitomis ligomis.
Selektyvus valgymas
Selektyviam valgymui būdinga, kad vaikas renkasi labai siaurą maisto racioną – ne daugiau kaip 12 produktų. Sunkiais atvejais vaikas gali valgyti tik kelis produktus, net rinktis tik kažkurios kompanijos pagamintą produktą ir atsisakyti valgyti nors ir tos pačios rūšies maistą, bet gaminamą kitos kompanijos. Pavyzdžiui, valgo tik tokį sūrį ir ne kitokį, geria tik vienos rūšies pieną ir atsisako bet kokio kitokio pieno. Toks įprotis, kai vaikas tampa labai išrankus, atsisako ragauti naujų patiekalų ar produktų, iš lėkštės suvalgo tik savo mėgstamą maistą, o palieka nemėgstamą, yra normalus tam tikrame amžiuje – maždaug iki 5 metų.
Ko gero, daugelis patys atsimename, koks maistas tiesiog kėlė siaubą, kaip nemėgome burokėlių, žuvies ar pieno. Selektyvus valgymas sutrikimu tampa tuomet, kai valgoma būtent tik pienas, sausainiai ir obuoliai (ar kitokie produktai, bet racionas visuomet labai siauras), ir kai tai pasireiškia vyresniam vaikui ir ypač jei išlieka suaugus. Kartais ateina konsultuotis suaugę žmonės (20-30 metų amžiaus), kurie valgo tik baltą duoną ar tik fermentinį sūrį.
Šia liga sergantis vaikas labai renkasi, kokį maistą valgyti, valgo tik tuos pačius produktus ir patiekalus, o bandant įsiūlyti kitus produktus, labai pyksta ir priešinasi. Dažniausiai suserga 9-12 metų vaikai, šia liga dažniau serga berniukai. Maisto kiekis nėra problema, bet problema tampa ypač didelis išrankumas. Tokie vaikai paprastai būna normalaus svorio, rečiau svorio jiems trūksta ar jis būna per didelis. Dėl neįvairaus maisto palaipsniui ima trūkti tam tikrų maistinių medžiagų.
Nervinė anoreksija
Nervinė anoreksija nėra „šiuolaikinė“ liga. Pirmąkart kaip sutrikimas aprašyta dar 1873 metais, o rašytinių šaltinių apie maisto atsisakymą ir kūno išsekimą buvo ir anksčiau. Tuo metu nebuvo pabrėžiamas liesas kūnas kaip vertybė, maisto atsisakydavo daugiau religiniais tikslais. Šiuo metu, nors patys simptomai ir išlikę tie patys – per mažas svoris ir specialus svorio mažinimas naudojant įvairias priemones (badavimą, maisto ribojimą, per didelį sportavimą) – labiau kalbama apie baimę „sustorėti“, norą būti lieknai ar liesai.
Tai daugiau mados reikalas, nors pati nervinė anoreksija turi mažai ką bendra su noru būti gražia. Pati ligonė taip niekada ir nepasijaučia gražia, o ir mums visiems 14 metų mergina, sverianti vos 30 kg, neatrodo graži. Šia liga sergama ir tose šalyse, kur kaip tik daugiau vertinamas stambesnis kūnas.
95 procentus visų sergančių nervine anoreksija sudaro merginos ir tik 5 procentai vyrų. Kuo jaunesnis amžius, tuo santykinai daugiau pasitaiko sergančių berniukų – iki 10 m. berniukai sudaro 15-20 procentų sergančių nervine anoreksija.
Berniukams ir mergaitėms liga pasireiškia labai panašiai:
Iš pradžių palaipsniui mažinamos porcijos arba atsiranda išrankumas – to nevalgysiu, nevalgysiu šitų abiejų kartu, galiu tik atskirai, ryte valgysiu vieną ir nieko kito aš nenoriu.
Neretai valgoma atskirai nuo visų, pasislėpus, vengiama valgyti ne tik su tėvais, bet ir draugais, vengiama progų, kur bus valgoma.
Maistas dalinamas į mažus gabalėlius, valgoma labai lėtai (teko stebėti pacientę, kuri mažą jogurto indelį valgė 20 minučių).
Geriama daug vandens arba atvirkščiai – ribojamas ir maistas, ir skysčiai.
Daug sportuojama.
Atsiranda nuolatinis noras kalbėti apie maistą, rūpintis juo, pirkti, ruošti.
Sergančios mergaitės tampa uoliomis mamos pagalbininkėmis virtuvėje ar net maistą visai šeimai gamina dažniau nei tėvai.
Pradžia būna palaipsnė, ir neretai tėvai ligą pastebi tik tuomet, kai svoris akivaizdžiai sumažėja.
Pati serganti mergaitė būna „labai geras vaikas“: daug ir gerai mokosi, paprastai nekelia rūpesčių tėvams, mielai gamina maistą.
Liga sukelia daug pavojingų komplikacijų. Dėl mažo svorio išnyksta menstruacijos, sumažėja gimda ir kiaušidės. Jei liga prasideda iki lytinio brendimo, menstruacijos išvis neatsiranda. Sumažėja kraujospūdis, suretėja pulsas, sumažėja pati širdis. Sustoja augimas, sergantys nervine anoreksija būna žemesnio ūgio nei turėtų būti, jei serga vienas iš dvynių – jo ūgis būna žemesnis nei dvynio. Dėl baltymų ir vitaminų stokos slenka plaukai, išsausėja oda, lūžinėja nagai. Nors galvos plaukai pradeda slinkti, bet dėl mažo svorio visas kūnas apauga plaukeliais – lanugo.
Plaukai užauga ant nugaros, pilvo, kaklo. Panašiai kaip neišnešiotiems naujagimiamas, taip kūnas stengiasi palaikyti šilumą ir pastovią temperatūrą, nes dėl maisto stokos ir energijos taupymo mažiau jos naudojama kūnui šildyti.
Nors daugelis komplikacijų yra grįžtamos ir atstačius normalų svorį praeina (nuslenka kūno plaukai, atsistato menstruacijos, sunormalėja kraujospūdis ir pulsas), kai kurios yra negrįžtamos – tai osteoporozė ir kaulų lūžiai, smegenų masės sumažėjimas (laimei, pasitaiko nedažnai), dantų erozijos, jei serganti mergaitė vemia po valgio. Nors išvertus iš graikų kalbos „anoreksija“ reiškia apetito praradimą, tai nėra tikslus terminas, nes alkis išlieka, valgyti norisi, bet maisto baimė yra labai stipri ir dėl to valgoma labai mažai.
Kartu būna ir emocinių pasikeitimų – pablogėja nuotaika, sunku sutelkti dėmesį, vargina nuolatinės mintys apie maistą, dirglumas, nerimas.
Nervinė bulimija
Ši liga palyginus „nauja“, atsiradusi po Antrojo pasaulinio karo. Nervinė bulimija išvertus pažodžiui reiškia „jaučio alkis“. Taip pavadinta dėl to, kad ligai būdingi nekontroliujami besaikio valgymo epizodai.
Persivalgymo metu suvalgomas labai didelis maisto kiekis.
Pirmosios persivalgymo akimirkos paprastai būna malonios. Gali džiuginti maisto skonis. Tačiau tai ilgai netrunka, greitai pradedamas jausti pasišlykštėjimas, nes valgoma vis daugiau ir daugiau, atsiranda jausmas, kad negali liautis. Po persivalgymo apima storumo pojūtis, beviltiškumas, savęs kaltinimas. Paprastai persivalgymo metu valgoma greitai, maistas dedamas į burną mechaniškai, beveik nekramtoma.
Persivalgoma slapta, retai persivalgymai pasitaiko prie kitų žmonių.
Po persivalgymo naudojama kuri nors ar kelios „maisto pašalinimo“ priemonės: specialiai sukeliamas vėmimas, laisvinamųjų vartojimas, badavimas ar labai intensyvus sportavimas.
Persivalgymo ir „maisto atsikratymo“ epizodų dažnumas labai skiriasi: vienoms gali būti 2 kartus per savaitę, kitoms – kelis kartus per dieną.
Teko matyti labai sunkių atvejų, kai persivalgoma ir vemiama iki 14-17 kartų per dieną.
Liga prasideda paauglystėje – 14-25 metų. Kaip ir nervine anoreksija, dažniau serga merginos, bet vyrai irgi serga. Sergantys labai gėdinasi savo elgesio, todėl labai slepia savo įpročius. Dėl besikartojančių vėmimų ar laisvinamųjų vartojimo sutrinka sveikata: vargina silpnumas, nuovargis, mėnesinės tampa nereguliarios, labai genda dantys, nes juos nuolat pažeidžia skrandžio rūgštys. Patinsta seilių liaukos (gali labai sutinti, tuomet paauglė atrodo lyg sirgtų „kiaulyte“), vargina rėmuo, skrandžio uždegimai, širdies ritmo sutrikimai, plaukų slinkimas. Liga pavojinga, nes dėl elektrolitų disbalanso gali staiga sustoti širdis.
Tai paveldima
Polinkis į valgymo sutrikimus yra genetiškai paveldimas. Įvairių dietų laikosi apie 80 procentų paauglių merginų, bet ne visoms išsivysto valgymo sutrikimai. Nors valgymo sutrikimai nėra labai dažnos ligos, bet yra labai pavojingos tiek sveikatai, tiek gyvybei. Todėl tėvams labai svarbu žinoti, kada įtarti ligą, ir kuo anksčiau kreiptis į specialistus, nes daugeliu atveju ligos yra pagydomos. Gydymas užtrunka ilgai, būna atkryčių, kartais reikia gydymo ligoninėje (kartais ligoninėje tenka gulėti kelis kartus), todėl tėvų kantrybė ir palaikymas tiesiog būtini, kad vaikas pasveiktų. Deja, kam jau teko patirti vaiko valgymo sutrikimą, žino, kad tai tikrai nelengva – vaikas ar paauglys labai pyksta, jei bandoma jį versti valgyti, maistas tampa kasdienių barnių objektu. Tačiau jei vaikas yra mažo svorio, sureguliuoti jo maitinimąsi yra labai svarbi gydymo dalis.
Tiek nervine anoreksija, tiek nervine bulimija sergančioms merginoms būdinga labai žemas savęs vertinimas, gėdos, kaltės jausmai, kitos psichologinės problemos, kurios gana veiksmingai sprendžiamos psichoterapijos metu. Daugeliu atveju ligos pagydomos, deja, 1 iš 7-10 sergančių miršta (nusižudo arba miršta dėl išsekimo ar elektrolitų disbalanso).
„Mamos žurnalas“
