„Kaskart skaitydama straipsnius apie vaikų maitinimą susinervinu. Rašoma, kad vaikas turėtų gauti kuo įvairesnio, visaverčio maisto. O mano vaikas valgo tik kelių rūšių produktus. Maitinti per prievartą? Dovydui dabar 3 metai. Jo meniu yra kasdien vis toks pat, nes kitko jis nevalgo. Pusryčiams jis valgo sausus šokoladinius dribsnius su pienu. Ir tik vienos vieninteles rūšies (šokoladinius ryžius). Kiek bandėme pirkti kitokių rūšių, nevalgė. Priešpiečiams – varškės sūrelis, visada toks pats (vanilinis, be priedų). Jei pasiūlau kitos rūšies sūrelį, nors skiriasi tik glajaus atspalvis, nevalgo – ne tas… Pietums – tik blynai, ir tik širdelių. Vakarienei – vėl sausi pusryčiai (tie patys šokoladiniai ryžiai). Kartais suvalgo bananą. Žinau, kad tai menkavertis maistas, kad vaikas negauna daugybės reikalingų medžiagų, bet sriubos, košių, kotletų, troškinių jam neįsiūlau. Ką patartumėte?“
Mama Lina
Išrankus maistui – vienas iš trijų
Išrankumas valgiui dabar pripažįstamas kaip normalus vaiko vystymosi etapas. Tai ne tas pat, kas apetito sumažėjimas. Vienas iš trijų vaikų būna išrankus valgytojas.
Pagrindinės išrankumo maistui priežastys:
Vaikas demonstruoja nepriklausomybę nuo tėvų ir norą pačiam spręsti, kada, ką ir kaip valgyti.
Psichologinės problemos, pvz., brolio, sesers atsiradimas. Atsisakydamas siūlomo maisto vaikas išsikovoja daugiau dėmesio.
Periodas po ligos, pvz., skrandžio, žarnyno, nes gali būti sutrikęs kieto maisto virškinimas bei pasisavinimas.
Natūralu, kad vaikas teikia pirmenybę kokiam nors mėgstamam maistui ir kad jo jam reikės nuolat ir daugiau. Juk ir suaugusieji turi savo mėgstamus patiekalus. Galiu mamas nuraminti, kad augdami vaikai pasidaro vis mažiau išrankūs maistui, o įkopę į paauglystę, patikėkite, šluote šluoja lentynas ir šaldytuvą.
Nesibaiminkite, jei vaikas valgys kelias dienas iš eilės tą patį maistą, pvz., obuolius, o kitas dienas į juos visai nežiūri.
Organizmas yra tobulai sustyguotas instrumentas, ir pats pasako, ko jam reikia. Galbūt be galo varškės sūrelius mėgstančiam vaikui trūksta kalcio, o dievinančiam apelsinus – vitamino C.
Antrų-trečių metų vaikai gali būti išrankūs daržovėms, ypač nemėgti kopūstinių daržovių, burokėlių. Tai normalu. Aptikite, kokias daržoves vaikas mėgsta (gal žirnelius, gal bulves, morkas, cukiniją) ir iš jų gaminkite patiekalus, o tų „nemėgstamųjų“ vis padėkite nedidelę porcijytę šalia – vaikas gali paragauti iš smalsumo ir pamėgti. Manoma, kad kartais reikia net 15 paragavimų, kad vaikas suprastų skonį ir jį pamėgtų.
Vaikas gali staiga atsisakyti maisto, kurį mėgo prieš savaitę. Tuomet saikingai padidinkite kitų patiekalų kiekį. Naujo maisto vaikai gali nemėgti dėl spalvos, kvapo, skonio, prieskonių ir net dėl to, kad padėta per daug.
Apetitas mažėja antrais metais
Antrais gyvenimo metais ir vėliau sumažėja vaiko augimo sparta, o kartu – ir apetitas. Tačiau, kaip minėjau, nedera painioti sumažėjusio apetito ir išrankumo maistui. Kai apetitas sumažėja, vaikas paprasčiausiai mažiau valgo, bet valgo viską. O išrankus valgiui vaikas gali valgyti labai daug, tačiau vis tą patį maistą.
1-3 metų vaikai, sulėtėjus augimo spartai ir sumažėjus apetitui, atrodo lieknesni, nes auga raumenys. Jie tampa kur kas judresni nei pirmaisiais gyvenimo metais. Tai normalu. Yra kelios „valgymo“ taisyklės, kurias žinodami jausitės daug ramiau.
Valgymo taisyklės (tėvams)
- maži vaikai kur kas daugiau domisi aplinka negu maistu
- maži vaikai valgo tik tuomet, kai yra alkani
- mažų vaikų negalima versti valgyti, jei jie nenori
- neverta jaudintis, jei valgymo metu vaikas suvalgo kelis kąsnius – jų užtenka sotumo pojūčiui pajusti
- jeigu vaikas pajus, kad esate nelaimingi dėl jo valgymo įpročių, tai jis mikliai tai panaudos, kai norės atkreipti dėmesį į save, ir pradės Jus valdyti
Tėvų klaidos
Pabandysiu apžvelgti tėvų klaidas, kurias jie daro, o paskui dejuoja, kad vaikas nenori valgyti ar yra labai išrankus maistui.
1 klaida. Užkandžiai didesni už valgymus. Sultis ir užkandžius vaikui duokite bent valandą prieš pagrindinį maitinimą. Jeigu vaikas išgeria per daug sulčių ar pieno, prisikemša sausainių, kukurūzų, nelieka skrandyje vietos kitam maistui. Jei vaikas ateis prie stalo alkanas, tai ir valgys. Tačiau tėvai ir močiutės leidžia vaikui nuolatos kramsnoti kaloringus užkandžius, o paskui stebisi, kodėl vaikas vėl nevalgo.
2 klaida. Bauginančiai didelės porcijos. Vaikams patinka mažos porcijos ir maži gabaliukai. Negąsdinkite jų milžiniškais košės kalnais ir giliais dubenimis sriubos. Geriau, kai suvalgys, pakartoti, nei prikrauti į lėkštę kalną blynų iš karto. Nuo 2 metų vaiko porcijos dydis yra vos ¼ – ⅓ dalis suaugusiojo porcijos. Vaikui sotumo jausmo pojūčiui gali užtekti kelių kąsnių. Todėl jei patys suvalgote 4 bulvinius blynus, vaikui pakaks vos vieno.
3 klaida. Liepimas suvalgyti viską. Neliepkite vaikui suvalgyti viso maisto, kurį pasiūlėte, nes tai sukels priešingą reakciją – vaikas pradės kovoti su maistu. Tegul galioja taisyklė – valgysi, kiek norėsi.
4 klaida. Per daug sudėtinių dalių. Vaikai nemėgsta sumaišyto maisto, pvz., mišrainės. Jie mieliau valgo mėsą su daržovėmis, jiems nereikia padažų, garnyrų. Galima sakyti, kad vaikų skonis dar nesugadintas ir jie intuityviai jaučia, kaip valgyti yra sveika. Todėl nedekoruokite pietų lėkštėje 5 skirtingų produktų (padažo, bulvių košės, kotleto, agurkų, pomidorų).
5 klaida. Visi valgo skirtingą maistą. Niekada neįtikinsite vaiko, kad jis privalo valgyti grikių košę, jei patys jos nevalgysite. Vaiko gimimas – didžiulė paskata pakeisti šeimos mitybą į sveikesnę, natūralesnę.
6 klaida. Nėra mitybos ritmo. Vaikai labai mėgsta ritualus (gal dėl to jie taip prisiriša prie vienodo maisto?) Ritualai jiems suteikia saugumo pojūtį. Todėl geriausia valgyti visada tokiu pačiu laiku ir toje pačioje vietoje.
Ką daryti, kad nesusirgtų
Jei jaučiate, kad vaikui tikrai trūksta naudingų medžiagų, gaunamų su maistu, nupirkite vaikams skirtų maisto papildų.
Galite pabandyti vaiko pamėgtus patiekalus praturtinti – į blynų tešlą įmaišyti maltų riešutų, razinų, pirktass sultis keisti natūraliomis, į košę įpilti alyvų aliejaus šaukštelį ir pan. Trintos daržovės gali būti įdedamos į padažą. Jei negeria pieno, duokite jo su bandele. Pieną galima pakeisti (tai net geriau!) jogurtu. Duonos riekelė gali būti užtepta sūreliu.
Jei vaikui pasiūlytas pietų patiekalas nepatinka, ant stalo turi atsirasti tas maistas kurį valgys, pvz., duona, užtepta varškės sūreliu. Žodžiu, jei auginate išrankų maistui vaiką, visada turėkite jo mėgstamų produktų, iš kurių greitai galėtumėte pagaminti pakaitalą tam maistui, kurio vaikas atsisakė. Nes geriau monotoniškas meniu, nei visiškas nevalgymas.
Kai vaikui valgant mėgstamą maistą jo imunitetas sumažėja, pradeda dažniau sirgti ar atsiranda ligų požymių (vidurių užkietėjimas ar viduriavimas), apie tai pasakykite gydytojui.
Komentavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“